Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-30 · Civilinė byla Nr. e2A-444-267/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
e2A-444-267/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-444-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02037-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.1.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.;3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1058-632/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo L. B. 700 Eur negrąžinto kredito, 183,84 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 26,25 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos, 220,32 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 80,64 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos, 75 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos 700 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

2. Atsakovui L. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. kovo 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. sausio 4 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-ztfhxrtr bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos ir specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

4. Priteisė iš atsakovo L. B. ieškovei UAB „Legal Balance“ 700 Eur negrąžintą kreditą, 183,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 26,25 Eur administravimo mokestį, 103,99 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. lapkričio 4 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1014,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 53,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškinio dalį dėl 80,64 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos bei 75 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos 700 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

6. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti 220,32 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. lapkričio 4 d.), teismas pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 75 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (700 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, be to, sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo. Būtent taip apskaičiuojamą palūkanų sumą iki 2020 m. lapkričio 4 d. pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė. Tuo tarpu ieškovė negautų pajamų (nuostolių) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki sutarties pasibaigimo dienos (2020 m. lapkričio 4 d.) apskaičiavo nuo visos negrąžintos kredito sumos. Teismo vertinimu, toks skaičiavimas nepagrįstas, nes ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 103,99 Eur negautas pajamas (nuostolius).

7. Teismas pripažino, kad kreditorius turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių principą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vadovavosi teismų praktika, 2020 m. sausio 4 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties BOB-ztfhxrtr bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos ir Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos; palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, pripažino nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o reikalavimus priteisti iš atsakovo 80,64 Eur negautas pajamas nuo sutarties termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos ir 75 proc. negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (700 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip nepagrįstus.

8. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, teismas iš jo priteisė įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (1014,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį dėl 220,32 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. B. 220,32 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos. Pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 80,64 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. B. 80,64 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos. Pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 75 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (700 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. B. 75 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (700 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš L. B. 148,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

9.2. Apeliantė ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, ir dėl to, kad teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 str. 8 d. Teismas nepagrįstai ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimams pritaikė VKĮ 11 str. 8 d., kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų ieškovės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

9.3. Apeliantės teigimu, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

9.4. Ieškinyje nurodytą negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą, ieškovei nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje. Apeliantė į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris yra išreikštas procentine išraiška, įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai), bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgyja teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojosi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

9.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimų, o tai lėmė proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo už akių dalys, kuriomis teismas nusprendė pakeisti ieškovės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką; atmestas reikalavimas dėl 80,64 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos; atmestas reikalavimas dėl 75 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (700 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sumažintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13. Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 4 d. atsakovas su pradine kreditore BnP Finance, AB sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. BOB-ztfhxrtr (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas 10 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 262,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 75 proc.) ir 52,50 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. liepos 9 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 6 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. liepos 16 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. 2020 m. gegužės 19 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. birželio 4 d.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl minėtą Sutarties sąlygą laikė nesąžininga ir negaliojanti ab initio ir šį reikalavimą atmetė.

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiau su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.

16. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

18. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 4 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

19. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (75,00 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 75,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

21. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

22. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 75,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.

23. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (75,00 procentų) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).

24. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, t. y. ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra pagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, priešingai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

25. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

26. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų, kiek negautų pajamų ji tikėjosi gauti konkrečiais mėnesiais. Apeliantė remiasi tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, taip pat sutartyje šalys susitarė dėl 75,00 proc. metinių palūkanų normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to pritartina pirmosios instancijos išvadai, jog šiuo atveju, apeliantei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos apeliantei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymėtina, jog, vartojimo kredito sutarties punktų nuostatos, suteikiančios vartojimo kredito gavėjui teisę grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, leidžia teismui spręsti, kad apeliantė, sudarydama sutartį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 75,00 proc. dydžio mokėjimo pelno palūkanos jai bus mokamos iki sutarties termino pabaigos.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės prašo 75,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). t. y. apeliantė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 75,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, kad sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju nei pradinė kreditorė, nei ieškovė, sudarydama sutartį su atsakovu negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos ieškovės ir atsakovo sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartį.

29. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 75,00 proc. metinėmis palūkanomis. Reikšminga ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (75,00 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

30. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovei nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.

31. Nors pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą priteisti 220,32 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2020 m. lapkričio 4 d.) tenkino iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kita šalis nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo neteikė, o bloginti apeliantės padėties negalima, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Burbulienė