Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Seifuva“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2543-1027/2023 pagal ieškovės UAB „Baltic transline“ ieškinį atsakovei UAB „Seifuva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18. Vien tai, kad, teismo vertinimu, byla teismui aiški, nereiškia, kad ieškinio pagrįstumas yra preziumuojamas ir tai savaime sudaro pagrindą priimti sprendimą už akių. Tokie argumentai tik sustiprina abejones teismo nešališkumu.

19. Pažymi, kad ieškovės į bylą pateiktas 2023 m. kovo 20 d. skolų suderinimo akto projektas teisinio vertinimo dėl nutarties panaikinimo nekeičia: aktas sudarytas po sprendimo už akių priėmimo, siuntusiam asmeniui klaidingai suvokiant jo įsiteisėjimo ir vykdymo aspektus.

23. Nors atsakovė pateikė dokumentą pavadintą „Triplikas“, tačiau vien dokumento pavadinimas savaime nereiškia, kad buvo pateiktas konkrečios paskirties procesinis dokumentas. Atsakovė dokumente nepateikė jokių atsikirtimų į ieškinio/dubliko reikalavimus ar argumentus, kuriais jie grindžiami, kritikavo teismo nutartį nepratęsti termino triplikui pateikti, nurodė, kad 1 dienos terminas nėra pakankamas triplikui pateikti (nors triplikui parengti turėjo 14 dienų ir nepateikė jokių įrodymų, kad tą laiku padaryti sutrukė objektyvios aplinkybės), nurodė, kad per tokį laiko tarpą negalėjo susipažinti ir įvertinti bylos medžiagos reikalingos triplikui parengti ir nurodo, kad palaiko savo atsiliepimą. CPK 115 straipsnio 4 dalis numato, kad dalyvaujančio byloje asmens pateiktas procesinis dokumentas turi būti vertinamas ne pagal jo pavadinimą, bet atsižvelgiant į jo turinį. Šiuo atveju, dokumentas rengtas advokato, kuriam puikiai žinomi procesiniams dokumentams keliami reikalavimai ir tokių dokumentų paskirtis, tačiau dokumentas, pavadintas Tripliku, savo turiniu neturi nieko bendro su triplikui keliamais turinio reikalavimais, o juo tėra pateikiami pasiaiškinimai, kodėl atsakovė neteikia tripliko. Taigi, atsakovė, atstovaujama advokato, pateikė toki dokumentą, kokį norėjo pateikti ir tai, nepaisant jo pavadinimo, akivaizdžiai nėra triplikas. Teismas pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir atsakovės pateiktą dokumentą pagal jo turinį vertino ne kaip tripliką, o kaip rašytinius paaiškinimus dėl tripliko nepateikimo.

24. Atsakovė prašė pratęsti terminą triplikui pateikti, tačiau nesant motyvuotų priežasčių, teismas atsisakė šį prašymą tenkinti. Taigi, atsakovė pateikdama dokumentą pavadintą tripliku, kuris visiškai neatitinka triplikui keliamų reikalavimų, siekė, kad galėtų nesilaikyti termino triplikui pateikti bei ignoruoti teismo nutartį dėl atsisakymo pratęsti terminą triplikui pateikti, nes tikėjosi, kad jai bus pratęstas terminas triplikui parengti trūkumų šalinimo forma. Tačiau trūkumų šalinimo institutas nėra skirtas apeiti įstatymo nustatytą terminą procesiniam dokumentui pateikti ir teismo atsisakymą tokį terminą pratęsti, o siekimas pasinaudoti šiuo institutu tokiais tikslais turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

25. Nurodo, kad šalies dėl skolininko skolos nesumokėjimo laiku patirtos skolos išieškojimo išlaidos iki bylos teisme iškėlimo nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (bylinėjimosi išlaidomis), o reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo, kaip ir reikalavimas pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį dėl protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio.

26. Teigia, kad buvo visos sąlygos sprendimui už akių priimti. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar nenurodė byloje esančių įrodymų, kurie pagrindžia, kad sprendimas už akių galėjo būti nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

30. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

31. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, kad atsakovė be svarbių priežasčių per nustatytą terminą nepateikė paruošiamojo dokumento – tripliko, t. y. atsiliepimo į ieškovės dubliką, todėl yra CPK 227 straipsnio 3 dalyje, 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas sprendimo už akių priėmimui. Teismas vertino, kad, nors atsakovė 2023 m. sausio 17 d. teismui pateiktą dokumentą įvardijo tripliku, tačiau iš jo turinio matyti, kad atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškovės dubliką, šiame dokumente nėra nurodyti atsikirtimai į ieškovės dubliką, nebuvo vertinami ieškovės pateikti įrodymai ir reikalavimai, dokumente, kuris prie bylos pridėtas kaip atsakovės rašytiniai paaiškinimai dėl tripliko nepateikimo, atsakovė išdėstė nesutikimo su 2023 m. sausio 16 d. teismo nutartimi, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas pratęsti terminą triplikui pateikti, argumentus, priešpaskutinėje pastraipoje atsakovė pareiškė, kad neturėjo galimybės parengti tripliko, o paskutinėje pastraipoje nurodė, kad yra pateikusi atsiliepimą ir palaiko jo motyvus.

33. Apeliantė pateikia argumentus, kad 2023 m. sausio 17 d. pateikė tripliką, kuriame iš esmės nurodė, jog yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, palaiko jame nurodytus argumentus ir dėl susiklosčiusios procesinės situacijos byloje papildomų motyvų nenurodo. Teigia, kad pateikusi tripliką, atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu bus baigtas ir teismas priims nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau 2023 m. sausio 20 d. rezoliucija atsakovės triplikas pridėtas prie bylos medžiagos kaip rašytiniai paaiškinimai dėl tripliko nepateikimo, tuo sukuriant prielaidas sprendimo už akių priėmimui. Teigia, kad ieškovė dublike nebuvo pareiškusi prašymo priimti sprendimą už akių.

34. Pažymėtina, kad, kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškovė buvo išreiškusi poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo savo ieškinyje, tą patvirtino ir teikdama atsiliepimą dėl atsakovės pateiktos prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl ieškovės išreikštos valios.

35. Nustatyta, kad atsakovei ieškovės dublikas ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas triplikui pateikti, laikomi įteiktais 2023 m. sausio 4 d., iš LITEKO duomenų nustatyta, kad pranešimas dėl tripliko pateikimo atsakovei (per atstovą) per VEP posistemį faktiškai pristatytas 2023 m. sausio 3 d. 2023 m. sausio 13 d. 16.19 val. atsakovė per VEP posistemį pateikė prašymą perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, tuo pačiu prašydama ne trumpiau kaip 14 dienų pratęsti terminą triplikui pateikti jeigu iki termino triplikui pateikti pabaigos (2023 m. sausio 18 d.) ieškovė prieštaraus prašymui perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ar teismas šio prašymo neišspręs iki nurodyto termino, ar išspręs likus nepakankamam laikui triplikui pateikti.

36. 2023 m. sausio 16 d. teismo nutartimi atsakovės prašymas pratęsti terminą triplikui pateikti atmestas, atsakovės prašymas išsiųstas ieškovei pateikti nuomonei dėl teisminės mediacijos taikymo, šalims išaiškinta, kad iki 2023 m. sausio 17 d. (įskaitytinai) negavus ieškovės sutikimo dėl teisminės mediacijos vykdymo, bus laikoma, kad nėra šalių sutikimo dalyvauti teisminės mediacijos procese ir nėra pagrindo ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu; atsakovei per nustatytą terminą nepateikus tripliko, gali būti taikomos CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės šaliai nepateikus paruošiamojo dokumento – sprendimo už akių priėmimas. 2023 m. sausio 16 d. gautas ieškovės pranešimas apie nesutikimą ginčą spręsti teisminės mediacijos pagalba, kuris tą pačią dieną per VEP posistemį persiųstas susipažinimui atsakovei. Nutartis ir ieškovės pranešimas apie nesutikimą ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu atsakovės atstovui faktiškai pristatyti (perskaityti) tą pačią 2023 m. sausio 16 d.

37. Kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo, atsakovės 2023 m. sausio 17 d. pateiktame dokumente, kuris įvardintas kaip triplikas, iš esmės nurodomi tik nesutikimo su 2023 m. sausio 16 d. teismo nutartimi, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas pratęsti terminą triplikui pateikti, argumentai. Atsakovė procesiniame dokumente nurodė, kad neturėjo protingo termino tinkamai įvertinti visos bylos medžiagos triplikui parengti, įskaitant ieškovės su dubliku pateiktų duomenų bei dublike nurodytų argumentų, bei parengti ir pateikti motyvuotą tripliką, taip pat nurodė, kad yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, palaiko jame nurodytus argumentus ir nurodytų aplinkybių kontekste papildomų motyvų nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad tripliko neteikia, todėl vien tik procesinio dokumento pavadinimas nurodant, kad tai yra atsakovės triplikas, nesudarytų pagrindo spręsti, jog atsakovė įvykdė pareigą pateikti paruošiamąjį dokumentą. Atsakovė dokumente nepateikė jokių atsikirtimų į ieškinio/dubliko reikalavimus ar argumentus, kuriais jie grindžiami. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismas, dokumento pavadinimas savaime nereiškia, kad buvo pateiktas konkrečios paskirties procesinis dokumentas, o pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį nustatytą trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina, kad atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato – kuriam turėjo būti suprantama, kokio pobūdžio, turinio dokumentas teikiamas teismui ir kokias pasekmes gali sukelti tripliko nepateikimas. Atsakovei nepateikus paruošiamojo dokumento – tripliko, pripažintina, jog egzistavo CPK 227 straipsnio 3 dalyje, 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas sprendimo už akių priėmimui.

38. Nors atsakovė teigė, kad sprendimas už akių neteisėtas ir nepagrįstumas dėl to, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta 40 eurų suma priskirtina procesinėms išlaidoms, o ne prie pagrindinės skolos ir nuo šios sumos nepagrįstai priteistos procesinės palūkanos, su tuo sutikti nėra pagrindo. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti 40 Eur suma nustatyta įstatymo, o jos paskirtis yra kreditoriui kompensuoti minimalius skolos išieškojimo nuostolius. Todėl buvo pagrindas prašymą priteisti 40 Eur sumą priskirti prie materialinių reikalavimų bei nuo viso materialinio reikalavimo priteisti procesinės palūkanos. Atsakovei nenurodžius kitų argumentų, galinčių turėti įtakos 2023 m. sausio 24 d. priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas pagrįstai darė išvadą, kad nenustatyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, sudaranti pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

39. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei nepateikus tripliko, o ieškovei ieškinyje prašant CPK numatytais atvejais priimti sprendimą už akių, jį buvo pagrindas priimti, be to, atsakovė nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeista.