- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- 2SA-26-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- P. A., V. J.
- Ieškovas
- P. A., V. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registrų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. A. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-9307-821/2010 pagal ieškovų P. A. ir V. J. ieškinį atsakovams 216 - ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijai, M. J., A. J., O. K., R. K. dėl pažeistų savininko teisių atstatymo į nuosavybės teise priklausantį daiktą, tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus miesto savivaldybė, A. M., K. K., J. T., M. T., P. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai P. A. ir V. J. 2010 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-391-535/2009 pagal ieškovų P. A. ir V. J. ieškinį atsakovams 216 - ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijai, A. J., M. J., R. K., A. M., K. K., J. T., M. T., P. K., O. K. dėl piniginės kompensacijos priteisimo už pusrūsio patalpas, išnagrinėtoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, 2009 m. kovo 23 d. priimto sprendimo dalyje dėl piniginės kompensacijos, priteisiamos iš atsakovų, dydžio ir, panaikinus 2009-03-23 sprendimo dalį, priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovų, P. A. 24 502 Lt piniginę kompensaciją, V. J. 28 424 Lt piniginę kompensaciją. Pareiškėjai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas priteistą kompensaciją, nurodė, kad piniginė kompensacija turi būti dalinama devyniems asmenims, įtraukti yra ir palėpės savininkai K. K., J. T. ir M. T. Esminė aplinkybė, kad už pusrūsio patalpas kompensaciją turi išmokėti ne tik pusrūsio patalpų savininkai, bet ir palėpės patalpų savininkai, pareiškėjams nebuvo žinoma. Ši aplinkybė nebuvo keliama nei viename teismo posėdyje, nebuvo siūloma pareiškėjams pareikšti reikalavimus dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ar atsidalinimo natūra. 2010 m. balandžio 16 ar 17 d. susitikus su J. T. ir K. K., pareiškėjams tapo žinoma nauja aplinkybė, kad pusrūsio ir palėpės patalpos buvo pasidalintos taip, kaip buvo aptarta bendrijos susirinkimuose. Be to, K. K. ir J. T. niekuomet nedalyvavo teismo posėdžiuose, taigi aiškiai buvo pažeistos jų teisės. Pareiškėjams nėra aišku, kokiu būdu kiti bendraturčiai už pusrūsio patalpas atsiskaitė su J. ir O. K. Nebuvo aiškintasi bylos aplinkybė, kokiu būdu namo savininkai pasidalino pusrūsio ir palėpės patalpas, nes patalpos palėpėje taip pat galėjo priklausyti 9 asmenims.
Atsakovai 216 - oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, A. J., M. J. ir R. K. bei tretieji asmenys A. M., ir P. K. prašė pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimo ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, bet dėl byloje priimto ir įsiteisėjusios sprendimo pasekmių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad norint atnaujinti procesą, turi būti visos įstatyme numatytos sąlygos - aplinkybės turi būti esminės, jos turėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu bei apie tas esmines aplinkybes pareiškėjai nežinojo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, proceso atnaujinimas nėra galimas. Pareiškėjų prašyme nėra nurodytas nei vienas asmuo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą, bet kurį reikėtų įtraukti į bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų P. A. ir V. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. A. ir V. J. ieškinį atsakovams 216 - ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, M. J., A. J., O. K., R. K. dėl pažeistų savininko teisių atstatymo į nuosavybės teise priklausantį daiktą, tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus miesto savivaldybė, A. M., K. K., J. T., M. T., ir P. K., netenkino.
Nurodė, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Pareiškėjai (ieškovai) P. A. ir V. J. šioje byloje yra proceso dalyviai ir negali būti laikomi neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenimis (CPK 37 str.). Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog tretieji asmenys K. K., J. T. ir M. T. nedalyvavo teismo posėdyje ir nepateikė savo paaiškinimų, nesudaro pagrindo šių trečiųjų asmenų prilyginti asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog tretiesiems asmenims K. K., J. T. ir M. T. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, o byloje dalyvavę asmenys, taip pat ir advokato atstovaujami pareiškėjai neprieštaravo bylos nagrinėjimui neatvykus minėtiems tretiesiems asmenims. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad kompensaciją turi mokėti ne tik pusrūsio, bet ir palėpės patalpų savininkai, pareiškėjams nebuvo siūloma pareikšti reikalavimų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, nėra naujai paaiškėjusios. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 216-osios DNSB 2000-01-12 sprendimą (protokolo Nr. 1 5 p. nutarimas) nuo teismo nutarties priėmimo dienos pripažino negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms savininkų teisių apsaugą ir imperatyviai įtvirtintą draudimą paimti nuosavybę iš savininko prieš jo valią, o ieškovams tenkančios kompensacijos dydį skaičiavo būtent pagal 1999 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) Vilniuje namo gyventojų susitarimą dėl kiekvienam jų tenkančios 132,25 kv.m patalpų dalies. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nereiškė reikalavimų kitiems bylos nagrinėjime dalyvavusiems patalpų bendraturčiams, taip pat neprašė jiems tenkančią patalpų dalį grąžinti natūra. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas ir dėl to, kad pareiškėjai (ieškovai) akivaizdžiai praleido terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų nedalyvavimo, dėl reikalavimų išmokėti pinigines kompensacijas bendraturčiams pareiškimo bei 1999 m. rugsėjo 16 d. susitarimo ir 2000-01-26 susirinkimo protokolo dėl patalpų pasidalinimo vėliausiai tapo žinomos po 2009 m. kovo 23 d. teismo sprendimo paskelbimo. Pareiškėjai nepateikė duomenų apie 2010 m. balandžio 16 ar 17 d. susitikimo su trečiaisiais asmenimis J. T. ir K. K. naujai paaiškėjusias aplinkybes (CPK 178 str.). Ieškovai priimto teismo sprendimo neskundė (apeliacinės instancijos teismas sprendimą peržiūrėjo pagal atsakovų skundus) ir per LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai P. A. ir V. J. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti siejo su 1999-09-16 bendrijos savininkų susitarimu, pagal kurį jau buvo žinomas patalpų pasidalijimas. Šiuo susitarimu kiekvienam namo savininkui buvo paskaičiuota palėpės ir pusrūsio patalpų dalis, atsižvelgiant į turimą gyvenamąjį plotą. Tretiesiems asmenims K. K., J. T. ir M. T. pagal šį susitarimą turėjo priklausyti pusrūsyje 27 kv. m. patalpų, tačiau nagrinėjant bylą nebuvo aiškintasi, kokiu būdu M. T. ir K. K. perleido pusrūsio patalpas atsakovams A. J., M. J., O. K. ir kitiems. Būtinybė aiškintis šias aplinkybes pareiškėjams iškilo po Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimas ir sumažinta priteistina piniginė kompensacija, nes ją įpareigoti atlyginti ir kiti savininkai. Todėl su trečiaisiais asmenimis pareiškėjai susitiko 2010 m. balandžio mėnesio antroje pusėje ir nurodė jiems dėl galimos jų skolos už pusrūsio patalpas. Teismas laikė, kad įrodymų dėl šio susitikimo nepateikta, tačiau tai galima įrodyti tik iškvietus trečiuosius asmenis K. K., J. T. Apeliantai pažymėjo, kad jų nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl visų namo savininkų atsiskaitymo už pusrūsio patalpas buvo, tačiau ji nebuvo išsiaiškinta, nes atsakovai tvirtino, kad yra papildomų rūsio patalpų, jie pusrūsio patalpas sutvarkė. Atsakovai nesiūlė įtraukti į bylą visų namo savininkų, su kuo pareiškėjai būtų sutikę, nes tretieji asmenys atsiskaitė tik už palėpės patalpas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai 216-oji DNSB, A. J., M. J. ir R. K., taip pat tretieji asmenys A. M. ir P. K. prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios. Be to, pareiškėjai akivaizdžiai praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų nedalyvavimo, reikalavimų išmokėti pinigines kompensacijas bendraturčiams pareiškimo bei 1999-09-16 susitarimo ir 2000-01-26 susirinkimo protokolo dėl patalpų pasidalijimo vėliausiai tapo žinomos po 2009-03-23 teismo sprendimo paskelbimo. Pareiškėjai nepateikė duomenų apie 2010 m. balandžio 16 d. ar 17 d. susitikimą su trečiaisiais asmenimis J. T. ir K. K. naujai paaiškėjusias aplinkybes. Ieškovai priimto teismo sprendimo neskundė ir per CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų P. A. ir V. J. atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 366 str. nustato proceso atnaujinimo pagrindus. Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-9307-821/2010 grindė dviem pagrindais, t.y. minėto straipsnio 2 ir 7 dalimis: kai paaiškėja naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 2 d.); jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 7 d.).
Remdamiesi CPK 366 str. 7 d., pareiškėjai nurodė, kad į teismo posėdį nebuvo suteikta teisė kviesti trečiuosius asmenis, nebuvo gauti atsiliepimai iš trečiųjų asmenų K. K., J. T., M. T. Taigi, remiantis apeliantų argumentais, šie asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartyje dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodyti be kitų ir tretieji asmenys K. K., J. T., M. T. Byloje esančios teismo šaukimų įteikimo pažymos patvirtina, kad šiems asmenims teismo šaukimai į 2009-03-09 teismo posėdį buvo įteikti tinkamai (t. 5, b.l. 45, 46, 48), ieškovų atstovė dėl bylos nagrinėjimo minėtiems asmenims nedalyvaujant neprieštaravo (t. 5, b.l. 64). Pranešimai apie teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme pareiškėjams taip pat buvo išsiųsti (t. 5, b.l. 127, 129). Tretieji asmenys savo poziciją dėl ginčo yra išdėstę atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 65-66). Kadangi teismas sudarė galimybes tretiesiems asmenims pateikti savo argumentus, dalyvauti teismo posėdyje, laikė juos trečiaisiais asmenimis ir nurodė savo procesiniuose dokumentuose, laikyti pastaruosius asmenis neįtrauktais į bylą ir šiuo pagrindu prašyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-9307-821/2010, nėra pagrindo. Tai ypač pažymėtina dėl to, kad dalyvaujantys byloje asmenys savo nuožiūra disponuoja savo procesinėmis teisėmis. Vadinasi, manydami, kad buvo pažeistos jų teisės, tretieji asmenys K. K., J. T., M. T. savarankiškai galėjo kreiptis į teismą dėl jų gynybos, tačiau jie nei skundė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties, nei prašė šioje byloje atnaujinti procesą.
CPK 366 str. 2 d. numato galimybę atnaujinti procesą ir tuo pagrindu, kad paaiškėja naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjai laiko visų namo savininkų atsiskaitymą už pusrūsio patalpas. Jie teigė, kad nors šios aplinkybės buvo, jų nebuvo aiškintasi. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti 216 – osios DNSB visuotinio susirinkimo 2000-01-26 nutarimo 5 p. dėl pusrūsio patalpų padalinimo M. J. ir O. K., apmokėjimo už jiems priklausančią dalį ir laiptinių renovacija; priteisti ieškovams už atitekusias patalpas pinigines kompensacijas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs visą skundžiamą nutarimą negaliojančiu, konstatavo, kad atsakomybė prieš ieškovus taikytina tiek asmenims, įvardintiems atsakovais, tiek visiems namo bendraturčiams, balsavusiems už būtent tokio sprendimo padalinti bendrojo naudojimo patalpas priėmimą. Taigi teismo išnagrinėtas, konstatuotas aplinkybes pareiškėjai įvardija naujai paaiškėjusiomis, nors jos nėra naujos, jos seka iš išnagrinėto teismo procese ginčo. Nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jo motyvais, pareiškėjai turėjo galimybę 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį skųsti kasacine tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nurodydami apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes kaip proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjai netinkamai realizavo savo teisę ginčyti teismo išvadas.
Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjai praleido senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, apeliantai nurodė, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti siejo su 1999-09-16 bendrijos savininkų susitarimu, pagal kurį jau buvo žinomas patalpų pasidalijimas. Su šiuo apeliantų motyvu sutikti negalima, nes pirmosios instancijos teismas vėliausia data, kada pareiškėjai turėjo sužinoti dėl trečiųjų asmenų nedalyvavimo, reikalavimų išmokėti pinigines kompensacijas bendraturčiams pareiškimo bei 1999-09-16 susitarimo ir 2000-01-26 susirinkimo protokolo dėl patalpų pasidalinimo, laikė 2009-03-23, kai buvo paskelbtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas. Tai aiškiai nurodyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje ir su šia išvada nesutikti nėra pagrindo, nes paskelbus teismo sprendimą, jame konstatuotos aplinkybės byloje dalyvaujantiem asmenims, ypač, kai nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje dalyvavo jie patys arba jų atstovai, laikomos žinomos. Nuo 2010-03-23 iki 2010-06-16, kai buvo pateiktas prašymas atnaujinti procesą, praėjo daugiau nei trys mėnesiai, todėl darytina išvada, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-9307-821/2010 praleistas, o jo atnaujinti pareiškėjai neprašė.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 36,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 59). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjų P. A. ir V. J. po 18,25 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.