- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1-449-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22830-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. F.
- Nukentėjusysis
- V. J., D. J.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaišiadoryse, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. F. 2018 m. gegužės 15 d., apie 10.40 val. Kaune, Pramonės pr. nuo Draugystės g. link Taikos pr. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties sankryža su Elektrėnų g. reguliuojamoje šviesoforu pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 29 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, degant jo krypties transporto priemonių eismui draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, važiavo, partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį perėjoje ėjusią pėsčiąją J. J., kuri dėl padarytų sužalojimų 2018 m. birželio 6 d. mirė Kauno klinikų Neurochirurginės reanimacijos skyriuje.
Kaltinamasis V. F. teisme kaltu neprisipažino, nurodė, kad yra nekaltas dėl nukentėjusiosios žūties, nors ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl nukentėjusiosios žūties, ir parodė, jog 2018 m. gegužės 15 d. jis jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės namo Pramonės prospektu pirma juosta, ties šaligatviu. Jo automobilis yra su automatine pavarų dėže, pažymėtas invalido ženklu. Priekyje pirma juosta ir šalia juostoje važiavo mašinos. Privažiavęs iki perėjos matė, kad iš kairės pusės ėjo kalbanti telefonu prisidengusi moteris ar mergina. Tuo metu lijo. Tarp mašinų buvo tarpas. Jis negalvojo, kad mergina eis į tą tarpą, neskubėdamas važiavo. Priekyje pravažiavo 2-3 mašinos. Mergina staigiai užsuko į gatvę. Jam iki jos buvo likę 3-4 metrai. Jis bandė stabdyti, apvažiuoti iš dešinės, bet pajuto smūgį. Jei mergina būtų žingsnį sparčiau žengusi, jie būtų prasilenkę, bet įvyko kaip įvyko. Įvykis įvyko ties sankryža su Elektrėnų g. Jis gailisi dėl įvykio, jam gaila jaunos panelės. Jis yra profesionalas vairuotojas, vairuoja 50 metų, važinėjo po visą pasaulį. Niekas nepaliudijo, kad jis važiavo per raudoną signalą. Liudytojas E. J. negalėjo važiuoti antra juosta, jis negali įrodyti, kad kaltinamajam degė raudonas šviesoforo signalas. Pėsčioji priėjusi perėja turėjo įsitikinti, ar žengti į važiuojamąją dalį yra saugu, ar neartėja transporto priemonės, bet tai nebuvo padaryta. KET 29 punktas numato, kad jeigu reikia staigiai stabdyti leidžiama pravažiuoti pro geltoną šviesoforo signalą. Mano, kad liudytojas E. J., duodamas detalius parodymus apie įvykį, pasamdytas arba jo ten nebuvo. Jeigu jis, V. F., stovėjo pirmoje juostoje, o liudytojas E. J. antroje juostoje, atstumas tarp jų turėjo būti 5 m, o per vidurį turėjo būti nukritusi mergina, bet liudytojas teigia, kad nematė prieš kaltinamojo automobilį važiavusio kito automobilio. Kaltinamasis po įvykio jis iš karto iššoko iš mašinos, paėmė merginos daiktus, nes ant kelio gulėjo telefonas, piniginė, ir papkė. Jos telefonas nebuvo sudužęs. Jis viską sudėjo į tašę ir, atsirėmęs į savo mašiną, savo telefonu pradėjo skambinti greitajai. Jam skambinant atvažiavo greitoji, nes ji važiavo į kitą iškvietimą ir pamačiusi įvykį sustojo. Po avarijos jam pulsas buvo pakilęs virš 200, medikai norėjo jį vežti į ligoninę, bet jis atsisakė, tada jam davė vaistų. Atvykusi policija patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivus. Po to jis laukė, kol policijos pareigūnai atliks matavimus įvykio vietoje. Liudytojas E. J. teigia, kad jis stabdė tik perėjoje, tai netiesa, nes jei jis būtų stabdęs perėjoje, tai būtų sustojęs už 15 ar 20 metrų už jos, nes lijo ir buvo šlapias asfaltas. Jis sustojo už 5 m, vadinasi jis stabdė prieš perėją. Mano, kad liudytojas E. J. fantazuoja, gal jis giminės su žuvusia mergina, bet jis to įrodyti negali. Kaltinamasis prašė prokuroro apklausti sunkvežimio- betonvežio vairuotoją, kuris važiavo iš Elektrėnų g., bet prokuroras atsakė, kad nėra galimybės, kad byloje įrodymų užtenka. Buvo prašyta apklausti greitosios pagalbos vairuotoją, buvo prokuroro atsisakyta. Buvo prašyta paimti nukentėjusiosios telefonų išklotines, bet nepaėmė, reiškia jiems nenaudinga. Automobilis draustas „Ergo Lietuva“, buvo techniškai tvarkingas, techninė apžiūra galioja iki 2020 m. Važiuotas maršrutas jam žinomas, puikiai žino gatvę. Žinojo, kad ten intensyvus eismas. Mergina ėjo šaligatviu jam iš dešinės pusės nuo Urmo pusės. Galvojo, kad ji eina į autobusų stotelę, sparčiai ėjo, jis net negalvojo, kad mergina staigiai žengs į pėsčiųjų perėją. Priekyje jo važiavo mašinos, jis važiavo paskui jas, važiavo automobilių kolona, jam tik matėsi pėsčiųjų perėjos ženklas. Jis negalėjo matyti, ar merginai degė žalias, ar raudonas signalas. Mano, kad Elektrėnų g. degė žalias šviesoforas signalas. Įvykio metu jis buvo po operacijos, jam kelį skaudeno, vaikščiojo su lazdele, buvo susirūpinęs dėl išgirstos medikų diagnozės. Jis civilinių ieškinių nepripažįsta, nes yra nekaltas.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitė kaltinamojo V. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 116–117.
Kaltinamasis V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d., apie 10.40 val. Kaune, Pramonės pr. nuo Draugystės g. link Taikos pr. vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas, be keleivių. Lijo, buvo šlapia kelio danga. Važiavo 1-a eismo juosta. Privažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Elektrėnų g. Tuo metu matė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Važiavo paskui. Tuo metu į jo krypties transporto priemonių eismui degusį šviesoforo signalą neatkreipė dėmesio. Važiuojant per sankryžą su Elektrėnų g. pamatė perėjoje įžengusią merginą. Bandydamas išvengti susidūrimo suko vairuojamą automobilį dešiniau, bet vis vien kairiuoju automobilio kampu partrenkė merginą, kuri užkrito ant variklio dangčio ir galva trenkėsi į priekinį kairįjį statramstį. Jis už pėsčiųjų perėjos sustojo. Kurį laiką sėdėjo automobilyje, nes buvo šoke, vėliau sunkiai išlipo (vaikšto tik su lazdelės pagalba). Buvo susirinkę daug žmonių, sustoję daugiau automobilių. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos ekipažas, vėliau policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrinę alkotesteriu nustatė, kad jis yra visiškai blaivus. Sužeista pėsčioji greitosios automobiliu buvo išvežta į gydymo įstaigą. Po to pareigūnams leidus atvyko į Kelių policijos valdybą, kur parašė pirminį paaiškinimą. Visiškai pripažįsta savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio todėl, kad važiavo per reguliuojamą šviesoforu sankryžą, neįsitikinęs, koks tuo metu degė jo krypties transporto priemonių eismui šviesoforo signalas, dėl ko partrenkė perėjoje pėsčiąją, kuri po kelių savaičių mirė Kauno klinikose. Nuoširdžiai dėl to gailisi (1 t., b. l. 116–117). Kaltinamasis V. F. parodė, kad į apklausos protokolą neįsigilino, neturėjo akinių. Kalbėjo kitaip, nei yra surašyta.
Teisėjui perskaičius byloje (1 t., b. l. 26) esantį kaltinamojo V. F. paaiškinimą, kuriame jis pripažino savo kaltę, kaltinamasis paaiškino, kad jis važiavo automobilių kolonoje, priekyje buvo mašinų, degė žalias šviesoforo signalas. Šviesoforą matė iš toli, galimai virš 100 m atstumu, važiavo be akinių, nes jų nereikia. Tarp paskutinės mašinos ir jo buvo nemažas tarpas. Kai privažiavo prie pėsčiųjų perėjos, važiuodamas nežiūrėjo į šviesoforą, nes jam iki perėjos buvo likę važiuoti keli metrai. Priekyje perėją pravažiavo mašina, galvojo, kad ir jis pravažiuos, nors jis matė link perėjos ateinančią merginą, bet jam nekilo mintis, kad ji staigiai įeis į perėją, kai ji įžengė, jis pradėjo stabdyti. Mergina dar žengė kelis metrus ir jis ją partrenkė, nes apvažiuoti merginą jam trūko sekundės ar dviejų. Kiek metrų pėsčioji nuėjo gatve, negali pasakyti, ji buvo vidury perėjos, 2-3 metrų atstumu. Neneigia, gal jam mirksėjo geltonas šviesoforo signalas, jis buvo gal 3 m atstumu nuo perėjos ir tuo tarpu mergina įsuko į perėją. Jis iš ligoninės važiavo su blogomis žiniomis, buvo susijaudinęs, susirūpinęs. Greičio neviršijo, mažino jį, nes priekyje mašinos važiavo. Jeigu priekyje nebūtų važiavę mašinos, jis būtų matęs šviesoforą ir spėjęs sustoti. Jis prašė policijos pareigūnės apklausti moterį, kuri ėjo didesniu atstumu nuo merginos, kuri partrenkta, bet ji nebuvo apklausta. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, jis gali kažkiek žalos atlyginti, bet ne tiek, kiek prašo. Jeigu jis partrenkė merginą, ji nukrito, jis sustojo, tai liudytojui turėjo degti raudonas signalas. Liudytojas tada negalėjo nematyti, kad priešais stovi mašina. Atvažiavus greitajai jis buvo išlipęs. Jeigu jam buvo draudžiamas šviesoforo signalas, tai ir liudytojas turėjo dar stovėti, bet jo jau nebuvo. Išlipęs iš mašinos jis merginą atvertė ant šono, šaukė jai, ar girdi, sudėjo jos daiktus į tašę ir pamatė, kad jau greitoji važiuoja. Telefoną mergina laikė kairėje rankoje, buvo juo užsidengusi, nematė, kad mašina važiuoja. Ji į perėją įėjo kalbėdama telefonu. Merginą pamatė, kai nuo Elektrėnų g. iki perėjos buvo 30 m. Jis ją visą laiką matė, bet nesitikėjo, kad mergina eis į perėją. Nuo Elektrėnų g. iki perėjos yra 34 m. Iš parodymų matyti, kad važiavo sunkvežimis, betonvežis, jis stabtelėjo praleisti per perėją. Tada jis, V. F., būtų atsitrenkęs į jį. Sunkvežimio vairuotojas nebuvo apklaustas. Liudytojų parodymai nesutampa. Jis gyvena iš 300 Eur pensijos, kainuoja vaistai, namą reikia išlaikyti. Nukentėjusioji po smūgio su mašina gulėjo pirmoje juostoje. Jo mašina būna švari, nes jis vairuotojas profesionalas. Tą dieną lijo lietus, jis važiavo įsijungęs valytuvus. Šiuo metu jis negali pateikti duomenų apie nukentėjusiosios ir liudytojo E. J. ryšius, bet yra žmonių, kurie matė, kad jie bendrauja, vaikšto kartu. Apie tai kalbėjo jo pažįstami žmonės, dirbantys poliklinikoje, bet kol kas vardo ir pavardės nesakys, tai nurodė keletas iš matymo pažįstamų merginų, bet kol kas kaltinamasis negali pasakyti jų duomenų. Jos kol kas atsisako duoti parodymus, todėl kaltinamasis apie tai papildomų įrodymų teismui pateikti negali.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis ir neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais objektyviais įrodymais, kurie buvo patikrinti juos ištiriant bylos žodinio proceso tvarka: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytiniai įrodymais.
Nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. apie 10 val. skambino dukrai J. J., ji nekėlė telefono. Dukra gyvena Kaune, buvo atsiprašiusi ir išėjusi iš darbo. Paskui skambino jai 15.30 val., nekėlė. Kai paskambino jos kambario draugei, ji pasakė, kad dukros nėra namuose. Po to skambino jai abi, viena į darbinį telefoną, kita į jos asmeninį. Atsiliepė darbuotojas iš reanimacijos ir pasakė, kad reikia atvykti, dukra sunkiai sužalota. Jie gyvena Jonavos rajone, už Jonavos 20 km. Su dukra artimai bendravo. Nuvyko į ligoninę gal apie 18 valandą. Dukra buvo sunkiai sužalota ir mirė. Byloje pareiškė 100 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašo priteisti visas proceso išlaidas. Žalos draudimas neatlygino, gavo pinigus tik iš Sodros. Dukra 2-3 mėnesius dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“ firmoje administratore. Jos išsilavinimas aukštasis, jai viskas gerai sekėsi, buvo žingeidi, keliavo. Ši dukra buvo vidurinė iš trijų vaikų, turi dar du sūnus. Šeimai padaryta labai didelė žala. Taip pat prašo priteisti 2494,90 eurų laidojimo išlaidų. Vakar dukrai paminklą pastatė. Ieškinio mažinti nesutinka. Kaltinamasis po įvykio nebendravo, neskambino. Reanimacijoje atgavo dukros kuprinę. Kuprinėje buvo asmeninis telefonas, darbinis telefonas, raktai, užrašų knygutė. Telefonai veikė. Ji apžiūrėjo telefonus, įvykio metu nei jai buvo skambinta, nei ji skambino. J. J. niekada neskambindavo telefonu eidama per perėją, važiuodama autobusu neatsiliepdavo. Dukra buvo taisyklių mėgėja, disciplinuota, tą pabrėžė ir darbdaviai. Kai skambino dukrai apie 10 val., suprato, kad ji tuo metu važiavo autobusu. Dukra J. J. nevairavo. Dukros telefonai nebuvo ištepti, sugadinti. Prieš metus jos telefono ekrano stiklas buvo įskilęs ir ji nebuvo jį pasikeitusi. Telefonai atiduoti veikiantys, nesudaužyti. Telefonus išjungus, įjungus prašydavo įvesti PIN kodą. Reanimacijoje medikai nesakė, kad surinko telefonus, įvedė PIN kodą. Kai atėjo, buvo atvažiavęs sūnus su savo dukra ir jiems buvo atiduota J. J. kuprinė. Kai jie skambino dukrai, sūnus su dukra išgirdo, kad skambina kuprinėje ir atsiliepė, pasakė, kad J. J. reanimaciniame. Dukra, sveika mergina, o buvo baisiai sužalota. Labai pergyveno ir dabar pergyvena, reikia raminamųjų vaistų. Dvasiniai išgyvenimai pasireiškia nemiga, nesusikaupimu, buvo bendraujantis žmogus, o dabar užsidarė. Ji dirba laborante. Su dukra buvo labai stiprus ryšys. Susiskambindavo kiekvieną dieną, bendravo žinutėmis, buvo draugės, planavo keliones, žygius.
Nukentėjusysis D. J. parodė, kad jis palaiko savo pareikštą 100 000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos. Turtinės žalos priteisti neprašo. Neturtinė žala pasireiškia dukros netektimi. Augini vaiką, tikiesi, kad senatvėje prižiūrės. Jis yra pirmos grupės invalidas, įvykis jį labai paveikė. Serga inkstų nepakankamumu. Nelaimė jo ligai turėjo įtakos. Dukra po įvykio 3 savaites buvo reanimacijoje, kasdien važiuodavo pas ją po 60 kilometrų. Ji nebuvo atgavusi sąmonės. Žmona su dukra artimiau bendravo. Dukra pati nevairavo, jis ją parsiveždavo namo, paskui atgal parveždavo. Važiuojant bendraudavo ir sakydavo dukrai, kad nepasitikėtų, jeigu jai ir žalias dega, kad pasižiūrėtų ar neatvažiuoja mašinos, nes ne visi praleidžia. Dukra buvo disciplinuota, mokėsi. Buvo 3 mėnesiams išvykusi į Ameriką. Jokių nusižengimų nebuvo. Broliams irgi sukrėtimas. Vyresnis kariškis, gal pripratęs prie ilgesnių išsiskyrimų su šeima. Jaunesniajam trauma. Nesutinka mažinti ieškinio. Reikalauja tiek priteisti, kokią skriaudą jaučia. Kaltinamasis skambino laidotuvių dieną, sakė negali atvykti, serga, kiek galės atlygins žalą. Neatlygino nieko. Jis daugiau kalbėjo apie savo būklę, kad serga, kad negali. Buvo kaltinamojo dukra atėjusi į reanimaciją, sakė atlygins žalą.
Liudytojas R. B. parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. eismo įvykį prisimena. Jis važiavo nuo Kauno automobilio turgaus Taikos pr. per žiedą link Baršausko g. Ten yra perėja ties Urmo baze, dabar ten degalinė. Ten pastoviai eina žmonės. Jis sustojo juos praleisti. Žmonių per perėją ėjo pakankamai daug, būrys, 7, 8 gal 10 žmonių, jis ten stovėjo gal apie 10-15 sekundžių. Jis yra vairuotojas profesionalas. Pamatė, kad iš priekio nutrūksta mašinų kolona. Jeigu nutrūko mašinų kolona, reiškia kažkas įvyko. Toje vietoje yra paprasta perėja, ne šviesoforas. Jis privažinėjo ir matė, kad stovi tamsus „VW Passat“, tamsiai mėlynas ar juodas. Maždaug per vidurį pirmos - antros juostos stovėjo išlipęs pagyvenęs žmogus, užsiėmęs sau už galvos. Žmogus stovėjo prie priekinio vairuotojo rato, užsiėmęs už galvos, moteris ar mergina, tamsiai apsirengusi, gulėjo antroje juostoje tos pačios pusės. Jis važiavo antra juosta, nes stovėjo prie perėjos priekyje, už jo buvo mašinų kolona. Jis iškart skambino greitajai pagalbai. Jis važiavo Pramonės pr. toje pusėje, kur yra Pramonės Maxima, o įvykis buvo kitoje kelio pusėje - nuo Chemijos g. link Taikos pr. Automobilis ir vyriškis stovėjo toje kelio pusėje, kur link Taikos pr., tarp pirmos ir antros juostos, maždaug viduryje, o mergina gulėjo antrojoje juostoje. Tarp automobilio ir gulinčios merginos buvo 5-10 metrų. Matė, kad stovi daug mašinų ir niekas nieko nedaro. Jis skambino greitajai pagalbai. Kol nuvažiavo iki garažų Chemijos g., bendrojo pagalbos centro operatoriai klausinėjo, kas ten, kaip, ar kraujas pasirodęs buvo. Ten lyg buvo pasirodęs kraujas, bet to patvirtinti negali. Jam užstrigo, kad stovi pagyvenęs žmogus, mašina neplauta, purvina, langai nevalyti. Jam, kaip vairuotojui profesionalui, svarbiausia turi būti nuvalyti, švarūs langai, nes nėra regimumo lauko. Priekinis langas buvo purvinas. Kai privažiavo, jam degė žalias šviesoforo signalas, jis atvažiavo pirmas. Nuo tos perėjos iki šviesoforo yra apie porą šimtų metrų pavažiuoti, jis praleidinėjo žmones. Paties įvykio nematė. Žmogaus, kuris stovėjo prie automobilio, nematė, jis buvo pasisukęs šonu. Jam užstrigo tik tiek, kad purvinas automobilis, žmogus pagyvenęs, užsiėmęs už galvos. Jokių daiktų nematė, telefono pamesto nematė. Iš priešingos pusės automobiliai nevažiavo. Vairavimui sąlygos buvo idealios, saulės ryškios nebuvo, lietaus nebuvo, gal kiek apsiniaukę, kelio danga sausa.
Liudytojas E. J. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dainavos poliklinikoje. Jis turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, yra ekonomikos magistras. 2018 m. gegužės 15 d. jam važiuojant iš darbo buvo įvykis, smulkmenų neprisimena. Iki 10.30 val. turėjo pacientų. Apie 11 val. važiavo į III-ią ligoninę iš Dainavos poliklinikos. Išvažiavus šalia yra sankryža, jam išsukus degė raudonas signalas. Jis sustojo antroje juostoje. Dar yra trečia juosta, kuri leidžia pasukti į Elektrėnų gatvę. Matė prieš sekundę, kad moteris ateina, nešėsi krepšius ir tos sekundės laikotarpyje buvo automobilio smūgis, ir ji nuskriejo link jo. Jis puolė skambinti į greitąją, nes ten šalia yra greitosios pagalbos stotis. Kol paskambino, padėjus ragelį atvažiavo greitoji. Kai užsidegė žalias signalas, todėl jis, kad nekliudytų eismo pasitraukė toliau. Paramedikai telefonu klausė, ar moteris kvėpuoja. Matė, kad būklė labai sunki, net nebuvo prasmės lipti iš automobilio, kažką daryti, nes buvo paramedikai atvažiavę. Jam degė raudonas signalas, ir po to galvojo, kaip tai galėjo atsitikti. Dar vakare važiavo pažiūrėti. Link Chemijos pr., kai jam dega raudona, nuo Chemijos iki Urmo dega žalia, bet to neįžvelgė. Keista buvo, nes aplink niekas nevažiavo, o ta mašina vienintelė važiavo ir partrenkė moterį. Trečia juosta, kuri leidžia sukti į Elektrėnų gatvę, tai buvo vidurys, ji nukrito prie jo, E. J., automobilio priekinio kairio rato. Mergina buvo antros juostos viduryje arba tarp pirmos ir antros juostų. Smūgis buvo didelis, iš karto matėsi daugybiniai lūžiai, matė liūdnas prognozes. Keista, kaip jos galima nematyti, kai tarp sankryžų didelė atkarpa. Jam užkliuvo ir sukėlė pyktį, nes sužinojo, kad vairuotojas pasakė, jog mergina ėjo per raudoną signalą ir su telefonu. Tai retorinis klausimas, jeigu tu matei, kad ji laikė telefoną, tai kaip tu galėjai ją partrenkti. 40 metrų atkarpoje nematyti žmogaus, bet matyti telefoną, tai iškyla paradoksalus klausimas. Jis vairuotojo spalvos ir mašinos modelio neprisimena. Vyras nebuvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Stabtelėjo, matė, kad priėjo paramedikai, buvo užgožę tą mašiną. Kai automobilis trenkė merginą, iš Elektrėnų g. važiavo betono maišyklė, ji suko link Pramonės pr., jis tą merginą praleido tikrai. Sunkvežimis praleido merginą, nes jam kortelė žalia yra, mergina buvo pirmos juostos pabaigoje ir antros pradžioje, bet jeigu būtų vienas žingsnis - nebūtų nelaimės. Greitis nebuvo didelis, net stabdymo žymių nebuvo. Kai mergina buvo nublokšta, mašina sustojo gerokai toliau nuo pačios perėjos. Smūgis buvo stiprus, nes smūgio metu mergina persivertė, ji gavo į kojas, kūnas įsitempė nuo inercijos, buvo kūlverstis ore, kaip lenta ji apsivertė, todėl liūdna tikėtis teigiamų prognozių. Mergina tikrai nešėsi tašes, kur ir kiek nepamena. Telefono pas ją tikrai nematė. Užsidegė žalias signalas, tada paramedikai iš galo atvažiavo ir tik po kurio laiko vairuotojas priėjo, po 3-4 minučių. Per perėją ėjo daugiau žmonių. Kai vyko veiksmas, nuo dešinės ėjo žmonės, kurie buvo abejingi ir praėjo. Labai greit jam užsidegė žalia ir tada pėstieji sustojo. Įvyko įvykis ir pasileido žalia. Mergina ėjo nuo Urmo bazės link poliklinikos. Matomumui nebuvo kam kliudyti. Betono maišyklė nebuvo įvažiavusi į Pramonės pr. Jeigu perėjos brūkšninė linija, tai jam nelieka vietos, gal vienu ratu betono maišyklė buvo Pramonės g., bet didžioji dalis Elektrėnų g. ir netrukdė važiuoti pirma juosta. Jis atkreipė dėmesį tik tada, kai išgirdo smūgį. Stabdymo prieš įvykį tikrai nebuvo. Negali pasakyti, už kiek metrų sustojo automobilis. Sustojo lėtėjimo juostos (norint įvažiuoti į bazes) pradžioje. Ar jis vėliau buvo patrauktas negali pasakyti. Su žuvusiąja nėra pažįstamas. Dėl betonvežio, tai iš Elektrėnų g. transportui degė žalia, tai degė ir žalia pėstiesiems, tai jis turi praleisti pėsčiuosius. Vėliau jis iš visų pusių sankryžą apvažiavo ir matė, kad dega raudona tada, kai Pramonės pr. juda automobiliai, iš Elektrėnų g. gali sukti link Chemijos arba Pramonės pr. Nukentėjusioji taip nukrito, kad buvo visa sulaužyta, ir jei būtų buvusi su šortais, tai būtų kaulai išlindę kiaurai. Kai išvažinėjo matė tik atvažiavusią greitąją pagalbą, policijos nematė. Greitoji sustojo jam iš kairės, ji stovėjo trečioje juostoje, toje pačioje kryptyje, kaip ir jis. Už nugaros yra paramedikų stotis. Jo ir greitosios automobiliu užtvėrė merginą, medikų automobilis blokavo trečią juostą, iš kurios sukama į Elektrėnų g. Kai buvo paramedikai, kaltinamasis dar nebuvo priėjęs. Kol nebuvo atvykę paramedikai, niekas nebuvo atvykę. Jis telefonu sakė „laba diena, avarija įvyko“ ir iškart atvyko paramedikai, gal jie pro šalį važiavo. Merginos nepažįsta, su nukentėjusiaisiais nėra saistomas giminystės ryšiais, nėra draugai. Jį kaip liudytoją surado, nes jis bendruoju pagalbos centro numeriu 112 skambino. Kiek atsimena, oras buvo geras, buvo prasivėręs automobilio langą.
Teisėjas, vadovaudamas BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitė E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 28–29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d., apie 10.40 val. važiavo iš Kauno Dainavos poliklinikos kiemo į Pramonės pr. dešinėn pusėn kryptimi link Elektrėnų g. Sustojo 2-oje vidurinėje eismo juostoje pirmas prieš reguliuojamą šviesoforu perėją, kadangi tuo metu jo važiavimo krypties transporto eismui degė draudžiamas šviesoforo signalas. Pastebėjo, kaip iš kairės pusės nuo PC „Urmas“ įžengė į reguliuojamą pėsčiųjų perėją jauna moteris, kuri ėjo vidutinės spartos žingsniu į kitą gatvės pusę link Dainavos poliklinikos. Dar pėsčiąją stabtelėjo praleisti iš Elektrėnų g. dešinėn į Pramonės pr. sukęs betonvežis. Merginai bebaigiant pereiti 1-ąją eismo juostą, visiškai netikėtai ją dideliu smūgiu partrenkė 1-a eismo juosta Pramonės pr. nuo Draugystės g. važiavęs tamsiai žalios spalvos „VW Passat“ automobilis. Nuo smūgio pėsčioji pakilo į orą, pilnai apsivertė ir nukrito žemėn kairiau ją partrenkusio automobilio. „VW Passat“ stabdė tik partrenkęs pėsčiąją ir sustojo už perėjos. E. J. iškart paskambino savo mobiliuoju telefonu į bendrosios pagalbos centrą „112“, pranešė, kad prie Dainavos poliklinikos automobilis partrenkė pėsčiąją, kuriai reikalingi skubi medikų pagalba. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jo krypties transporto eismui, pavažiavo priekin, įsuko pro kitą įvažiavimą į Dainavos poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelę. Dar įvažiuojant į aikštelę per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad jau atvažiuoja greitosios med. pagalbos automobilis. Matydamas, kad pėsčiąja bus tinkamai pasirūpinta, vėl išvažiavo į Pramonės pr. ir nuvažiavo darbo reikalais. Vėliau dar skambino policijos pareigūnas, kuriam trumpai paaiškino matytas eismo įvykio aplinkybes. Kitą dieną paskambino Kelių policijos tyrėjas, pas kurį sutartu laiku atvyko į apklausą. Pėsčioji turėjo kirsti važiuojamąją Pramonės pr. kelio dalį degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, kadangi liudytojui tuo metu degė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas, kai įvyko eismo įvykis. Partrenktos pėsčiosios kalbant telefonu nematė. Be to nuo tokio didelio smūgio būtų jos telefonas tiesiog ištiškęs vietoje ant kelio. Jo supratimu, neabejotinai dėl eismo įvykio kilimo kaltas pėsčiąją partrenkusio „VW Passat“ automobilio vairuotojas, kadangi partrenkė pėsčiąją kirsdamas draudžiamą šviesoforo signalą. Taip pat tuo metu Pramonės prospektu per sankryžą su Elektrėnų g. niekas nevažiavo, nors stovinčių automobilių buvo daug. Vadinasi jiems degė draudžiamas šviesoforo signalas (1 t., b. l. 28–29).
Liudytojas E. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis V. F. važiavo pirmoje juostoje, o jis važiavo antroje. Nukentėjusioji nukrito netoli jo už vidurinės linijos, tikrai ne prie kaltinamojo automobilio, gal apklausos protokole netiksliai pasakyta.
Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK patrulių rinktinės 3 kuopos, 1 būrio vyriausiuoju kelių patruliu. 2018 m. gegužės 15 d. įvykį mažai teprisimena. Prisimena, kad vairuotojas važiavo nuo Draugystės g. ir partrenkė reguliuojamoje perėjoje pėsčiąją. Koks tą dieną buvo oras neprisimena, asfalto dangos neprisimena.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo Ž. K. 2018 m. gegužės 15 d. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu r. š. „1735“ kurtu su vyr. patrule L. Š., apie 10.45 val. iš Kauno apskrities VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Pramonės per. 31, sankryžoje automobilis partrenkė moterį. Nuvykus nurodytu adresu apie 10.51 val. sankryžoje rado automobilį „VE Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo V. F.. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas V. F. paaiškino, važiavo Pramonės pr. Nuo Draugystės g. link Taikos per. Važiuodamas per Pramonės pr. ir Elektrėnų g. sankryžą tiesiai, pirma eismo juosta, pastebėjo kaip per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu, pradėjo eiti mergina, kaip vėliau paaiškėjo, J. J.. V. F. pradėjo staigiai stabdyti, siekiant išvengti smūgio į pėsčiąją, tačiau smūgio išvengti nepavyko ir vairuotojas partrenkė pėsčiąją. Pasak vairuotojo, jam degė žalias šviesoforo signalas, o pėsčiajai – raudonas. V. F. buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, patikros rezultatas – 0,00 prom., patikros Nr. 05531. Vairuotojas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji J. J., kuri buvo be sąmonės ir dėl kvėpavimo sutrikimų ir kitų sumušimų ją 1501 GMP brigada išvežė į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu kelio danga buvo šlapia, lijo, paros metas – šviesus. Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nematė.
Liudytojas Ž. K. parodė, kad oro sąlygos buvo tokios, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime. Lietus buvo nelaibai stiprus. Patruliai, atvykę į įvykio vietą, pirmiau ją apsaugo, užtikrina eismo saugumą, o po to ieško, kas matė įvykį. Jeigu būtų kas matę įvykį, tai būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime. Įvykio vietoje buvo kalba apie kitą automobilį, aplink buvo daugiau pėsčiųjų ir automobilių, bet nei vieno liudytojo neužfiksavo, nes tikriausiai visi išsivaikščiojo, kol pareigūnai užtikrino visą eismo saugumą. Ką tiksliai rado tik atvykus, neprisimena. Kur buvo tikrintas blaivumas kaltinamajam, neprisimena. Tarnybinius pranešimus visada rašo įvykio vietoje, nes po to iš karto medžiagą perduoda kelių policijai tyrimui atlikti.
Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirba Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule apie pusantrų metų. Prisimena įvykį, kai eismo įvykio metu buvo nutrenkta jauna mergina. Kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, mergina jau buvo greitosios pagalbos automobilyje ir ją išgabeno. Jie apsaugojo įvykio vietą, patikrino vairuotojo blaivumą, sulaukė Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnų, kurie fiksavo eismo įvykį. Telefonas nebuvo rastas įvykio vietoje. Mergina galėjo turėti telefoną rankose, bet detaliau įvykio aplinkybių nepamena. Į įvykio vietą jie atvyko žymėtu policijos automobiliu, kas iš pareigūnų buvo kartu, neprisimena, galėjo būti Ž. K.. Dažniausiai vienas vairuoja, kitas dirba kompiuteriu. Tą dieną ji buvo vairuotoja. Kaltinamasis V. F. galėjo būti vairuotoju. Ką jis kalbėjo ir kaip elgėsi, neprisimena. Negali pasakyti, kokiu automobiliu atvyko į įvykio vietą, kadangi kiekvieną dieną dirba su skirtingu tarnybiniu automobiliu. Kokius konkrečius veiksmu tąkart atliko, pasakyti negali. Paprastai apsaugo įvykio vietą, patikrina vairuotojo blaivumą, jeigu yra galimybė - ir nukentėjusio vairuotojo blaivumą, suteikia pagalbą, jeigu reikia, laukia eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnų, kadangi patys daugiau nieko negali atlikti. Jos akivaizdoje automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje, nebuvo judintas. Negali prisiminti, ar įvykio vietoje buvo daiktų, kurie būtų važiuojamoje kelio dalyje. Nebent tarnybiniame parnešime buvo kažkas paminėta. Jeigu būtų rasti kažkokie daiktai, jie turėtų apsaugoti įvykio vietą ir laukti Eismo įvykių registravimo pareigūnų. Patys nepatraukia daiktų, nieko judinti negali. Neprisimena, ar kalbėjo su moterimi įvykio vietoje. Jeigu yra liudytojas, kuris gali paliudyti eismo įvykio aplinkybes, jie užfiksuoja tai tarnybiniame pranešime.
Liudytojas G. G. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriuje vyriausiojo patrulio pareigose. 2018 m. gegužės 15 d. eismo įvykį pamena, tik jo aplinkybių tiksliai pasakyti negali. Ar kaltinamasis V. F. jame dalyvavo, neprisimena. Jis atvyko registruoti eismo įvykį, fotografavo įvykio vietą, sudarinėjo eismo įvykio planą. Jeigu jo pasirašytas, tai jo rašytas transporto techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolas, eismo įvykio apžiūros protokolas. Koks oras buvo neprisimena. Ką kalbėjo V. F., nepamena. Neprisimena, ar įvykio vietoje buvo rasta daiktų. Jeigu būtų rasta, tai būtų užfiksuota protokole. Jeigu gerai pamena, jam atvykus nukentėjusioji buvo išvežta medikų. Nepamena, ar įvykyje dalyvavęs automobilis buvo pastatytas kitoje vietoje. Jeigu pakeičiama automobilio buvimo vieta, tai yra užfiksuojama įvykio vietos plane. Paskui surinkta medžiaga keliauja į Kelių policijos valdybą. Atvykę patruliai pažymi, ar įvykio vietoje fiksuojama kameromis. Paskui už tyrimą atsakingi pareigūnai sekančią dieną turi važiuoti įrašo. Neprisimena, ar žiūrėjo, ar yra kameros. Apie eismo įvykio mechanizmą pirmines išvadas susidaro iš asmenų paaiškinimų. Neatsimena, ar jis ėmė rašytinius paaiškinimus iš eismo įvykio dalyvių, jeigu byloje yra tokie duomenys, tai taip. Iš karto po įvykio, kai baigiamas braižyti eismo įvykio planas, važiuoja į kelių policiją eismo įvykio dalyviai, liudytojai ir ten iš jų paimami paaiškinimai. Nesidomėjo, kokiu ciklu dirba šviesoforas, kas kiek laiko persijunginėja. Neatsimena, ar eismo dalyviai laikėsi šviesoforo signalų. Bendrais principais, kaip elgiamasi įvykio vietoje, klausia, kuris važiavo per raudoną, ar kuris ėjo per žalią ir tai būna tarnybiniuose pranešimuose fiksuota, įvykio vietos apžiūros protokole. Pėsčiųjų perėjoje buvo šviesoforas, o ar buvo papildomas kelio ženklas, nepamena. Pėstiesiems eismas reguliuojamas šviesoforu, ar jis užsidega su simboliu, negali pasakyti.
Liudytoja V. T. parodė, kad ji yra skubios medicinos pagalbos specialistė, turi felčerės diplomą. 2018 m. gegužės 15 d. buvo įvykio vietoje. Tą parą dirbo su reaanimobiliu, su 1501 brigada, su gydytoju V. M. ir vairuotojo paramediku D. P.. Gavo iškvietimą, kad partrenkta perėjoje moteris, didelės kinetinės energijos autoįvykis ir siunčia reanimobilį. Įvykio vietoje buvo sustojusi kita brigada, pakeliui važiuojanti į kitą kvietimą, ir jau buvo pradėjusi teikti pagalbą. Nukentėjusiąją jie nuvežė į skubios medicinos pagalbos centrą klinikose, ji buvo trijų balų komoje, intubuota, ventiliuojama, labai sunkios būklės. Jai buvo suteikta reanimacinė pagalba, mergina buvo stabilizuota, kad galėtų ją transportuoti. Mergina nieko nekalbėjo. Prie jos buvo rankinukas, striukė. Jie turėjo merginą išrengti, kad lašinę pajungti, intubuoti, apžiūrėti sužalojimus. Nukentėjusiojo asmens daiktus perduoda skubios pagalbos skyriaus medikams. Ne visada būna artimasis šalia, kuris surenka daiktus. Nebuvo kada žvalgytis įvykio vietoje. Mergina buvo paveikta didelės kinetinės energijos. Pagal sužalojimus, ji buvo nublokšta nuo perėjos. Automobilio greičio nežino, negali komentuoti. Kai buvo tokios sunkios būklės ligonis, nežiūrėjo, kokios būklės mašina, ligonis svarbiau. Mergina buvo važiuojamojoje dalyje. Nepamena, kokiu atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Pirmoji brigada laikė jos galvą ir bandė dėti kaklą, niekas jos nejudino. Pirma brigada, kuri sustojo, pasakė, kas buvo daryta, jie net nejudino merginos, nes žinojo, kad jie ją mobilizuos. Įvykio vietoje nesidairė, nežino vairuotojo elgesio, buvo mašinoje. Nematė, ar vairuotojas buvo priėjęs. Jeigu pradeda dairytis, ją blaško.
Liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. dirbo visą parą su reanimacine brigada, buvo brigados vadovas. Su manimi dirbo slaugytoja V. T. ir vairuotojas D. P.. Apie 11 val. buvo gautas pranešimas, apie eismo įvykį Pramonės-Elektrėnų gatvių sankryžoje. Eismo įvykis maždaug 100 metrų nuo greitosios medicininės pagalbos stoties, tai atvykimo laikas buvo gal 2 minutės. Atvykus rasta moteris, kurios būklė sunki, pagrindiniai sužalojimai buvo veide ir galvoje. Nukentėjusioji rasta sankryžoje arčiau ,,Urmo“ bazės pusės, negali pasakyti, ar ji buvo nublokšta į kitą eismo kryptį. Nukentėjusioji buvo be sąmonės, sužalota galva ir veidas. Ji buvo mobilizuota ir transportuota į klinikas. Su kaltinamuoju nekalbėjo. Ar prie nukentėjusiosios buvo rasta daiktų, nepamena. Kadangi eismo įvykis įvyko greta jų stoties, tai pirma sustojo į kitą kvietimą važiavusi brigada 1509 ir suteikė pirminę pagalbą bei iškvietė reanimobilį. Ši brigada pačio įvykio nematė. Nežino, ar nukentėjusioji buvo judinta iki atvykstant medikams, nežino. D. P. yra vairuotojas-paramedikas, jo pagalbininkas. Jam reikia privažiuoti ir saugiai sustoti, į gydymo procesą jis nelenda. Negali pasakyti atstumo nuo pėsčiųjų perėjos iki nukentėjusiosios. Mano, kad buvo didelės kinetinės energijos smūgis. Šiuo atveju kontaktuojant daugiau su automobiliu galėjo išsivystyti sužalojimai. Jeigu būna smūgis į kūną, tai daugiausia nukenčia apatinė kūno dalis, o jeigu nukenčia viršutinė kūno dalis, tai dažniausiai būna smūgis į automobilį, o ne atatranka į asfaltą. Galėjo būti smūgis galva į stiklą. Mano, kad pirma mergina turėjo muštis į kapotą, paskui galva trenkėsi į stiklą. Medikų darbo pobūdis yra suteikti nukentėjusiajam pagalbą, o ne klausinėti ar klausyti ką sakė, nebent tik netyčia kažką išgirsti. Atrodo, kaltinamasis rodė norą dalyvauti. Nepamena, ar buvo nukentėjusios daiktų.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jie turi internetinį puslapį, kur registruojami gedimai. Tuo metu registruotų gedimų nebuvo, todėl laiko, kad šviesoforas veikė. Į bylą pateikėme dvi diagramas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) be P5 (1 t., b. l. 87–89). Čia yra perėja, kai važiuoji į Elektrėnų gatvę. Perėja veikė nuo mygtuko. Koks degė šviesoforas 10.40 val., negali pasakyti. Šviesoforas turi GPS imtuvą ir kiekvieną parą yra fiksuotas laikas. Pagal valandas galėtų suskaičiuoti iš GPS. Jis kiekvieną parą nuo 12 nakties skaičiuoja ciklais, ciklas yra 130 sekundžių, būtų 2 minutės ir 10 sekundžių, galima suskaičiuoti. Nebent tuo metu GPS buvo ,,nusimušęs“, tai laikrodis gali ,,pabėgti“. Nauji šviesoforai turi GPS. Įvykio vietoje yra naujas šviesoforas, šioje vietoje nefilmuojama. Pėstieji turi savo šviesoforą. Jeigu paspaudė mygtuką, tai užsidega lygiagrečiai arba turi sekundę prieš užsidegti. Jeigu nukentėjusioji ėjo per žalią signalą, tai kitiems turėjo degti raudonas signalas. Jeigu asmuo važiavo antra eismo juosta, tai jis turi žiūrėti į K1. Yra 5 sekundės nuo žalio šviesoforo pabaigos iki raudono pradžios. Važiuojant 50 km/h per valandą greičiu, būtų apie 14 m/s. Nuo žalio iki geltono šviesoforo signalo tris kartus mirksi žalias, tris sekundes geltonas ir užsidega raudonas. Tarp raudono ir žalio yra 5 sekundės. Per geltoną negalima važiuoti. Geltona užsidega ir dar 5 sekundės praeina, kol užsidega raudona. Jeigu važiuojama leistinu 50 km/h greičiu, yra 5 sekundės išvažiuoti iš sankryžos. 50 km/h per valandą važiuojant, tai yra apie 14 m/s, bus nuvažiuota apie 60 metrų. Pėsčiojo greitis - 1,2 m/s, jeigu juosta 3,5 metro, dar nuo šaligatvio, tai kokie 6-7 metrai.
Liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. S. pateikė teismui šviesoforo, esančio Pramonės prospekto ir Elektrėnų gatvių sankryžoje, veikimo schemos vieno ciklo simuliacijos iškarpą, nuo šviesoforo žalios spalvos įsijungimo iki kito šviesoforo žalios šviesos signalo įsijungimo. Pateiktas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas, jo kopija prijungta prie bylos.
Liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. S. parodė, kad kaip matyti iš jo teismui pateiktos vaizdo medžiagos įvykio vietoje betonvežis galėjo važiuoti į dešinę pusę. Jo važiavimo kryptimi bet kada gali sukti į dešinę pusę. Kamerų šioje sankryžoje nėra.
2018 m. gegužės 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - Kaunas, Pramonės pr. - Elektrėnų g. sankryža. Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonės užvažiavimas ant pėsčiojo. Eismo reguliavimo būdas - sankryža, kuri reguliuojama kelio ženklais Nr. 533 pėsčiųjų perėja (KET 1 pr. 533 ir 534). Važiuojamosios dalies ženklinimas - linijos, skiriančios eismo juostas, STOP linijos, pėsčiųjų perėjos žymėjimas. Užfiksuota automobilio sustojimo vieta - už pėsčiųjų perėjos 5,4 m. pirmoje eismo juostoje, nuo gatvės bortelio nutolęs 2,5 m. (priekis), 2,8 m (galas). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 7–13).
2018 m. gegužės 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo apgadinimai, fotografuota. Automobilis draustas privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė „Ergo“ (1 t., b. l. 14–22).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. F. buvo blaivas (1 t., b. l. 23).
2018 m. birželio 7 d. LSMU Kauno klinikos pranešė apie J. J. mirtį – 2018 m. birželio 6 d. 14.15 val. (1 t., b. l. 80).
2018 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą Nr. S-527 dėl Pramonės pr. - Elektrėnų g. sankryžos šviesoforo veikimo principo. Šviesoforo įrenginys 2018 m. gegužės 15 d., apie 10.40 val. nebuvo išjungtas, minėtą dieną gedimų užregistruota nebuvo. Pridėta fazių diagrama ir sankryžos schema (1 t., b. l. 87–90).
2018 m. gegužės 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4710/2018(01) nurodyta, kad J. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 94).
2018 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 534/2018(02) nurodyta, kad J. J. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi koma, galvos smegenų paburkimu, strigimu ir išemija, bendriniu kraujo užkrėtimu ir ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu. Pirminis smūgis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į kairės kojos sritį (1 t., b. l. 95–99).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. F. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 29 punktas numato, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo V. F. neatsargūs neteisėti veiksmai (KET 9, 29 punktų pažeidimai) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (pėsčiosios J. J. partrenkimas ir padaryti sužalojimai, nuo kurių ji mirė) atsirasti. Todėl kaltinamajam V. F. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Kaltinamasis V. F. neigia savo kaltę. Parodė, kad jis įvykio vietoje įvykio metu Pramonės pr. Kaune važiavo esant leistinam signalui, o pėsčioji kalbėdama telefonu staigiai įėjo į perėją, degant raudonam šviesoforo signalui, todėl jis nebespėjo sustabdyti automobilio, todėl jis nekaltas dėl; jos žūties.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis apie šviesoforo veikimo principą, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga, kuri buvo patikrinta ją ištiriant bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu kaltinamojo parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę, ir laiko juos parodymais, kuriuos duodamas kaltinamasis V. F. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Kaltinamojo parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys.
Liudytojas E. J. parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. apie 11 val. iš Dainavos poliklinikos važiavo į III-ią ligoninę. Sankryžoje jam išsukus degė raudonas signalas. Jis sustojo antroje juostoje. Matė, kad moteris ateina, nešėsi krepšius ir sekundės laikotarpyje buvo automobilio smūgis, ir ji nuskriejo link jo automobilio. Jis puolė skambinti į greitąją ir kol paskambino, padėjus ragelį atvažiavo greitoji. Kai užsidegė žalias signalas, todėl jis, kad nekliudytų eismo pasitraukė toliau. Keista buvo, nes aplink niekas nevažiavo, o ta mašina vienintelė važiavo ir partrenkė moterį. Trečia juosta, kuri leidžia sukti į Elektrėnų gatvę, tai buvo vidurys, ji nukrito prie jo, E. J., automobilio priekinio kairio rato. Mergina buvo antros juostos viduryje arba tarp pirmos ir antros juostų. Smūgis buvo didelis, iš karto matėsi daugybiniai lūžiai, matė liūdnas prognozes. Kai automobilis trenkė merginą, iš Elektrėnų g. važiavo betono maišyklė, ji suko link Pramonės pr., ir tą merginą tikrai praleido. Sunkvežimis praleido merginą, nes jam kortelė žalia yra, o mergina buvo pirmos juostos pabaigoje ir antros pradžioje. Kai mergina buvo nublokšta, mašina sustojo gerokai toliau nuo pačios perėjos. Mergina tikrai nešėsi tašes, telefono pas ją tikrai nematė.
Liudytojo E. J. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojas R. B., kuris parodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. važiavo nuo Kauno automobilio turgaus Taikos pr. per žiedą link Baršausko g. Jis sustojo praleisti per perėją einančius žmones. Pamatė, kad nutrūko mašinų kolona ir privažiuodamas pamatė stovintį tamsų „VW Passat“, o maždaug per vidurį pirmos - antros juostos prie priekinio vairuotojo rato stovėjo išlipęs pagyvenęs žmogus, užsiėmęs sau už galvos. Moteris, tamsiai apsirengusi, gulėjo tos pačios eismo pusės antroje juostoje. Jis iškart skambino greitajai pagalbai. Jam įstrigo, kad stovi pagyvenęs žmogus, mašina neplauta, purvina, langai nevalyti, priekinis automobilio langas purvinas. Jam, kaip vairuotojui profesionalui, svarbiausia turi būti nuvalyti, švarūs langai, nes nėra regimumo lauko. Jokių daiktų nematė, telefono pamesto nematė. Iš priešingos pusės automobiliai nevažiavo.
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbantis liudytojas Ž. S. parodė, kad internetiniame puslapyje, kur registruojami gedimai, joks gedimas nebuvo fiksuotas, todėl laiko, kad šviesoforas veikė. Į bylą pateikė dvi diagramas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) be P5 (1 t., b. l. 87–89), kurios parodo šviesoforo fazes. Diagramoje ((duomenys neskelbtini)) pavaizduotos šviesoforo fazės, kuomet buvo paspaustas (P) kryptyje esantis pėsčiųjų mygtukas. Antroji diagrama (STP be P5) yra kai pėsčiųjų mygtukas nebuvo paspaustas. Nagrinėjamoje sankružoje yra 5 sekundės nuo žalio šviesoforo pabaigos iki raudono pradžios. Važiuojant 50 km/h per valandą greičiu, tai būtų apie 14 m/s. Nuo žalio iki geltono šviesoforo signalo tris kartus mirksi žalias, tris sekundes geltonas ir užsidega raudonas. Tarp raudono ir žalio signalo įsijungimo yra 5 sekundės. Per geltoną negalima važiuoti. Geltona užsidega ir dar 5 sekundės praeina, kol užsidega raudona. Jeigu važiuojama leistinu 50 km/h greičiu, yra skirtos 5 sekundės išvažiuoti iš sankryžos. 50 km/h per valandą važiuojant, tai yra apie 14 m/s, per tokį laiką bus nuvažiuota apie 60 metrų. Pėsčiojo greitis - 1,2 m/s, jeigu juosta 3,5 metro, dar nuo šaligatvio, tai kokie 6-7 metrai.
Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad jei liudytojui E. J. degė raudonas šviesoforo signalas ir jis praleidinėjo pėsčiuosius, toks pat šviesoforo signalas – raudonas buvo ir kaltinamajam V. F.. Šviesoforas yra suprogramuotas taip, kad apie 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis spėja pervažiuoti sankryžą ir tik tada užsidega žalias šviesoforo signalas pėstiesiems. Tai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šiesoforo signalui ir nespėjos jos pervažiuoti užsidegė raudonas signalas, nes tokiu atveju jis būtų sankryžą spėjęs pravažiuoti, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo važiuoti per sankryžą degant ne žaliam šviesoforo signalui. Tai patvirtina, kad kaltinamasis V. F. nesilaikė KET 9 punkto reikalavimų.
Kaltinamasis V. F. nurodo, kad jis stabdė automobilį, bet įvykio išvengti nepavyko. Šie jo parodymai paneigiami eismo įvykio planu, kuriame nėra užfiksuotos stabdymo žymės. Taip pat ir liudytojas E. J. parodė, kad V. F. stabdė tik tada, kai buvo parblokšta pėsčioji.
Liudytojas R. B. važiavo E. J. važiavimo kryptimi ir matė, kad priekyje yra parblokštas žmogus, taip pat nurodė matęs priekyje stovintį neplautą V. F. automobilį purvinais langais.
Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai parodė, kad nėra duomenų, kad V. F. automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos. Jų pildytoje eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad po įvykio V. F. vairuoto automobilio padėtis yra 5,4 m už pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje. Nuo gatvės bortelio automobilis buvo nutolęs 2,5 m, o galas 2,8 m. Tai pakankamas atstumas, kurį pėsčioji turėjo praeiti iki kol atsidūrė V. F. važiavimo kryptyje. Vertinant automobilio apgadinimus matyti, kad pėsčioji buvo kliudyta kairiu priekiniu automobilio kampu. V. F. laiku stabdydamas galėjo išvengti susidūrimo, tačiau jis nestabdė, dėl to ir kliudė pėsčiąją.
Įvykio vietoje dirbę medikai nurodė, kad pagal sužalojimus pėsčioji buvo traumuota didelės kinetinės energijos, ne šiaip kliudyta automobiliu, kas sukėlė mirtinas traumas. Sužalojimus, patirtus eismo įvykio metu, kurie sukėlė mirtį, patvirtina specialisto išvada.
Kaltinamasis V. F. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, jo žiniomis, liudytojas E. J. yra pažįstamas su nukentėjusiaisiais, gal giminaitis, todėl jo parodymai nepatikimi. Jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų kaltinamasis nepateikė. Kadangi liudytojo E. J. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta bei atsižvelgiant į tai, kad liudytojo E. J. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kaltinamojo teiginiai laikytini jo gynybine versija ir siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis V. F. 2018 m. gegužės 15 d., apie 10.40 val. Kaune, Pramonės pr. nuo Draugystės g. link Taikos pr. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties sankryža su Elektrėnų g. reguliuojamoje šviesoforu pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 29 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, degant jo krypties transporto priemonių eismui draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, važiavo, partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį perėjoje ėjusią pėsčiąją J. J., kuri dėl padarytų sužalojimų 2018 m. birželio 6 d. mirė Kauno klinikų Neurochirurginės reanimacijos skyriuje. Kaltinamojo veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas. Savo kaltės padarius nusikaltimą kaltinamasis nepripažino. Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 105–106), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra (1 t., b. l. 103).
Kaltinamasis yra senyvo amžiaus, Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skiriama bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 54 straipsnis).
Kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, jei tai nesusiję su gydimusi, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. F. nusikalto būdamas blaivas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra senyvo amžiaus, neįgalus, judas tik invalido vežimėlio pagalba, baudžiamojo poveikio priemonė- specialiosios teisės atėmimas netaikytina.
Nukentėjusieji V. J. ir D. J. iš kaltinamojo prašo priteisti po 100000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu žuvo nukentėjusiųjų dukra, dėl ko nukentėjusieji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą ir pergyvenimus. Vis tik teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas, dėl kurio žuvo mergina, padarytas neatsargia kaltės forma, kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Kaltinamasis yra senyvo amžiaus, neįgalus, pensininkas, nedirba.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiųjų V. J. ir D. J. patirtą neturtinę žalą vertina po 25000 eurų kiekvienam. Iš šios sumos 5000 eurų suma nukentėjusiesiems priteistina iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (po 2500 eurų), o likusi neturtinės žalos dalis (po 25000 Eur) priteistina iš kaltinamojo V. F..
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiųjų V. J. ir D. J. patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymu, lėšų pervedimo nurodymu, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji už jų atstovavimą procese advokatui sumokėjo 1270,50 eurų (2 t., b. l. 138, 139, 140, 174, 175, 176). Nukentėjusiųjų pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Kompaktiniai diskai, esantys byloje (2 t., b. l. 184, 3 t., b. l. 86) palikti saugoti byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu teismo nutartimis buvo taikytas kaltinamojo nekilnojamam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas, jo terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 27 dieną, todėl iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo byloje vėl paskirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemiau išvardintam turtui, apribojant V. F. nuosavybės teisę – teisę disponuoti žemiau išvardintu turtu, paliekant teisę turtą tik valdyti:
1. 5/8 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
2. 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
3. 5/8 dalis kitų statinių (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
4. 3607/5482 dalis žemės sklypo (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
5. Žemės sklypas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. F. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. F., be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, jei tai nesusiję su gydimusi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų V. J. ir D. J. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiesiems V. J. ir D. J. po 25000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiesiems iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo po 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo V. F. nukentėjusiesiems V. J. ir D. J. 1270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) atstovavimo išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus su įrašais ir informacija palikti saugoti byloje.
Iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui, apribojant V. F. nuosavybės teisę – teisę disponuoti žemiau išvardintu turtu, paliekant teisę turtą tik valdyti:
1. 5/8 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
2. 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
3. 5/8 dalis kitų statinių (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
4. 3607/5482 dalis žemės sklypo (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini).
5. Žemės sklypas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.