- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- A-1765-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03999-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. kamerose, kurios neatitiko minimalaus 3,6 kv. m ploto, turinčio tekti asmeniui, reikalavimo, kamerų plotą papildomai mažino baldai. Kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, neatitiko bendrų higienos normų reikalavimų, t. y. ant sienų buvo pelėsis, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo bendro kameros ploto, todėl jame nebuvo užtikrintas privatumas, tvyrojo nemalonus kvapas. Dėl didelių grotų ant kamerų langų nebuvo galima tinkamai nuvalyti dulkių, nepatekdavo gaivus oras ir natūrali šviesa. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių aplinkybių jis patyrė didelių nepatogumų, stresą, o jo kalinimas buvo papildomai apsunkintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose, o nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas tik nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas atskirtas nuo kameros sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks atskyrimas atitinka bendruosius higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K privatumui užtikrinti sanitariniai mazgai nuo 2017 m. buvo atskirtas užuolaidomis, o kai kuriose kamerose įrengti kaip atskira kabina su durimis. Iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Įstaigoje nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūrą bei profilaktiniai patikrinimai. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per atidaromus langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Pagal nustatytus reikalavimus langų angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pagrindo teigti, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir padaryta reali žala nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose, o nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Šių duomenų teisingumą taip pat patvirtina kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė.
7. Teismas nustatė, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui atlikus patikrinimą, surašytas 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-741(16.16.8-10.12). Patikrinta kamera Nr. 108, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas ir pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. taip pat buvo kalinamas kameroje Nr. 319, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu minėta kamera tikrinta nebuvo.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus kameros ploto (3,6 kv. m), turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimų ir kamerose buvo kalinamas vienas. Nors pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pateikė netikslius duomenis, tačiau jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti institucijos pateikta informacija. Todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti Lukiškių TI-K pakartotinai tikslinti kartu su atsiliepimu pateiktus duomenis. Teismas pažymėjo, kad kameroje esančių baldų užimamas plotas neatimamas iš teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto.
9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m tvorele, tačiau toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti. Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nuo 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl atviro sanitarinio mazgo atmetė.
10. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 14.1 papunkčiu, kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje turi būti įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-741(16.16.8-10.12) nurodyta, jog tikrinta kamera Nr. 108, kurioje tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas. Nustatyta, kad kameroje Nr. 108 nebuvo jokių pažeidimų. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl fotonuotraukų išreikalavimo, taip pat nėra teisinio pagrindo laikyti, kad minėtoje kameroje buvo pareiškėjo minimi neatitikimai.
11. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. medicininių išrašų ar kitų duomenų), patvirtinančių, kad būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų pablogėjusi jo sveikata ar jis būtų patyręs kitas neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį. Nenustatęs nei Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nei realiai padarytos žalos pareiškėjui, teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti 600 Eur neturtinę žalą atmetė.
III.
12. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir jam priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į tai, kad sanitariniame mazge pagal higienos normas turėjo būti įrengta atskira oro šalinimo sistema, juo naudojantis nebuvo užtikrintas privatumas, o baldai papildomai varžė judėjimo laisvę. Pareiškėjas tvirtina kameroje nebuvęs vienas, kartu su juo buvo laikomas M. D., o atsakovas slepia įrodymus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ant langų įrengtos grotos trukdė į kamerą patekti grynam orui ir dienos šviesai. Pareiškėjas prašo už Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis praleistą laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. priteisti jam 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Kadangi byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kilus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Ginčas kilo dėl 600 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. Š. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Pareiškėjas buvo laikomas vienas. Kameroje Nr. 108 higienos pažeidimų nenustatyta, o kamera Nr. 319, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gegužės 18 d., dėl atitikimo higienos normų reikalavimams tikrinta nebuvo. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, todėl, nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis ir jam turi būti priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, jiems pritaria ir papildomai jų nekartoja, o pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
21. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m ir kameroje Nr. 319, kurios plotas 7,78 kv. m. Pareiškėjas minėtose kamerose buvo laikomas vienas.
23. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas minėto įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuoto minimalaus tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčio tekti ploto – 3,6 kv. m, reikalavimo pažeidimas. Taip pat, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl baldų užimamo ploto išskaičiavimo iš bendro kameros ploto. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo laikomas su kitu nuteistuoju, nurodo jo vardą ir pavardę, tačiau pareiškėjas tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovo atstovo pateikta informacija ir dėl to pasisakė skundžiamame sprendime. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būtų gyvenę du asmenys, teisės aktais nustatyta ploto norma nebuvo pažeista.
24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo itin trumpą laiką, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų ar jos būtų pareiškėjui sukėlę kokių nors realių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių jis nedetalizavo ir neindividualizavo. Pareiškėjo išgyvenimai, kuriuos jis teigė patyręs, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl byloje nėra nustatyta būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų bei žalos, atitinkamai valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.