Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Dzūkijos būstas“ atstovui advokato padėjėjui Vyčiui Leonavičiui, atsakovo E. U. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dzūkijos būstas“ ieškinį atsakovui E. U. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vytis Leonavičius teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neginčija fakto, kad atsakovui nesumokėjo darbo užmokesčio atsiskaitymo dieną, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, t. y., dirbdamas statybos darbus, padarė nuostolių už 609,24 Eur. Taip pat ieškovė nesutinka mokėti 1 246,94 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, nes atsakovas įmonėje dirbo tik 11 dienų ir, kaip jau minėta, jam pavestus darbus atliko nekompetentingai. Mano, kad netesybos yra neproporcingai didelės, nes įmonės finansinė padėti nėra gera, įmonė turi daug finansinių įsipareigojimų. Atstovas nurodė, kad posėdžio dienai Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovui priteistos sumos sumokėtos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 5 d. siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2018 m. vasario 15 d. šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas buvo priimtas į plytelių klojėjo pareigas, numatant 1 040,88 Eur, bet ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos darbo užmokestį, mokant 50 procentų darbo užmokesčio kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį ir darbo pradžią nuo 2018 m. vasario 19 d., taip pat atsakovas sutiko, kad nutraukus darbo sutartį, su juo būtų atsiskaityta artimiausią darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Atsakovas 2018 m. kovo 6 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo jo noru. Darbo sutartyje nurodyta, jog darbo santykiai su atsakovu nutraukti 2018 m. kovo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Tačiau iš pateiktų įrodymų į bylą nustatyta, kad atsakovas prašymą atleisti jį iš darbo parašė 2018 m. kovo 6 d., algos dokumentuose nurodyta, jog darbo santykiai su atsakovu nutraukti 2018 m. kovo 6 d. Šalių atstovai 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu darbo santykiai nutraukti 2018 m. kovo 6 d., darbo sutartyje padaryta klaida. Atsakovas, manydamas, kad ieškovė su juo tinkamai neatsiskaitė nutraukiant darbo sutartį, pateikė prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kuri 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. DGKS-2452 darbo byloje Nr. APS-112-5934/2018 priteisė atsakovui 623,47 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) bei 1 246,94 Eur netesybas už uždelsimo laiką (neatskaičius mokesčių).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu ir reikalauja jį panaikinti. Parengiamojo teismo posėdžio 2018-07-18 metu ieškovės atstovas suformulavo galutinį reikalavimą atmesti atsakovo prašymą dėl netesybų priteisimo, nes mano, kad netesybos paskaičiuotos neatsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį bei atsakovo veiksmus, atliekant darbines pareigas.

Pažymėtina, kad pagal DK 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinė byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. DGKS-2452 darbo byloje Nr. APS-112-5934/2018, nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Atsakovas 2018 m. kovo 6 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo jo noru ir išmokėti priklausantį atlyginimą į jo nurodytą sąskaitą. Atsakovas atleistas iš darbo 2018 m. kovo 6 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. DK 146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Kaip jau minėta, šalys darbo sutartyje susitarė, kad nutraukus darbo sutartį, su atsakovu bus atsiskaityta artimiausią darbo užmokesčio dieną. Tačiau tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovai patvirtino, kad atsiskaitant su atsakovu turėjo būti vadovaujamasi DK nuostata, t. y., kad visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, t. y. 2018 m. kovo 6 d. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, jog darbdavys nesilaikė įstatymo reikalavimų todėl, kad vertino, jog atsakovas jam padarė žalos ir tikėjosi, kad sumas pavyks sudengti. Ieškovė vertina, kad pilnai atsiskaitė su atsakovu 2018 m. liepos 3 d., kuomet ieškovė pervedė į antstolio sąskaitą 1 323,23 Eur, t. y. 1 040,00 Eur pagal Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą ir vykdymo išlaidas. Atstovas vertina, jog 1 040,00 Eur sumą sudaro atsakovui priklausęs 653,47 Eur atlyginimas ir dalis netesybų. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas negali nurodyti tikslios datos, kada jam iš antstolio buvo pervesti pinigai, jis paaiškino, jog pilnai sutinka, kad su atsakovu buvo atsiskaityta 2018 m. liepos 3 d. pervedant atlyginimą 653,47 Eur ir dalį netesybų. Taigi, teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ieškovė atsakovui darbo užmokestį privalėjo sumokėti ne vėliau kaip 2018 m. kovo 6 d., tačiau su atsakovu galutinai atsiskaitė 2018 m. liepos 3 d. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė atsakovui nesumokėjo darbo užmokesčio už 11 dirbtų darbo dienų, nes atsakovas, atlikdamas savo darbo funkcijas statybos objekte (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už kambario prieangio sienų siūlių glaistymo darbus, armavimo tinkliukų montavimą ir viso kambario glaistymo darbus, visus paminėtus darbus atliko nekokybiškai dėl to ieškovė patyrė 609,24 Eur nuostolius.

Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik DK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais, o to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Kaip jau minėta ieškovė kelia reikalavimą dėl įskaitymo, nuostolių išieškojimo.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Ieškovė aplinkybei dėl nekokybiško darbo pagrįsti pateikė dokumentą - „Brokų / Defektavimo aktas – Kovo 20 d. 2018“ (toliau – Aktas). Kaip matyti iš pateikto dokumento, Aktas pasirašytas ieškovės UAB „Dzūkijos būstas“ direktoriaus D. M., atsakovas šio Akto nepasirašęs. Nenurodyta Akto surašymo data ir jis pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu, duomenų apie tai, kad atsakovas buvo supažindintas su dokumentu, ieškovė nepateikė. Be to, iš Akte esančių nuotraukų nėra galimybės identifikuoti objekto, todėl darytina išvada, kad Aktas negali būti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu darbų trūkumus. Atsakovas neprieštarauja nurodytai aplinkybei, kad jis atliko statybos darbus (duomenys neskelbtini),, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad objekte dirbo ne vienas, o brigada (gamybinį ir visuomeninį darbą dirbanti grupė). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas buvo priimtas dirbti plytelių klojėju ir duomenų apie tai, kad ieškovė suteikė įgaliojimus atlikti kitus statybos darbus, t. y. kambario prieangio sienų siūlių glaistymo darbus, armavimo tinkliukų montavimą ir viso kambario glaistymo darbus, ieškovė nepateikė. Ieškovė apie galimus darbo trūkumus atsakovui jo atleidimo dieną pretenzijų nereiškė, taip pat šios aplinkybės nenurodė ir atsiliepime į Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. kovo 20 d. pranešimą Nr. DGS-112-4968. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovo darbų trūkumų fakto ir ieškovės argumentas dėl atliktų darbų trūkumų negali būti pagrindu neišmokėti atsakovui darbo užmokesčio.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso, netekusio galios nuo 2017 m. liepos 1 d., 224 straipsnyje nustatytus analogiškus išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindus, buvo akcentuojama, kad pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, kuris nagrinėjamas teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui darbo užmokestį ir kitas jam priklausančias išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011). Taigi, galima darbuotojo skola darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ir neatima iš jo teisės atskirai, po to kai tinkamai atsiskaitoma su darbuotoju, kelti klausimą dėl skolos priteisimo.

Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis Darbo byloje Nr. APS-112-5934/2018, atsakovo draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 28 d. sudarė 438,27 Eur (neatskaičius mokesčių), už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 5 d. sudarė 185,20 Eur (neatskaičius mokesčių), iš viso deklaruota 623,47 Eur draudžiamųjų pajamų, nedraudiminių laikotarpių nedeklaruota. Ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio nėra, atsakovo atstovas patvirtino, jog atsakovą tenkina išmokėtas darbo užmokestis, dėl to jis darbdaviui pretenzijų neturi.

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Ieškovė nurodo, kad nėra pagrindo priteisti netesybas, kadangi uždelsė atsiskaityti dėl atsakovo netinkamo darbo funkcijų vykdymo. Taip pat prašo netesybas mažinti atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirbo įmonėje tik 11 dienų, įmonės sunki finansinė padėtis.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakovu neatsiskaitė, o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės nėra.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Pažymėtina, kad netesybos, išmokėtos vienam darbuotojui, niekaip negali diskriminuoti kitų darbuotojų.

Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009). Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su atsakovu faktas ir nenustatyta atsakovo kaltė dėl neatsiskaitymo. Byloje nustatyta, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises, atsakovas kreipėsi į Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais. Kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, atsakovas išreiškė poziciją dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Nuo to momento, kai ginčo sprendimas persikėlė į darbo ginčų komisiją, šalių pareiga bendradarbiauti nors ir išliko, tačiau iš esmės pakito, t. y. šalys įgavo galimybę išspręsti nesutarimus procesine tvarka. Šalių ginčas, nepavykus jo išspręsti darbo ginčų komisijoje, tapo teisminiu ginču.

Kaip jau minėta, ieškovė neįrodė atsakovo darbų trūkumų fakto. Ieškovė teigia, kad netesybos mažintinos, atsižvelgiant į tai, kad, atsakovas įmonėje dirbo tik 11 darbo dienų, įmonės finansinė padėtis sunki, suma turės įtakos kitų darbuotojų ir kreditorių interesams. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė raštą „Dėl UAB „Dzūkijos būstas“ finansinės būklės, UAB „Dzūkijos būstas“ 2018 m. III ketvirčio Balansą, Finansinės atskaitomybės, sudarytos už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., trumpą aiškinamąjį raštą, kreditorių ir debitorių skolas 2018 m. rugsėjo 30 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikti dokumentai, kurie apibūdina įmonės veiklą, yra už skirtingus laikotarpius, todėl įvertinti įmonės finansinę padėtį nėra galimybės. Be to, ieškovės pateiktas 2018 m. III ketvirčio įmonės Balansas nepasirašytas, todėl jis nėra tinkamas įrodymas. Pažymėtina, kad nors įmonė turi įsipareigojimų – 47 276,97 Eur, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonei skoliniai įsipareigojimai sudaro 101 752,07 Eur. Tai, kad įmonės finansinė padėtis nėra sunki galimai įrodo direktoriaus D. M. raštas „Dėl UAB „Dzūkijos būstas“ finansinės būklės, kuriame nurodyta, kad įmonės mokėtini mokesčiai ir kiti įsipareigojimai 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarė 14 701,15 Eur, o gautinas sumas sudarė 94 977,06 Eur, akivaizdu, jog įmonės finansinė padėtis nėra bloga ir atsakovui mokėtina netesybų suma nebus didelė našta. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas atmesti atsakovo reikalavimą priteisti netesybas už uždelsimo laiką netenkintinas.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis 2018 m. kovo 19 d. pažymą apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį (mėnesio ir dienos) nustatyta, kad atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 54,78 Eur (neatskaičius mokesčių), o vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 1 040,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi ieškovės uždelsta sumokėti suma (623,47 Eur neatskaičius mokesčių, 54,78 Eur neatskaičius mokesčių už darbo dieną) yra mažesnė negu atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybos skaičiuojamos ieškovės uždelstą 623,47 Eur sumą, padauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. liepos 3 d. ir jos sudaro 2 494,96 Eur (623,74 Eur x 4 mėnesiai). Kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovui dalį – 386,53 Eur (1 040,00 - 653,47) netesybų sumokėjo, atsakovas šios faktinės aplinkybės neginčija, todėl ši suma minusuotina ir atsakovui priteistina 2 108,00 Eur (2 494,96 - 386,53) netesybų.

Teismo vertinimu, nurodytos netesybos pakankamai kompensuoja atsakovui galimus finansinius praradimus šio konkretaus ginčo atveju bei tokio dydžio sankcijos darbdaviui taikymas atitinka šios sankcijos taikymo tikslus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovas patyrė 362,00 Eur išlaidų advokato ir advokato pagalbai pagalbai apmokėti, kurias patvirtina detalizuotas atsakovo prašymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 362,00 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 417 straipsniu,

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. DGKS-2452 darbo byloje Nr. APS-112-5934/2018.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Dzūkijos būstas“, į. k. 304086380, atsakovui E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 108,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, 362,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. DGKS-2452 darbo byloje Nr. APS-112-5934/2018 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.