- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-566-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12064-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 650 Lt per mėnesį; priteisti iš atsakovo 14300 Lt vaikų išlaikymo įsiskolinimo; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovės nurodytą padalijimo būdą. Be kitų reikalavimų G. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo S. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir R. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 420 Lt. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, gaunamas pajamas naudoja tik savoms reikmės, nemoka už šeimos būstą, nevykdo prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, ko pasėkoje, ieškovė viena dengia kreditą, jog neprarastų su vaikais vienintelio būsto. Ieškovei vienai išlaikyti vaikus yra sunku.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi (b. l. 97-98) ieškovės G. K. prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino ir priteisė iš atsakovo S. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir R. K. kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis 425 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – E. K., gimusį 1998 m, birželio 24, ir R. K., gimusį 2006 m. sausio 29 d. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad ieškovė gauna mažesnę nei minimalaus dydžio algą – apie 500 Lt, atsakovas apie 2300 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų būtinų poreikių užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, o ieškovės gaunamos pajamos negali garantuoti nepilnamečių vaikų būtinų poreikių tenkinimo, teismas mano, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo S. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – E. K. ir R. K. (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.) iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d. ir CK 3.196 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką laikino išlaikymo vaikams priteisimo bylose, į vaikų amžių, į ieškovės pateiktus vaikų medicininius išrašus, kurių duomenimis nepilnamečiai vaikai dažnai serga, turi silpnesnį imunitetą, todėl vaikams reikia pirkti sveikatą stiprinančių preparatus, sąlygojančius didesnių išlaidų buvimą, ieškovės prašymą tenkina ir iš S. K., iki byla bus išnagrinėta, priteisia laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir R. K. po 425 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
A. S. K. atskiruoju skundu (b.l. 1-5) prašo pakeisti Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodant kad priteisiamas laikinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums periodinėmis išmokomis kas mėnesį mažinamas nuo 425 Lt iki 150 Lt. Nurodo, kad apie teismo posėdį jam nebuvo pranešta. Nurodo, kad ieškovė nė žodžiu neužsimena apie tai, kad nuo 2004 m. atsakovas vienas dengia būsto paskolą, mokėjo ir iki šiol moka komunalinius mokesčius, apmoka kitas šeimos išlaidas (mobilūs telefonai, internetas, televizija, sūnaus lankomas darželis, jo draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, rankpinigiai vyresniajam sūnui), dengia vartotojišką paskolą. Nurodo, kad atskaičius ieškovės reikalaujamą išlaikymą, lėšų elementariems kasdieniams atsakovo poreikiams nepakanka. Ieškovė paskirta sūnų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau nėra jokios galimybės įsitikinti ir patikrinti, kad tas lėšas ji panaudos vien tik sūnų, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Ieškovė G. K. atsiliepimu (b. l. 100-102) į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo, kuris leistų kuriam nors tėvų visiškai nevykdyti šios pareigos ir šiuo aspektu atsakovo skundo teiginys yra ne tik nepagrįstas jokia teisės norma, bet ir absoliučiai nemoralus nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei grubiai pažeidžiantis nepilnamečių teisę gauti iš savo tėvų jiems priklausantį išlaikymą. Nurodo, kad nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos tik ieškovei, suteikiant galimybę tėvui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, motyvuojant tai paties atsakovo interesais. Nurodo, kad prie komunalinių mokesčių mokėjimo atsakovas paskutiniu metu visiškai neprisideda, o kad šis faktas nepaaiškėtų, su skundu jis pateikia tik dalį jam bankų išduotų sąskaitų išrašų: AB SEB banko išduotas sąskaitos išrašas sudaro iš viso 65 lapus, o atsakovas pateikė tik 63 lapus; AB DNB banko išduoto sąskaitos išrašas sudaro 24 lapus, o atsakovas pateikė duomenis tik nuo 20-ojo lapo. Nurodo, kad atsakovas nepateikė nei vieno esą jo patirtų išlaidų vaikams dokumento, nors skunde daug kalba apie savo pareigos išlaikyti vaikus vykdymą. Kreditinių įsipareigojimų atsakovas nevykdo, juos ir buvusią skolą apie kurią sužinojo iš kreditoriaus, padengė tik ieškovė. Įmoką sūnų draudimui yra vienkartinė, vos 92 Lt per metus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas nurodo, kad jo sunki materialinė padėtis, jis išlaiko butą, apmoka už komunalines ir ryšio paslaugas, todėl laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas tik po 150 Lt. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Remdamasis CPK 144 – 148 straipsniais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismui užtenka įsitikinti, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas, atskirajame skunde tvirtina, jog 425 Lt dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis, kadangi jis, turi įsiskolinimų kreditoriams, moka mokesčius ir kitas įmokas, t.y. didžioji dalis jo pajamų yra skiriamos mažamečių vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra vertinama, kokia atsakovo nurodytų kreditorinių įsipareigojimų dalis yra jo asmeniniai įsipareigojimai, kokie yra bendri su ieškove, skirti šeimos poreikių tenkinimui. Jei visi šie įsipareigojimai kreditoriams yra bendri, atsakovas neprivalo mokėti kredito dalies už ieškovę, o jei ją moka, turi teisę reikalauti atitinkamos dalies iš ieškovės sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Tačiau kiek ir kokie bebūtų įsipareigojimai kreditoriams, jie negali paneigti vaikų teisės į kasdieninį išlaikymą, į lėšas jų būtiniausių poreikių tenkinimui. Taigi šioje stadijoje nėra iš esmės vertinamos šalių galimybės teikti vaikams išlaikymą. Teismas tik preliminariai įvertina, kad išlaikymas reikalingas dviem mažamečiams vaikams, atsakovas gauna nuolatines pajamas, todėl privalo skirti lėšas vaikų aprūpinimui, o ši suma (425 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį) nenagrinėjant bylos iš esmės, preliminariai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos orientacinį kriterijų, laikytina pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti teismo priimtą nutartį dėl šio reikalavimo.
Apeliantas skunde kelia klausimą, dėl uzufrukto teise tvarkomų lėšų skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui tinkamo panaudojimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į CK 3.185 str. 3 d. kur numatyta, kad jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galėjo spręsti žodinio proceso tvarka. Šis apelianto argumentas atmestinas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d. aktualią redakciją, kurioje nurodoma, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Šia imperatyvia įstatymo nuostata pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams užtikrinimo bylos nagrinėjimo metu.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.