Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 27-30), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ vyriausiąjį redaktorių V. K. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje (rusų kalba) adekvačiu būdu išspausdinti paneigimą 2009-09-14 laikraštyje „Vesti Šalči“ Nr. 69 išspausdintą publikaciją „Jašiūnai - svalka otchodov“ paskelbtą informaciją apie J. J. Prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimui 15 000 Lt ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikraštyje „Vesti Šalči“ Nr. 69 publikacijoje „Jašiūnai - svalka otchodov“ atspausdintas tekstas „trečiasis veikėjas J. J. nieko neapgavo, tik neseniai daiktu, panašiu į pistoletą, grasino poilsiautojams, kurie atsitiktinai nusprendė išsikepti šašlyką jo miške... taip dažnai matome jį per televizorių, kur jis mojuoja popierių šūsnių. Ten, jo žodžiais, parašyta, kad dėl UAB „Polivektris“ veiklos sergamumas kvėpavimo takų ligomis Jašiūnuose išaugo daugiau nei du kartus“ neatitinka tikrovės. J. J. gyvena Vilniuje, jokio miško Jašiūnuose neturi. Atspausdinta informacija kenkia jo reputacijai. Žeminą jo garbę ir orumą. Šiuo metu jis pensininkas, tačiau garbingas žmogus. Ilga laiką dirbo Vidaus reikalų sistemoje. Prašė priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei paneigti laikraštyje tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovas taip pat nurodė, kad Jašiūnuose gyvena jo brolis P. J., kiti pažįstami, kurie klausinėjo jo apie nebūtus dalykus. Paneigimas laikraštyje atspausdintas, tačiau už turėtus nepatogumus V. K. turi atlyginti turėtas išlaidas.

Ieškovas J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad paskutinio teismo posėdžio metu buvo pareikštas prašymas pakeisti pirminį atsakovą, t.y. fizinį asmenį V. K. į tinkamą atsakovą, atitinkantį įstatymo reikalavimus - visuomenės informavimo priemonės valdytoją IĮ V. K. įmonę „Rožinis dramblys“. Teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė, priimdamas sprendimą netinkamo subjekto atžvilgiu. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. reglamentuoja, kad visuomenės informavimo priemonė - laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas - asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę, kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį. Kultūros ministerijos oficialioje informacijoje apie vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių dalyvius yra paskelbta, kad laikraščio „Vesti Šalči“ valdytojas yra IĮ V. K. įmonė „Rožinis dramblys“, kurios direktorium yra V. K. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris, sutinkamai su CK 2.33 ir 2.50 str. savarankiškai atsako pagal savo prievoles savo turtu. Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. reglamentuoja: kad už šio ir kitų įstatymų, tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas; kad už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas; kad informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. O šio įstatymo 53 str. numato, kad žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, tinkamu atsakovu šioje byloje gali būti tik IĮ V. K. įmonė „Rožinis dramblys“. Individualios įmonės savininko V. K. materialinė atsakomybė gali kilti iš įstatymo (CK 2.50 str. 4 d.), jei įmonės turto neužteks atsakyti pagal savo prievoles. Tam nebūtinas teismo sprendimas ir savininko patraukimas atsakovu civilinėje byloje. Aptariama aplinkybė turi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes priteisiant žalos atlyginimą teismas atsižvelgia ir į atsakomybės subjektą. Išnagrinėtoje byloje žala priteista iš fizinio asmens, kai turėjo būti priteista iš juridinio asmens, kurio finansiniai ištekliai teisingam žalos atlyginimui gali būti žymiai didesni, nei fizinio asmens. Teismas nepagrįstai taip žymiai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį. Teismo sprendime, aptariant priteistinos žalos dydį, aptariami tik atsakovo veiksmai, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovo - nukentėjusiojo asmens reikalavimo pagrįstumas iš esmės net neaptariamas ir nemotyvuojama, kodėl prašomas priteisti, žalos dydis neatitinka padaryto teisės pažeidimo sunkumo. Savo garbės ir orumo suvokimą bei jų vertę asmuo pirmiausiai vertina subjektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimą ir savo padorumo kriterijus. Objektyvų vertinimą atliekantis teismas, vadovaujasi faktine medžiaga, patvirtinančia ar ne asmens subjektyvų paties savęs vertinimą. Šios bylos ieškovas buvo ir yra gerbiamas ir žinomas visuomenėje žmogus, visą savo darbingą amžių pašventęs būtent kovai su teisės pažeidimais ir nusikalstamumu. Jo darbas buvo įvertintas ir karjeros augimo požymiu, ir personaliniais apdovanojimais už sąžiningą ir sėkmingą darbą. Dėl to tikrovės neatitinkančios informacijos žeminančiojo garbę ir orumą paskelbimas, kur jis pateikiamas visuomenei kaip brutalus asmuo besišvaistantis ginklu prieš niekuo dėtus žmonės, yra didžiausias įžeidimas, koks gali būti padarytas tokiam žmogui. Teismo sprendimo motyvai dėl priteistos žalos dydžio, kad straipsnis buvo išspausdintas Šalčininkų rajono laikraštyje, kur jis negyvena ir yra pensininkas, negali būti laikomi tinkamais. Būtent dėl to, kad informacija paskleista per rajono laikraštį, kurio darbuotojai turi galimybę žymiai nuodugniau patikrinti informaciją ir apie rajone įvykusį įvykį, ir apie asmenį, kuris minimas tokioje informacijoje, atsakomybė turi būti taikoma griežtesnė, nes tai demonstruoja arba sąmoningą tokios informacijos skleidimą, arba visišką neatsakingumą už skleidžiamą informaciją. Neturi jokios reikšmės ir tai, kad ieškovas pensininkas. Jeigu jis būtų darbingas ir tai atsilieptų jo profesiniai veiklai, kalba eitų apie turtinės žalos atlyginimą. Nėra taip pat reikšminga aplinkybė ir tai, kad ieškovas negyvena rajone. Vadovaujantis tokia logika reikėtų pripažinti, kad orumą žeminančios informacijos paskelbimas ne asmens gyvenamojoje vietoje, nežemina asmens garbės ir orumo, nes tos vietovės žmonės jo nepažįsta. Įstatymas tokių išimčių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustato. Šiuo atveju teismas turėjo atkreipti dėmesį būtent į netinkamą laikraščio redakcijos elgesį, kai net gavusi paties asmens informacija, kad apie jį skleidžiama melaginga informacija, nebuvo imtasi priemonių tai patikrinti ir ištaisyti padarytą, skriaudą. Taigi akivaizdi informacijos skleidėjo kaltė. CPK 265 str. 2 d. numato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Patikslintame ieškinyje be neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo taip buvo suformuluoti neturtiniai reikalavimai: pripažinti, kad atsakovo laikraštyje išspausdinta informacija apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žeminą jo garbę ir orumą; paneigti straipsnyje pateiktą informacija, kad ieškovas dažnai rodomas per televiziją, pasisakydamas prieš UAB „Polivektris“ veiklą; įpareigoti atsakovą išspausdinti laikraštyje paneigimą dėl jo paminėjimo straipsnyje „Jašiūnai - svalka otchodov“. Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodoma, kad atmetamas reikalavimas dėl įpareigojimo išspausdinti paneigimą dėl straipsnio „Jašiūnai - svalka otchodov“. Kodėl šis reikalavimas atmetamas bei kodėl teismas nepasisakė ir nesprendė dėl kitų reikalavimų, iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies neaišku. Civilinio proceso normos bei suformuota Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, kad teismo sprendimai būtų išsamūs, motyvuoti ir suprantami. Nėra suprantamas ir aiškus teismo sprendimas dalyje dėl priteisiamų piniginių sumų. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad ieškovui priteistina 500 Lt neturtinės ir 915 Lt turtinės žalos atlyginimui, nors turtinės žalos atlyginimo prašyta nebuvo. Taip pat nurodoma, kad teismas atmeta dalį reikalavimų dėl advokatų pagalbos išlaidų apmokėjimo bei nepriteisia transporto išlaidų, nepateikus įrodymų dėl pastarųjų, nors visi tokių išlaidų įrodymai buvo pateikti. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma, kad priteisiama 500 Lt neturtinės žalos ir 915 Lt išlaidų už dokumentų vertimą, 182 Lt žyminio mokesčio, bei advokatų pagalbai apmokėti, nenurodant kokia pinigų suma priteisiama už advokato pagalbą. CPK 88-98 str. išsamiai ir detaliai reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Teismas pažeidė šias normas.