- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 1-15-496/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kaltinamasis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1959-04-12, Kelmės r., gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išsilavinimas spec. vidurinis, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal BK 178str.3d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2006 metų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, be R. Š. įgaliojimo ir leidimo iškirto jai priklausančių miškų plotus ir pagrobė medieną, t.y. Kelmės rajone, Adomaičių k., 2,67 ha miško plote iškirto ir pagrobė 776 ktm medienos, Kelmės rajone, Bumbulių k., 1,25 ha miško plote iškirto ir pagrobė nenustatytą kiekį medienos, 4,55 ha miško plote iškirto ir pagrobė nenustatytą kiekį medienos, bet ne daugiau kaip 50 ktm. Kelmės r., Bumbulių k., iš viso pagrobė didelės vertės – 75 000 Lt svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. Š. bendrą 75 000 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytus R. Š. miškus jis iškirto per trejus metus - 2003-2006 metais. R. Š. miško plotų Adomaičių kaime ir Bumbulių kaime kirtimui jis gavo leidimus. Dėl leidimų jis kreipėsi į L. A. ir R. N. pats, pateikė miško nuosavybės dokumentus, kuriuos buvo gavęs iš R. Š.. Kaltinamasis A. S. paaiškino, kad jis apgavo aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus, sakydamas, kad atveš R. Š. įgaliojimus tvarkyti jos miško plotus, bet tokių įgaliojimų miško plotams, nurodytiems kaltinime jis neturėjo. Kaltinamasis pripažino pirmiausia iškirtęs 2,67 ha miško plotą Adomaičių kaime. Medienos vertė iš šio ploto buvo apie 45000 – 50000 Lt. Kitame plote iškirto tik vėjovartas. Kaltinamasis nurodė, kad iškirto R. Š. miško plotus, nurodytus kaltinime, bendra iškirstos medienos vertė yra 75 000 Lt. Dėl tokio žalos atlyginimo jis susitarė su nukentėjusiąja ir pasižada tokio dydžio žalą atlyginti. Kaltinamasis nurodė, kad skaičiuojant iškirstos medienos kainą, reikia atsižvelgti į sąnaudas medienos paruošimui. Kaltinamasis A. S. paaiškino, kad iki 2003 metų jis bendravo su R. Š., padėjo jai tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentus, tarėsi su ja dėl miško plotų tvarkymo, kirtimo. Dviem miško sklypams R. Š. buvo parašiusi jam įgaliojimą. Už jo paslaugas R. Š. jo nurodytam asmeniui padovanojo vieną sklypą. Jie anksčiau buvo susitarę, kad R. Š. parduos jam miško plotus, tačiau jis neturėjo pinigų, vėliau R. Š. išvyko į užsienį ir susitarimai liko neįgyvendinti. Kaltinamasis paaiškino, kad R. Š. kelis kartus buvo davęs šiek tiek pinigų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų neturi. Vieną kartą jis už R. Š. sumokėjo mokesčius valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad paveldėjo 31 ha miško Kelmės rajone, šešiuose sklypuose, t.y. Paplūsčių kaime 7,75 ha, Raudgirio kaime 5,8 ha; Bumbuliukų kaime tris miško sklypus, kurių plotai l,25ha, 4.55 ha, 9,8 ha; Adomaičių kaime 2,67 ha. 2001-09-18 Šiaulių rajono 2-ame notarų biure parašė įgaliojimą, kuriuo A. S. įgaliojo tvarkyti ir valdyti nuosavybės teise priklausantį turtą 7,75 ha ploto miško sklypą Paplūsčių kaime ir 5,8 ploto sklypą Raudgirio kaime. Be to, A. S. perdavė 9,8 ha ploto miško sklypą Bumbulių kaime, t.y. perrašė šį sklypą nuosavybėn jo nurodytam asmeniui, atsidėkodama A. S. už pagalbą tvarkant dokumentus ir miškus. Dėl šių sklypų, kuriuos tvarkyti ji pavedė A. S., ji jam pretenzijų neturi, nors jis už šią medieną taip pat neatsiskaitė. Ji ilgą laiką buvo išvykusi į užsienį ir tik 2011 metais pamatė, kad jai priklausantys miškai, kuriems A. S. neturėjo įgaliojimo valdyti ir tvarkyti juos, taip pat yra iškirsti. Su A. S. nebuvo jokios kalbos, kad jam galima kirsti ir kitus priklausančius miškus, jis tai padarė savavališkai. Dviejose leidimuose kirsti jai priklausančius miškus, prie pavardės yra pasirašęs A. S.. A. S. turi pretenzijų dėl be leidimo, be jos įgaliojimo iškirstų miškų, esančių Kelmės rajone, Bumbulių kaime 1,25 ha, 4,55 ha ir Adomaičių kaime 2,67 ha. Šiuose miško plotuose iškirstą medieną įvertina 75 000 Lt ir prašo tokią sumą turtinės žalos priteisti iš A. S.. Dėl tokio dydžio žalos atlyginimo ji susitarė su A. S.. Be to prašo priteisti 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žymiai anksčiau, iki 2002 metų ji su A. S. buvo susitarusi, kad parduos A. S. jai priklausančius miško sklypus, atsižvelgiant į pagalbą tvarkant dokumentus, už 28000 Lt. Buvo apsikeitę tokiais rašteliais. Tačiau A. S. vis neturėjo pinigų, todėl kaltinime nurodyti sklypai A. S. nebuvo perduoti ir ji nedavė leidimo A. S. kirsti šiuose miškuose esančią medieną. A. S. vieną kartą buvo sumokėjęs jos vardu mokesčius valstybei.
Liudytoja R. N. parodė, kad nuo 2001 metų iki 2007 metų dirbo Valstybinėje miškų tarnyboje Kelmės skyriuje. 2003 metais birželio 5 d. ji išdavė leidimą miško kirtimui savininkės R. Š. vardu. Leidimas išduotas remiantis miškotvarkos projektu. Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo kreipėsi A. S., miško savininkės ji nematė. Liudytoja nurodė, kad jei ji išdavė leidimą, tai A. S. turėjo turėti savininkės įgaliojimą. Koks buvo įgaliojimas ji neprisimena.
Liudytojas Liudas Abrutis parodė, kad 2002 - 2003 metais dirbo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Šiaulių teritorinio miškų kontrolės padalinio inspektoriumi Kelmės rajono skyriuje. Tuo metu kontroliavo privačius miškus, išduodavo leidimus valstybinio ir privataus miško kirtimui. 2003 metais išdavė leidimą miško kirtimui savininkės R. Š. vardu pagal įgaliojimą A. S.. Leidimą išdavė remiantis miškotvarkos projektu. Jeigu asmuo neturėdavo įgaliojimo, jis leidimų neišduodavo. Šiuo atveju A. S. turėjo turėti R. Š. įgaliojimą dėl minėto miško ploto, bet koks tai buvo įgaliojimas, jis neprisimena. Ar įgaliojimas buvo tikras, negali pasakyti.
Pažymėjimai apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (l.61-63) patvirtina, kad R. Š. nuosavybės teise yra įregistruoti žemės sklypai 4,55 ha Bumbulių kaime, kuriame miškas sudaro 4,1 ha; 1,25 ha Bumbulių kaime, kuriame miškas sudaro 1,15 ha; 2.67 ha Adomaičių kaime, kuriame miškas sudaro 2,67 ha.
Leidime kirsti mišką (l.17) nurodyta, kad 2003 metų sausio 6 dieną Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Šiaulių teritorinio miškų kontrolės padalinio inspektorius L. A. išdavė leidimą kirsti mišką savininkei R. Š., remiantis miškotvarkos projektu 2,7 ha plote. Numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris 776 ktm. Iškirtimo terminas nurodytas iki 2003 metų gruodžio 31d., leidimą gavęs pasirašo A. S..
Leidime kirsti mišką (l.18) nurodyta, kad 2003 metų birželio 5 dieną išduotas leidimas kirsti mišką savininkei R. Š., remiantis miškotvarkos projektu 1,3 ha plote Bumbulių kaime. Numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris 310 ktm. Iškirtimo terminas nurodytas iki 2003 metų gruodžio 31d. Leidimą gavusio asmens pavardė įrašyta R. Š.. Šalia yra parašas. A. S. pripažino, kad šioje vietoje pasirašė jis.
Įgaliojimas valdyti mišką (l.37) patvirtina, kad 2001 metų rugsėjo 18 dieną R. Š. įgaliojo A. S. tvarkyti ir valdyti jai priklausančius miško plotus: 7,75 ha sklypą, esantį Paplūsčių kaime, Kelmės r., ir 5,8 ha sklypą, esantį Raudgirio kaime, Kelmės rajone. 2005, 2006 metais buvo išduoti leidimai miškui kirsti savininkei R. Š. Paplūsčių kaime(l.19, 21, 23).
Akistatos protokole (l.73) tarp R. Š. ir A. S. užfiksuota, kad R. Š. parodė niekada nedavusi nei raštu nei žodžiu leidimo A. S. tvarkyti jai priklausančius miškus Bumbulių kaime 1,25 ha ir 4,55 ha ir Adomaičių kaime 2,67 ha. A. S. nurodė, kad jis žodžiu buvo gavęs leidimą prižiūrėti ir tvarkyti minėtus R. Š. miškus. Akistatos metu A. S. pripažino, kad nėra sumokėjęs R. Š. už jos iškirstus miškus.
Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų, raštelio (l.38) matyti, kad apie 2001-2002 metus R. Š. bendravo su A. S., tarėsi dėl miškų priežiūros, kirtimo, gautų pinigų pasidalijimo. R. Š. ketino parduoti jai nuosavybės teise priklausančius miško sklypus A. S. už 28 000 Lt, tačiau A. S. jai sutartų pinigų nesumokėjo ir miško sklypai liko nukentėjusiosios nuosavybe.
Kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažįsta, kad R. Š. yra pasirašiusi ir notaras yra patvirtinęs tik vieną įgaliojimą A. S., kuriuo leidžia jam tvarkyti ir valdyti 7,75 ha sklypą Paplūsčių kaime ir 5,8 ha sklypą Raudgirio kaime. Dėl šių sklypų iškirtimo nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam nereiškia.
Kaltinamasis A. S. pripažino, kad R. Š. jam nebuvo parašiusi įgaliojimo tvarkyti ir valdyti miško sklypus Kelmės rajone, Adomaičių kaime, 2,67 ha, Kelmės rajone, Bumbulių k. 4,55 ha ir 1,25 ha., tačiau jis be jos sutikimo gavo leidimus kirsti mišką šiuose plotuose, kirto mišką ir pats pardavė medieną, todėl pripažįstama, kad jis pagrobė svetimą turtą – R. Š. priklausančią medieną. Kaltinamojo A. S. ankstesni susitarimai su R. Š., kad ši ateityje ketino parduoti jam sklypus už atitinkamą kainą, nešalina jo atsakomybės, nes A. S. nesumokėjo sutartų pinigų ir žemės sklypai jam nebuvo parduoti. Tai, kad kaltinamasis nurodo ir nukentėjusioji sutinka praeityje iš A. S. gavusi šiek tiek pinigų, bei A. S. vieną kartą sumokėjo mokesčius valstybei, nešalina jo atsakomybės, nes A. S. buvo įgaliotas tvarkyti du R. Š. miško sklypus, R. Š. jo nurodytam asmeniui pardavė vieną miško sklypą, t.y jie turėjo tarpusavyje kitų turtinių santykių.
Iškirstos medienos kiekis yra skaičiuojamas pagal leidimus kirsti mišką: 2,67 ha plote Adomaičių kaime 776 ktm., 4,55 ha plote Bumbulių kaime – 310 ktm., 1,25 ha plote iškirsto miško kiekis nėra nustatytas. Kaltinamasis A. S. dėl 776 ktm. medienos iškirtimo iš sklypo Adomaičių kaime prieštaravimų nepareiškė. Šis kiekis pripažįstamas įrodytu. Kaltinamasis A. S. paaiškino, kad 4,55 ha ploto sklype Bumbulių kaime jis kirto tik išvartas, kurių buvo apie 50 kietmetrių. Tai paneigiančių įrodymų nėra, todėl kaltinimo apimtis yra mažintina, nurodant, kad iš šio sklypo A. S. pagrobė nesustatytą kiekį medienos, bet ne daugiau kaip 50 ktm.
Kaltinamasis A. S. nesutinka su kaltinime nurodyta pagrobtos medienos verte - 185650 Lt. Jis paaiškino, kad mediena yra skirtingų rūšių ir skirtinos vertės, pvz. rastai ir malkinė mediena. Be to, daug kainuoja medienos paruošimas, išvežimas iš miško ir nuvežimas pirkėjams, todėl mano, kad pagrobtos medienos vertė yra žymiai mažesnė. R. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji visą pagrobtą iš jos medieną vertina 75000 Lt ir tokią sumą prašo priteisti kaip turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad mediena iškirsta ir išvežta labai seniai, šiuo metu nėra galimybės nustatyti pagrobtos medienos rūšį ir vertę pagal medienos pardavimo vietas ir iškirstus miško plotus, yra pripažįstama, kad A. S. iškirstos ir pagrobtos medienos vertė yra 75 000 Lt, kaip susitarė kaltinamasis ir nukentėjusioji.
BK 190 str. numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t.y. 32500 Lt. Kadangi kaltinamojo A. S. pagrobtos medienos vertė yra 75000 Lt, todėl pripažįstama, kad jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir jo veika atitinka BK 178str.3d. dispoziciją.
Nukentėjusiosios R. Š. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai 75 000 Lt sumai, nes kaltinamasis A. S. ir nukentėjusioji R. Š. susitarė dėl tokio dydžio turtinės žalos atlyginimo. Be to, dėl kaltinamojo A. S. veiksmų iškertant ir pagrobiant medieną, nukentėjusioji R. Š. patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, nes ji prarado medieną trijuose miško sklypuose, todėl tenkintinas civilinis ieškinys dėl 800 Lt neturinės žalos atlyginimo (CK 6.250str.).
Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59str.1d.2p).
BK 178str. 3d. numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę ir už sunkaus nusikaltimo padarymą negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.
Atsižvelgiant į tai, kad A. S. yra gerai charakterizuojamas (l.100), niekada nebuvo teistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą tik už nešiurkštų KET pažeidimą, jis visiškai pripažino kaltę, gailisi, sutinka su civiliniu ieškiniu, susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir yra pagrindas jam taikyti BK 62str. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, t.y. laisvės apribojimą maksimaliam dviejų metų terminui, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą ir taikant BK62str.1d. nuteisti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
A. S. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Priteisti R. Š. iš A. S. 75 000 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.