Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-20 · Administracinė byla Nr. eI4-12541-414/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
eI4-12541-414/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02794-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Entara“
Atsakovas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI4-12541-414/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02794-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ atstovei advokato padėjėjai A. B.,

atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Entara“ (toliau – ir pareiškėja; Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė; FNTT; Tarnyba) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ Nr. 4-1666 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. vasario 23 d. pareiškėja gavo FNTT Sprendimą ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) išvadą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ Nr. 4-1637 (toliau – ir Išvada), kuri yra skundžiamo Sprendimo sudėtinė dalis. Sprendimu buvo paskirta 16 530 Eur piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalių, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 6 dalių, 14 straipsnio 41 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1, 6¹, 7, 8, 9 ir 10 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies reikalavimų pažeidimą.

Teigė, kad keičiant virtualią valiutą iš naudotojų buvo renkami duomenys (vardas, pavardė, dokumento numeris, pilietybė), kaip nurodyta jų dokumente – pase. Bendrovė pateikė asmens dokumentų kopijas, kitą vizualinę medžiagą, tačiau nei vienu atveju į tai nebuvo atsižvelgiama. Priešingai, identifikuojama netinkama nuotraukų kokybė ir akcentuojama, jog kai kuriomis paskyromis naudojosi ne vienas klientas. Vis dėlto, tiek patikrinimo metu, tiek Išvadoje patikrinimą atlikusi pareigūnė ir Komisija pateikia išsamų klientų sąrašą, kuris atitinka šių klientų dokumentuose nurodytus pavadinimus, tai patvirtina klientų identifikavimo faktą, taigi ir Įstatymo 9 straipsnio 1-6 dalių laikymąsi. Nei vienu iš Išvadoje minimų atvejų nebuvo nustatyta, jog tikrasis naudos gavėjas realiai nesutaptų su paskyros savininku ar bent vienas naudos gavėjas būtų asmuo, kuriam taikytinos tarptautinės sankcijos ar kiti ribojimai.

Pažymėjo, jog Išvadoje įvardijami Bendrovės atlikti Įstatymo 9 straipsnio 12-16 ir 18 dalių pažeidimai, o būtent, kad visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę. Šiuo atveju Bendrovė rinko duomenis tapatybės nustatymui (vardą, pavardę, asmens dokumento numerį, pilietybę), jai prieinamais būdais bandė aiškinti tikrąjį naudos gavėją, tačiau Išvadoje visais atvejais Bendrovės veiksmai vertinami nepakankami arba nurodoma, jog Bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad aiškinosi tikrąjį naudos gavėją. Išvadoje nenustatytas nei vienas atvejis, jog paaiškėjo, kad Bendrovės klientas buvo visiškai kitas asmuo ar tikrasis naudos gavėjas buvo asmuo, kuriam yra taikomi kokie nors tarptautiniai ribojimai. Nors Bendrovė neneigia, kad tam tikrų Įstatymo pažeidimų buvo, tačiau realios žalos dėl to nekilo, ką patvirtina ir Komisija Išvadoje.

Nurodė, jog beveik visais atvejais tikrinami klientai buvo fiziniai, o ne juridiniai asmenys. Nustačius klientus juridinius asmenis, pareiškėja patikrinimo metu paaiškino kaip buvo tikrinami juridiniai asmenys, tačiau minėtas pažeidimas Išvadoje vis tiek paliktas. Išvadoje fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie buvo tikrinami kaip Bendrovės klientai, net nediferencijuojami, visi įvardijami kartu, pabrėžiant Įstatymo 9 straipsnio 13 dalies, kuri taikoma išimtinai santykiams su juridiniais asmenimis, pažeidimus.

Akcentavo, jog pagrindinis santykių tikslas buvo pirkti ir parduoti kriptovaliutą, dėl to nebuvo renkama jokių papildomų duomenų (išskyrus (duomenys neskelbtini) ) apie sandorio pobūdį, t. y. numatomas verslo santykių pobūdis šiuo atveju buvo virtualios valiutos pirkimas arba pardavimas. Išvadoje nurodant pažeidimus dėl papildomų duomenų nerinkimo nėra nurodoma joks konkretus pavyzdys, kokia informacija turėjo būti renkama, kokios papildomos aplinkybės išsiaiškintos. Pareiškėjai verslo santykių tikslas ir pobūdis buvo aiškus – kriptovaliutos pirkimas arba pardavimas, tačiau jei Išvadoje teigiama, kad tokia informacija nepakankama, turi būti pateikiami konkretūs argumentai, kokių konkrečių papildomų veiksmų turėjo imtis, bei kokias papildomas aplinkybes sužinoti pareiškėja.

Dėl Komisijos konstatuoto pažeidimo, numatyto Įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje, pareiškėja nurodė, jog iš Išvados nėra aišku, kokiais nepriklausomais ir patikimais šaltiniais Bendrovė turėjo naudotis. Komisija konstatuoja pažeidimą nepateikdama jokių argumentų ir iš esmės perkeldama įrodinėjimo naštą pačiai Bendrovei.

Šalies argumentai

Pareiškėja dar patikrinimo metu tikrintojai nurodė, jog jai nepavyko rasti nei nepriklausomo ar patikimo šaltinio sąrašo, nei šio sąrašo apibrėžimo, nors šių naudotojų dokumentai buvo surinkti ir patikrinti turimomis priemonėmis. Be to, pačiame Įstatyme, poįstatyminiuose aktuose, FNTT skelbiamuose pranešimuose nėra jokios nuorodos, šaltinių ar priemonių, kurie apibrėžtų kas yra patikimų ir nepriklausomų šaltinių sąrašas. Minėtą Įstatymo nuostatą pareiškėja taikė taip, kaip suprato, nes jokio šios normos aiškinimo oficialiai niekur nėra pateikiama. Tačiau Komisija konstatavo, jog buvo pažeista minėta norma, bet konkrečių argumentų ar pavyzdžių kokiais sąrašais ar šaltiniais Bendrovė turėjo naudotis, nepateikė.

Nesutiko su teiginiu, jog Bendrovėje nebuvo vykdoma verslo santykių stebėsena. Bendrovėje buvo ir yra klientų duomenų bazė, kurioje galima aiškiai sekti, kada ir kiek keitimų buvo atlikta, kokioms sumoms ir pagal kokias sąskaitas-faktūras. Šie duomenys ir informacija buvo pateikti ir patikrinimo metu, iš jų Komisija iš esmės ir sudarė Išvadoje nurodytą klientų sąrašą. Be to, nei Įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra aiškaus verslo santykių stebėsenos apibrėžimo ir konkrečių išaiškinimų kaip ji turi būti atliekama.

Teigė, kad laikėsi visų Įstatymo 9 straipsnio punktų ir vadovavosi Kovos su pinigų plovimu vidaus instrukcijomis ir politika. Nurodė, jog negalima teigti, kad pareiškėja neturėjo teisės tęsti verslo santykių su savo klientais. Taip pat teisės normoje niekaip neapibrėžiama kaip toks sprendimas ir vertinimas turi būti fiksuojamas, t. y. ar priimamas bendrovės valdymo organo sprendimas, ar fiksuojama atskirame žurnale ir pan. Pati nuostata yra visiškai bendro pobūdžio įpareigojimas spręsti ir vertinti situaciją. Išvadoje turėtų būti pateikiami aiškūs nurodymai, kaip Bendrovė turėjo spręsti ir įgyvendinti minėtą normą, nes pati norma neįpareigoja niekur sprendimo ir vertinimo fiksuoti ir apskritai palieka pačiam įpareigotam subjektui spręsti ar dėl duomenų nepakankamumo ar negalėjimo jų surinkti pranešti FNTT ar ne. Komisijos Išvadoje nepateikiami jokie įrodymai, kad Bendrovė nesprendė ir nevertino aplinkybių dėl pranešimo FNTT. Apsiribojama nurodymu, kad nepranešė, tačiau, akcentuoja, jog jei Bendrovė manė, kad duomenys jai pakankami, turėjo teisę nuspręsti, jog poreikio kreiptis į FNTT nėra. Pačioje Išvadoje konstatuojama, kad nei vienu iš nustatytų ir patikrintų atvejų nebuvo kilusi jokia žala, vadinasi, tai ir patvirtina, kad Bendrovės sprendimas nesikreipti į FNTT buvo teisingas.

Pažymėjo, jog Išvadoje nurodyta, kad patikrinus asmenis V. N., A. K., V. K., V. K. viešuosiuose šaltiniuose rasta duomenų, kad V. K. yra susijęs su Rusijos bendrovėmis OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir AO „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai yra politiškai pažeidžiamas asmuo. Dėl to, Bendrovė pripažįstama padariusi Įstatymo 14 straipsnio 3, 4¹, 5 dalies pažeidimus. Pabrėžė, kad minėtos Įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos, kai „sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis“. Nagrinėjamu atveju jau pačioje Išvadoje konstatuojama, kad minėti Bendrovės klientai yra Komisijos žodžiais „galimai politiškai pažeidžiami“. Taigi, Komisija ne konstatavo, kad asmenys politiškai pažeidžiami, o pateikė prielaidą, jog jie yra galimai pažeidžiami remiantis viešais šaltiniais. Pateikti šaltiniai taip pat neleidžia teigti, jog minėti asmenys iš tiesų turi sąsajų su minimomis Rusijos įmonėmis bei, kad dėl tų sąsajų yra pažeidžiami. Vadinasi, Komisija nenustatė ir neįrodė, kad minimi asmenys yra politiškai pažeidžiami, o tik turėjo tokių prielaidų, bet vis tiek konstatavo Įstatymo 14 straipsnio pažeidimus.

Nurodė, kad Komisija konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1-2 dalis, nes nevertino kliento A. G. operacijų ir sandorių, neperdavė pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius FNTT, taip pat neatliko vidinio tyrimo SAR analizės bei nenustatė, kad turtas gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, STR pranešimas FNTT nepateiktas. Šis pažeidimas nustatytas nepagristai, nes A. G. kriptovaliutos pirkimas nepatenka į Įstatymo 16 straipsnio 1-2 dalies nuostatų taikymo sritį. Šio kliento atveju buvo nustatytas vardas, pavardė, asmens kodas, pilietybė (paso kopija), lėšų šaltinis (banko išrašas). Mokėjimą atliko finansų įstaiga (Europos Sąjungos šalis), kuri iš pradžių atliko tapatybės patikrinimą ir praleido mokėjimą. Mokėjimas gautas iš asmens, kurio tapatybė nustatyta. Asmeninio susirašinėjimo metu buvo nustatytas sandorio pobūdis (kriptovaliutos naudojimo priežastis). Pagal įmonės vidaus taisykles šis sandoris nebuvo laikomas įtartinu. Išvadoje nagrinėjamu atveju vėl minima prielaida, jog lėšos buvo siųstos ir gautos iš padidintos rizikos keityklos („(duomenys neskelbtini)“, galimai priklausančios Rusijai). Išraše nurodyta, kad buvo įneštos asmeninės lėšos, o po to įsigyta kriptovaliuta. Be to, šiuo atveju Komisija turėjo vertinti klausimą dėl finansų įstaigos, kuri praleido mokėjimą ir nepaprašė pateikti papildomų duomenų, o ne virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus. Taigi, šiuo atveju Komisija vienam subjektui – finansų įstaigai, kelia mažesnius reikalavimus, nei Bendrovei, kadangi Bendrovė pagal tokią išvadą turi papildomai vertinti ir tas finansines operacijas, kurias pirmiau turi vertinti finansų įstaiga.

Dėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 6¹ dalies, 7-10 dalių pažeidimo nurodė, jog sutinka, kad tinkama forma žurnalai nebuvo vedami, tačiau pažymėjo, kad Išvadoje nebuvo atsižvelgta į tai, jog duomenys Bendrovei buvo prieinami ir jos kaupiami, tiesiog nesuvesti į nustatytos formos žurnalą, o po FNTT priminimo, nedelsiant buvo perkelti į tinkamą formą.

Dėl Išvadoje konstatuotų Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimų nurodė, kad atsakingas darbuotojas mokėsi savarankiškai, naudodamasis internetu, peržiūrėdamas įvairius „YouTube“ vaizdo įrašus šia tema. Be to, atsakingas darbuotojas turi patirties šioje srityje, nes anksčiau buvo Čekijos įmonės, kuri turėjo Čekijos nacionalinio banko išduotą elektroninių pinigų leidėjo licenciją, bendrasavininkas ir buvo atsakingas už kovą su pinigų plovimu, o tai įrodo jo kovos su pinigų plovimu kvalifikaciją. Tačiau Išvadoje į šias aplinkybes atsižvelgta nebuvo, taip pat nenurodyta, kokiuose konkrečiuose mokymuose, Komisijos nuomone, atsakingas asmuo turėjo dalyvauti, neįvardyta nei vienos specialios programos, kuri būtų privaloma kiekvieno įpareigoto subjekto darbuotojams. Šiuo atveju Komisijos nustatytas pažeidimas neturi aiškaus teisinio apibrėžtumo. Viena vertus, asmuo įpareigojamas bendro pobūdžio fraze dalyvauti mokymuose, kita vertus, nėra nustatytas joks privalomų mokymų sąrašas ar patvirtintos akredituotos įstaigos, kurių organizuojami mokymai būtų pripažįstami pakankamais.

Pažymėjo, kad Bendrovės vadovas mokymuose apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą dalyvavo kartą apie 2019 – 2020 metus, kai dirbo (duomenys neskelbtini). Komisija Išvadoje nurodė, jog Bendrovės darbuotojas D. A. tikrinamuoju laikotarpiu, nuo 2021 m. sausio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., nėra dalyvavęs pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos mokymuose. Pažymėjo, kad Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nenumato mokymų periodiškumo, o įpareigoja subjektus imtis priemonių, kad atsakingi darbuotojai žinotų apie Įstatymo reikalavimus. Norma papildoma, jog į šias priemones patenka specialūs mokymai, tačiau Įstatyme jokiu būdu nėra nustatytas imperatyvas kokiu periodu ir kaip dažnai turi būti dalyvaujama mokymuose. Tuo labiau pati normos konstrukcija suformuota taip, kad dalyvavimas mokymuose yra viena iš alternatyvių priemonių, tačiau tai nereiškia, jog asmuo negali įgyti kvalifikacijos kitais būdais. Priešingas normos aiškinimas nebūtų logiškas, kadangi pinigų plovimo prevencijos sritis plati, taikoma daugelyje įstaigų ir įmonių, todėl jei Bendrovės direktorius įgijo šią kvalifikaciją ankstesnės savo veiklos metu, jam pilnai užtenka tiesiog atsinaujinti žinias, o ne periodiškai dalyvauti mokymuose. Pažeidimas dėl nedalyvavimo mokymuose fiksuotas visiškai deklaratyviai ir plečiamai aiškinant Įstatymo normą.

Dėl fiksuotų Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies pažeidimų, pažymėjo, kad Įstatymo 29 straipsnio nuostatų pažeidimai kaip savarankiški pažeidimai suformuoti dirbtinai išskaidžius patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Dėl fizinių ir juridinių asmenų tapatybės ir kitų duomenų nustatymo pasisakyta pirmiau, kadangi patys klientai ir pažeidimai nesikeičia, o Išvadoje jie vardijami atskirai kaip savarankiški pažeidimai prie kiekvieno atskiro straipsnio. Teigia, jog tokiu būdu Komisija dirbtinai sudaro įspūdį, jog Bendrovė atliko daugiau įstatymo pažeidimų, nei jų buvo. Dėl vidaus tvarkos taisyklių nustatymo, nurodė, kad pažeidimas kvalifikuotas visiškai nepagrįstai, kadangi pačioje Išvadoje cituojama Bendrovės vidinė procedūra ir patvirtinti reikalavimai. Tai, kad jie nebuvo preciziškai įgyvendinti neneigia ir pati Bendrovė, tačiau tai nekeičia fakto, jog vidinė tvarka bendrovėje buvo patvirtinta ir patikrinimo metu pateikta, kadangi minima ir Išvadoje.

Pabrėžė, kad Komisija visas nustatytas faktines aplinkybes išskaidė atskirai pagal kiekvieną įstatymo normą, taip suformuodama neva atskirus 18 pažeidimų epizodų, nors dauguma pažeidimų realiai apima tas pačias aplinkybes, kurios vėliau kartojamos atskirai ties kiekviena Įstatymo norma. Bendrovė šiurkščių Įstatymo pažeidimų nepadarė. Sutiko, kad ne visų klientų, kurių sandoriai viršijo 1 000 Eur, duomenys buvo surinkti pilnai. Buvo praleistas įstatymo priėmimo momentas (2022 m. balandžio mėn.) dėl priežasčių, susijusių su įvykiais steigėjų pilietybės šalyje.

Pripažino, kad nesusistemino turimų duomenų, nevedė reikiama forma žurnalų, tačiau įmonė taip pat negavo jokios informacinės ar kitokios pagalbos iš FNTT. Kiek pareiškėja kreipėsi į FNTT, negavo jokių išsamesnių komentarų, išskyrus nurodą į Įstatymą, kuriame pakankamai akivaizdu, jog trūksta teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Šiuo atveju, nebuvo pateikti jokie šaltiniai politiškai pažeidžiamų asmenų peržiūrai, nebuvo pateikti jokie šaltiniai sankcijų sąrašui nustatyti, taip pat nebuvo atsakyta į klausimą, kokiu šaltiniu naudotis tikrinant dokumentus ar kriptovaliutų sandorius ir patikrinimo metu atsakymo pareiškėja negavo. Nebuvo siunčiami informaciniai laiškai su teisės aktų pakeitimais ir pan. Direktoriams ne rezidentams nėra galimybės prisijungti prie elektroninės dokumentų teikimo sistemos. Taigi FNTT visiškai atsisakė bendradarbiauti, nekonsultavo pareiškėjo ir net Išvadoje daugumą pažeidimų konstatavo formaliai, net ir tuos tariamus įstatymo reikalavimų pažeidimus, kurių tiesiogiai pačiame įstatyme nėra.

Pažymėjo, kad Komisija konstatavo net 8 reikšmingas ir Bendrovės padėtį lengvinančias aplinkybes ir nei vienos sunkinančios aplinkybės. Teigė, kad jau nutraukė veiklą šioje srityje ir nebėra įpareigotasis subjektas nuo 2022 m. spalio 31 d. Pati Komisija akcentavo, jog taikoma poveikio priemonė neturi apsunkinti Bendrovės veiklos, o galutinė bauda yra paskirta didesnė nei visos praėjusių metų Bendrovės pajamos. Sprendimas yra visiškai neproporcingas ir sunkiai suderinamas su bet kokia ekonomine logika. Komisija Sprendime pati pripažįsta, kad jokios realios žalos dėl Bendrovės pažeidimų nebuvo nustatyta, dauguma pažeidimų ištaisyta.

Akcentavo, jog jei ir buvo padaryti tam tikri Įstatymo pažeidimai ar ne iki galo įgyvendinti Įstatymo reikalavimai, taip atsitiko dėl nepakankamai aiškaus įstatyminio reguliavimo ir informacijos apie jo įgyvendinimą trūkumo, o ne dėl siekio nuslėpti kokią nors informaciją ar jos neteikti FNTT.

Pažymėjo, kad patikrinimo metu pateikė visus prašomus duomenis, dėl nustatytų trūkumų ėmėsi veiksmų, atsižvelgiant į tai, pirmiau aptarti Bendrovės veiksmai turėtų būti pripažintini kaip lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į išskirtinai teigiamas aplinkybes Bendrovės atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais buvo ir yra pagrindas taikyti Bendrovei tik įspėjimą.

Nurodė, kad teikė paaiškinimus, kuriuose akcentavo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei remdamasi šiomis aplinkybėmis prašė netaikyti poveikio priemonių. FNTT ne tik atsižvelgė į dalį Bendrovės nurodytų pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, bet ir šį sąrašą papildė kitomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurias nustatė vykdyto patikrinimo metu. Tačiau, FNTT, priimdama Sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgė į šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą ir santykį su nustatytu pažeidimu, todėl netinkamai parinko poveikio priemonę.

Teigė, jog pažeidimai yra mažareikšmiai, formalūs, nes nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims ir/ar įstatymų saugomiems interesams bei Bendrovė savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms kilti ateityje. Taigi, priežiūros tikslas buvo pasiektas netaikant poveikio priemonių, todėl Bendrovei poveikio priemonės neturėjo būti taikomos.

Atkreipė dėmesį, kad Išvadoje Bendrovės padaryti pažeidimai negali būti vertinami šiurkščiais ir sistemingais, nes, kaip minėta, visais atvejais tos pačios aplinkybės buvo dirbtinai išskaidomos, t. y. formaliai nustatyta, jog Bendrovė tam tikrai atvejais nesurinko papildomų duomenų. Tokie pažeidimai kaip nedalyvavimas mokymuose arba prielaidomis ir „galimai“ įvardijami pažeidimai apskritai neturėtų būti traktuojami kaip pažeidimai. Tačiau šiuo atveju už kiekvieną pažeidimą buvo vertinama atskirai ir visi jie įvardijami kaip šiurkštūs. Be to, skiriant sankciją ne tik už pagrindinį pažeidimą, bet ir už išvestinius pažeidimus yra pažeidžiamas non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principas. Šio principo pažeidimas šiuo atveju atsiskleidžia tuo, kad pagrindinis ir išvestiniai pažeidimai yra vertinami atskirai ir lemia griežtesnės sankcijos skyrimą, nei ji būtų paskirta vertinant tik pagrindinį pažeidimą.

Pažymėjo, jog skundžiamame Sprendime yra akcentuojama, kad: 1) Bendrovės veiksmai (neveikimas) nėra lėmęs konkretaus atvejo, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, bei 2) Bendrovė nėra gavusi pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengusi nuostolių ar padariusi žalą tretiesiems asmenims ir/ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi, nors FNTT ir nustatė Įstatymo pažeidimus, tačiau jie nesukėlė jokių pasekmių, kurių pagrindu Bendrovei būtų galima apskaičiuoti ir skirti piniginę sankciją.

Taip pat Bendrovei skiriant piniginę sankciją bei nustatant pastarosios dydį, nebuvo atsižvelgta į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177 (toliau – ir Direktyva), nuostatas, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad skiriama piniginė bauda yra siejama su iš pažeidimo gauta nauda. Kadangi nei Bendrovė nei jos klientai neįgijo jokios naudos – tai ir piniginė sankcija Bendrovei negalėjo būti skirta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Bendrovė pripažįsta, jog padarė Įstatymo 17 straipniso 2 dalyies bei 19 straipniso 1, 6¹, 7, 8, 9 ir 10 dalių pažeidimus, tačiau su kitais atsakovės nustatytais pažeidimais nesutinka. Pažymėjo, kad Bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo, finansinių galimybių sumokėti neturi. Prašė už konstatuotų pažeidimų padarymą skirti įspėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovė FNTT prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovės atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė nesiėmė priemonių ir nenustatė bei nepatikrino klientų: A. E., D. A.-G., B. H., A. Z., S. M. J. S., (duomenys neskelbtini), D. B., D. B., L. H., Z. K., S. K., V. G., A. G., I. L., (duomenys neskelbtini), O. S., V. N., A. K., V. K., V. K., (duomenys neskelbtini) S.A. H. H., V. L. S., A. Y., (duomenys neskelbtini), A. K., (duomenys neskelbtini), A. K., L. G., P. V., O. D., A. B., O. P., S. F., (duomenys neskelbtini)., GPS (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Klientai) tapatybių prieš atlikdama virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų. Tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

Nurodė, kad patikrinimo metu įvertinus Bendrovės pateiktose klientų bylose esančią Klientų tapatybės nustatymo informaciją išsiaiškinta, jog Bendrovė nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas. Tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 12 dalies reikalavimus.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė nebuvo surinkusi duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama klientų, kurie yra juridiniai asmenys, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis: (duomenys neskelbtini). Tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 13 dalies reikalavimus.

Pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė negavo informacijos apie Klientų dalykinių santykių tikslą ir (ar) numatomą pobūdį. Klientų dalykinių santykių tikslai ir numatomas pobūdis gali būti labai įvairūs – investavimas, valiutos keitimas prekių įsigijimo tikslais, atsiskaitymas su kitais asmenimis, žaidimas ir kita. Klientų pažinimo informacijos paskirtis, be kita ko, yra jos tolesnis panaudojimas dalykinių santykių stebėsenai vykdyti. Todėl Bendrovė, nesurinkusi pakankamos informacijos apie numatomą dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, negali užtikrinti, kad stebėsena bus įgyvendinama efektyviai, atitinkamai Bendrovė negali užtikrinti, kad laiku bus imtasi papildomų prevencinių priemonių, skirtų pinigų plovimo rizikai mažinti. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 9 straipsnio 14 dalies reikalavimai.

Nurodė, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalis, kadangi nustatydama kliento ir naudos gavėjo tapatybę, netikrino Klientų, remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio ir taip pat nevykdė nuolatinės Klientų dalykinių santykių stebėsenos.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėjo, kad Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis nustato draudimą įpareigotiesiems subjektams vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Bendrovė, sudarydama ir vykdydama sandorius su Klientais tada, kai neturėjo galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pažeidė minėtą normą.

Nesutiko su Bendrovės nuomone, kad dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo duomenų nėra pakankamai teisinio aiškumo ar apibrėžtumo teisės aktuose. Įstatymo 10, 11, 12 straipsniai detaliai ir aiškiai apibrėžia, kokius duomenis apie klientą turi surinkti Įstatymo įpareigotasis subjektas.

Pabrėžė, kad Bendrovei buvo nurodyta pateikti visą turimą informaciją apie patikrinimui atrinktus 38 klientus: sukurtų paraiškų duomenis, korespondenciją su klientu, banko sąskaitų numerius, tapatybės nustatymo ir patikrinimo dokumentus, duomenis, ir informaciją, įskaitant nuotolinės identifikacijos nuotraukas, dokumentus ar kitą informaciją, patvirtinančius kliento tapatybę, lėšų kilmę, kliento pervedimų išrašą, ir visą kitą medžiagą, susijusią su kliento stebėsena, įskaitant vidinius tyrimus, rizikos vertinimą. Be to, FNTT 2022 m. spalio 25 d. raštu Nr. 25-15464 pasiūlė Bendrovei pateikti paaiškinimus dėl nustatytų Įstatymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai negali kilti abejonių, kad Bendrovė turėjo pateikti turimą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informaciją FNTT.

Nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė nesilaikė 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nustatydama kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, negavo klientų: (duomenys neskelbtini) - Įstatymo 10 straipsnyje nurodytų duomenų. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nenustatė Klientų – naudos gavėjo, informacijos nesaugojo ir FNTT reikalavimu nepateikė duomenų apie naudos gavėją, todėl pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 6 dalių reikalavimus.

Akcentavo, jog FNTT nenustatė, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, todėl pareiškėjos teiginiai dėl šių pažeidių nėra aktualūs.

Teigė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė neatliko sustiprinto kliento tapatybės nustatymo taikant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Sąjungos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis. Bendrovės klientas (duomenys neskelbtini) yra registruotas Panamoje, kuri yra įtraukta į Europos Komisijos didelės rizikos trečiųjų šalių valstybių sąrašą. Jokios Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalyje nustatytos priemonės dėl kliento (duomenys neskelbtini) nebuvo taikytos, todėl Bendrovė pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalies nuostatas.

Pažymėjo, kad Bendrovės klientas A. G. atliko pinigines operacijas, kai lėšos galimai buvo siunčiamos ir gaunamos iš didesnės rizikos keityklų („(duomenys neskelbtini)), taip pat lėšos buvo siųstas į užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) sankcionuojamas kriptovaliutų biržas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; ir buvo siųstos ir gautos iš didesnės rizikos keityklos („(duomenys neskelbtini)“, galimai priklausančios Rusijai). Nustatyta, kad minėtos operacijos atitinka FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-240 „Dėl galimo Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų sąrašas) 2.43 punktą, kadangi klientas vykdo operacijas tamsiajame internete virtualiosios valiutos adresais, kurie siejami su turto prievartavimu, išpirkos programomis, šešėlinės prekybos rinka ar kita neteisėta veikla, ar virtualiosios valiutos adresais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą. Bendrovė nevertino kliento minėto kliento operacijų ir sandorių, neperdavė pranešimo apie kliento įtartinas pinigines operacijas ar sandorius FNTT, taip pat neatliko vidinio sandorio tyrimo, nenustatė, kad turtas gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje. Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pranešimas FNTT nepateiktas. Tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Taip pat Bendrovė nevykdė sustiprintos klientų (duomenys neskelbtini) nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, neišnagrinėjo jų operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo, tyrimo rezultatų neįformino raštu, tačiau to nedarė ir tuo pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.

Nurodė, kad Bendrovės darbuotojas D. A. tikrinamuoju laikotarpiu, nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., nėra dalyvavęs pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos mokymuose. Bendrovė nesiėmė priemonių užtikrinti darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, galimai susijusius su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais. Tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Bendrovė nei FNTT, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų vykdžiusi šias pareigas.

Dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalių reikalavimų pažeidimo nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog nėra jokių faktinių duomenų, kad Bendrovė būtų tikrinusi savo klientus sąrašuose dėl tarptautinių finansinių sankcijų taikymo taip, kaip patikrinimo metu nurodė, jog klientus Bendrovė rankiniu būdu tikrina areas.europa.eu; www.un.org, todėl Bendrovė neužtikrino vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Tuo ir buvo pažeisti minėtos normos reikalavimai.

Be to Bendrovė nevertino patikrinimo metu nagrinėtų Klientų rizikos, operacijų ir šalies rizikos. Bendrovė privalėjo atlikti individualų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos vertinimą ir skirstyti klientus į rizikos grupes (kategorijas), taip pat užtikrinti, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika būtų nustatoma ir proporcingos rizikos valdymo (mažinimo) priemonės taikomos tinkamai ir laiku, tačiau šių pareigų nevykdė ir tuo pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Šie požymiai yra kvalifikaciniai ir lemia Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą.

Nurodė, jog bauda suamžinta 30 procentų bazinio baudos dydžio suma įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Bendrovė savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms ir ėmėsi veiksmų taisyti padėtį, t. y. Bendrovė FNTT pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 31 d. nutraukia virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą.

Teigė, jog vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, FNTT atsižvelgė į tai, kad Bendrovė pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimo pobūdis nesudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas nėra didelis, nenustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Tačiau Įstatymo pažeidimas truko daugiau nei vienus metus. Pažeidimai yra apysunkiai ir taikytina bauda buvo mažinama 25 procentų bazinio baudos dydžio suma. FNTT vertindama Bendrovės nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui, atsižvelgė į tai, kad, Bendrovė užima nedidelę virtualiųjų valiutų keityklų operatorių rinkos dalį ir nebevykdys veiklos, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, todėl taikytina bauda nedidinama ir nemažinama.

Nurodė, jog vertindama Bendrovės finansinį pajėgumą, FNTT atsižvelgė į Bendrovės bendrąsias metines pajamas (14 790 Eur). Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį mažino 15 procentų bazinio baudos dydžio suma. Taip pat atsižvelgė į tai, kad Bendrovei nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Pažymėjo, kad atsižvelgė į Bendrovės bendradarbiavimą su FNTT jai atliekant patikrinimą, taip pat į tai, kad Komisijos posėdžio metu Bendrovės atstovė nurodė, jog Bendrovė pripažįsta visus pažeidimus, ir baudos dydį mažino 17 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Pastebėjo, kad Bendrovei skirtos baudos dydis (16 530 Eur) sudaro tik 3 procentus taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur) arba 1,5 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio, todėl Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms. Nesutiko su Bendrovės teiginiu, kad skirtos poveikio priemonės neturėjo būti taikomos dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, kadangi Bendrovės pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas.

Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė netinkamai aiškina Direktyvos preambulės 59 punktą, t. y. šiuo punktu ir Direktyvos 58 straipsnio 2 dalimi nustatomos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė už pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos priemonių neįgyvendinimą nustato ne tik administracines, bet ir baudžiamąsias nuostatas. Pagal šias taisykles, nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų bei priemonių ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti tokias sankcijas bei priemones už nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą, taip pat užtikrina, kad jos būtų taikomos. Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar priemonių už pažeidimus, kuriems taikomos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę. Tokiu atveju valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas jų baudžiamosios teisės nuostatas. Kadangi Lietuva už Įstatyme nustatytų prevencijos priemonių neįgyvendinimą baudžiamosios atsakomybės netaiko, Bendrovės skunde minima Direktyvos preambulės 59 punkto nuostata šioje byloje yra neaktuali.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu burodė, jog Bendrovei bauda paskirta pagrįstai ir ji yra tinkamo dydžio. Prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl FNTT 2023 m. vasario 23 d. sprendimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ Nr. 4-1666, kuriuo UAB „Entara“ paskirta 16 530 Eur piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalių, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 6 dalių, 14 straipsnio 4¹ dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1, 6¹, 7, 8, 9 ir 10 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2022 m. rugpjūčio 30 d. pavedimu Nr. 4-6954 buvo pavesta atlikti Bendrovės patikrinimą. Patikrinimo tikslas – nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB “Entara” ( bendrovės veikla – virtualių valiutų keityklų ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorius), nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tinkmaai vykdė Įstatymo reikalavimus.

2022 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-8516 Bendrovės patikrinimas buvo užbaigtas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalių, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 6 dalies, 14 straipsnio 3 dalies, 4¹ dalies, 5 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 6¹ dalies, 7 dalies, 8 dalies, 9 dalies; 10 dalies, 22 straipsnio 2 dalies; 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies reikalavimų pažeidimai.

Bendrovė 2022 m. lapkričio 7 d. raštu pateikė paaiškinimus dėl Įstatymo reikalavimų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 8 d. organizuotame posėdyje buvo nagrinėjami galimi Įstatymo pažeidimai. Šiame posėdyje Komisija išnagrinėjo Bendrovės patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės atstovų pateiktus paaiškinimus, priėmė išvadą Nr. 4-1637 dėl Įstatymo pažeidimų. Komisija, Išvadoje konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo reikalavimus ir siūlė už nurodytą pažeidimą bendrovei skirti 16 530Eur piniginę baudą.

FNTT direktoriaus 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 4-1666 Bendrovei už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalių, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 6 dalių, 14 straipsnio 4¹ dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1, 6¹, 7, 8, 9 ir 10 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies reikalavimų pažeidimą skirta 16 530 eurų piniginė bauda.

Nesutinkdama su ginčijamu Sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktuali redakcija), Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas FNTT direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas).

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tarnyba yra viena iš institucijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją (įstatymo 3 straipsnis). Vadovaujantis Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu Tarnyba atlieka finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies punktas).

Už Įstatymo pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės, nurodytos Įstatymo 36 straipsnyje, viena iš jų – šiame Įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą poveikio prmeonę taiko FNTT (Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Poveikio priemonių taikymo ar netaikymo tvarka nurodyta Įstatymo 37–38 straipsniuose.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja pripažįsta, jog padarė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1, 6¹, 7, 8, 9 ir 10 dalių pažeidimus.

Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, išnagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2, ir 3 ir 31 dalyse nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą, klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą, virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų registracijos žurnalą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 6¹ dalis, 7 dalis, 8 dalis). Įstatymo 19 straipsnio 9 ir 10 dalys reglamentuoja registracijos žurnalų duomenų, kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, naudos gavėjo tapatybės duomenų, išmokos gavėjo tapatybės duomenų, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašų ir kitų duomenų saugojimo terminus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja neturėjo nustatytos formos žurnalų, žurnalai nebuvo vesti tinkamai, jog neturėjo pasitvirtinusi pinigų plovimo prevencijos politikos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai nustatė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1, 6¹, 7, 8, 9 ir 10 dalių pažeidimus.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta.

Įstatymo 9 straipsnio 12 dalis nustato, kad visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 13 dalimi finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis.

Įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje reglamentuota, jog visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį. Įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 16 dalies nuostatas, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.

Įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nustatytas draudimas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti Įstatymo 9 straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendime konstatuotais Įstatymo pažeidimais, nurodo, jog rinko duomenis tapatybės nustatymui (vardą, pavardę, asmens dokumento numerį, pilietybę), jai prieinamais būdais bandė aiškinti tikrąjį naudos gavėją, tačiau Išvadoje visais atvejais veiksmai vertinami kaip nepakankami arba pažymima tai, jog pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, jog aiškinosi tikrąjį naudos gavėją.

Iš pirmiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog Įstatymas numato pareigą imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius. Pareiškėja, vykdydama virtualių valiutų keityklų ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatoriaus veiklą, visais atvejais kai buvo nustatoma kliento tapatybė, privalėjo imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę, bei privalėjo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį. Ši pareiga privalėjo būti įgyvendinta remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

Pareiškėja skunde nurodo, jog pačiame Įstatyme ar poįstatyminiuose aktuose, FNTT skelbiamuose pranešimuose nėra jokios nuorodos, šaltinių ar priemonių, kurie apibrėžtų kas yra patikimų ir nepriklausomų šaltinių sąrašas, tačiau būtent Įstatyme (Įstatymo 10, 11, 12 straipsniai) nurodytiems subjektams, tenka pareiga ir atsakomybė pasirinkti ir įgyvendinti visas tinkamas ir proporcingas priemones patiriamai rizikai, kaip ji apibrėžta Įstatyme, mažinti ir valdyti. Taigi, Bendrovei teko atsakomybė ir pareiga dėl kliento tapatybės nustatymo priemonių taikymo, laikantis Įstatyme nustatytų reikalavimų, tinkamai įvertinti ir valdyti rizikas bei parinkti ir pritaikyti tam tinkamas bei proporcingas priemones. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, nustatydama kliento ir naudo gavėjo tapatybę, netikrino Išvadoje nurodytų klientų nei remdamasi jų dokumentais, nei kita patikima informacija.

Pažymėtina, jog Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja nenustatė bei nepatikrino Klientų tapatybių prieš atlikdama virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų. Pareiškėja šiais atvejais nenustatinėjo tikrojo naudos gavėjo ir nevertino kliento rizikos, nebuvo įgyvendinti Įstatymo 11 straipsnio reikalavimai, kai tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant, taip pat nebuvo įgyvendinti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies reikalavimai, kai įpareigotasis subjektas privalo nustatyti naudos gavėją, kaupti duomenis ir FNTT reikalavimu, pateikti duomenis apie naudos gavėją, nebuvo nagrinėjamas klientų santykių tikslas, tapatybės informacija nebuvo tikrinama viešuosiuose ir nepriklausomuose šaltiniuose, netikrino ar Klientai nėra politiškai paveikiami ar pažeidžiami asmenys, netaikė priemonių, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas.

Pareiškėja skunde be kita ko nurodė, jog beveik visais atvejais tikrinami klientai buvo fiziniai, o ne juridiniai asmenys, tačiau Išvadoje fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie buvo tikrinami kaip Bendrovės klientai, net nediferencijuojami, visi įvardijami kartu, pabrėžiant Įstatymo 9 straipsnio 13 dalies, kuri taikoma išimtinai santykiams su juridiniais asmenimis, pažeidimus. Dėl šio pareiškėjos agumento pažymėtina, jog Išvadoje apibendrinus fizinių asmenų duomenis, kurie buvo tikrinami kaip pareiškėjos klientai yra nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 13 dalies ir 14 dalies nuostatas, o būtent 14 dalies nuostata skirta bendrai „klientams“, t. y. tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo prasme nebuvo pakankami, todėl darytina išvada, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 12–16 ir 18 dalių, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto. 12 straipsnio 1 ir 6 dalių pažeidimai nustatyti pagrįstai.

Pareiškėja nurodo, jog atsakovė Išvadoje sprendė, kad patikrinus asmenis V. N., A. K., V. K., V. K. viešuosiuose šaltiniuose rasta duomenų, kad V. K. yra susijęs su Rusijos bendrovėmis (duomenys neskelbtini) ir galimai yra politiškai pažeidžiamas asmuo. Tačiau pareiškėjos vertinimu, Komisija ne konstatavo, kad asmenys politiškai pažeidžiami, o pateikė prielaidą, jog jie yra galimai pažeidžiami remiantis viešais šaltiniais.

Pažymėtina, jog sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, reglamentuoja Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis. Nagrinėjamu atveju, nors Komisija sprendė, jog V. K. yra galimai politiškai pažeidžiamas asmuo, tačiau tuo pačiu Išvadoje nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju abejonės dėl faktinės aplinkybės, ar nurodytas Bendrovės klientas V. K. turėjo politiškai pažeidžiamo asmens statusą turėtų būti aiškinamos Bendrovės naudai. Taigi, pareiškėjos argumentai atmestini, kadangi Komisija sprendė, jog nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad minėtas asmuo yra politiškai pažeidžiamas, todėl įstatymo 14 straipniso 3 dalies pažeidimo Bendrovei neinkriminavo.

Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo: 1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją; 2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį; 3) gauti informacijos apie kliento ir naudos gavėjo lėšų ir turto šaltinį; 4) gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis; 5) gauti vyresniojo vadovo pritarimą užmegzti dalykinius santykius su šiais klientais ar pritarimą tęsti dalykinius santykius su šiais klientais; 6) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, padidindami taikomų kontrolės priemonių skaičių ir terminus ir atrinkdami sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus; 7) užtikrinti, kad tada, kai klientui atidaroma sąskaita, pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.

Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalies pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, jog Bendrovės klientas (duomenys neskelbtini). yra registruotas Panamoje, kuri yra įtraukta į Europos Komisijos didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą (2016 m. liepos 14 d. Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes), tačiau jokios Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalyje nustatytos priemonės dėl kliento (duomenys neskelbtini) nebuvo taikytos. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog taikė minėto kliento atžvilgiu Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalyje nustatytas priemones, todėl Įstatymo 14 straipsnio 4¹ dalies pažeidimas nustatytas pagrįstai.

Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo, pranešti Tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra susijęs su teroristų finansavimu. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti Tarnybai. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus.

Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į: 1) sudėtingus sandorius; 2) neįprastai didelius sandorius; 3) sandorius, kurie vykdomi neįprastu būdu; 4) visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo; 5) dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų.

Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikavimų pažeidimas konstatuotas dėl to, jog Bendrovė nevertino kliento A. G. operacijų ir sandorių, neperdavė pranešimo apie kliento įtartinas pinigines operacijas ar sandorius FNTT, taip pat neatliko vidinio sandorio tyrimo, nenustatė, kad turtas gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje. Taip pat konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi nevykdė sustiprintos klientų (duomenys neskelbtini) ir A. G. nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, neišnagrinėjo jų operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės klientas A. G. atliko pinigines operacijas, kai lėšos galimai buvo siunčiamos ir gaunamos iš didesnės rizikos keityklų (duomenys neskelbtini)), taip pat lėšos buvo siųstas į užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) sankcionuojamas kriptovaliutų biržas „(duomenys neskelbtini)“; ir buvo siųstos ir gautos iš didesnės rizikos keityklos („(duomenys neskelbtini)“, galimai priklausančios Rusijai). FNTT konstatavo, kad minėtos operacijos atitinka Kriterijų sąrašo 2.43 punktą.

Kriterijų sąrašo 2.43 punktas (redakcija galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.) nustato, kad vienas iš galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų, susijusių su kliento ar jo atstovo vykdomomis piniginėmis operacijomis ar sandoriais, yra tai jog Klientas vykdo operacijas tamsiajame internete (angl. Dark net) virtualiosios valiutos adresais, kurie siejami su turto prievartavimu, išpirkos programomis, šešėlinės prekybos rinka (angl. Dark market) ar kita neteisėta veikla, ar virtualiosios valiutos adresais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą.

Pareiškėjos teigimu, pagal Bendrovės vidaus taisykles šis sandoris nebuvo laikomas įtartinu, todėl pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius FNTT nebuvo pateiktas. Tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog Bendrovės kliento A. G. vykdomų operacijų pobūdis sudarė pagrindą vertinti, kad tokios piniginės operacijos ar sandoriai yra pakankamai įtartini ir atitiko Kriterijų sąrašo 2.43 punktą. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėja privalėjo vaudovautis jos veiklą reglamentuoančiais aukštesnės galios, nei bendrovės vidaus taisyklės, teisės aktais ir privalėjo atlikti vidinio sandorio tyrimą bei nustatinėti, ar turtas galėjo būti tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje. Atsižvelginat į tai darytina išvada, jog Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai nustatyti pagrįstai.

Taip pat sutiktina su atsakovės vertinimu, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1dalies reikalavimus, kadangi nevykdė sustiprintos klientų (duomenys neskelbtini), kuris kaip minėta registruotas valstybėje, įtrauktoje į Europos Komisijos didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą, ir A. G. nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, neišnagrinėjo jų operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo.

Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovės darbuotojas D. A. tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., nėra dalyvavęs pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos mokymuose.

Pareiškėja nesutinka su tuo, jog pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodo, jog pareiškėjos atsakingas darbuotojas mokėsi savarankiškai, naudodamasis internetu, peržiūrėdamas įvairius „YouTube“ vaizdo įrašus šia tema, be to, jis turi patirties šioje srityje, nes anksčiau yra dirbęs Čekijos įmonėje, kur buvo atsakingas už kovą su pinigų plovimu, mokymuose apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą Bendrovės vadovas dalyvavo kartą apie 2019 – 2020 metus, kai dirbo (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog savo teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų nei FNTT, nei teismui. Be to, pareiškėjos atsakingas darbuotojas dalyvavo mokymuose apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą tuo metu, kai dirbo kitoje įmonėje. Dėl pareiškėjos nurodyto asmens, kuris anksčiau dirbo Čekijos įmonėje, kur buvo atsakingas už kovą su pinigų plovimu, taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų. Pažymėtina, jog Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas yra imperatyvus, Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos atsakingi darbuotojai įgijo reikiamą kvalifikaciją kitais būdais. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad mokymai buvo organizuojami, kad Bendrovės atitinkami darbuotojai dalyvavo specialiose mokymo programose, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipnio 2 dalimi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis: 1) kliento rizika; 2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika; 3) šalies ir (arba) geografinio regiono rizika.

Nesutikdama su minėtais pažeidimais pareiškėja pažymi, jog Įstatymo 29 straipsnio nuostatų pažeidimai kaip savarankiški pažeidimai suformuoti dirbtinai išskaidžius patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Nurodo, jog dėl fizinių ir juridinių asmenų tapatybės ir kitų duomenų nustatymo pasisakyta pirmiau, kadangi patys klientai ir pažeidimai nesikeičia, o Išvadoje jie vardijami atskirai kaip savarankiški pažeidimai prie kiekvieno atskiro straipsnio, tokiu būdu Komisija dirbtinai sudaro įspūdį, jog Bendrovė atliko daugiau įstatymo pažeidimų, nei jų buvo.

Vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, teismas pažymi, jog aplinkybės, susijusius su tuo pačiu klientu gali apimti nebūtinai tik vienos Įstatymo nuostatos pažeidimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija dirbtinai sudaro įspūdį, kad Bendrovė pažeidė daugiau Įstatymo nuostatų, nei realiai jų buvo nustatyta.

Pareiškėja taip pat nesutinka su nustatytais pažeidimais dėl vidaus tvarkos taisyklių. Nors Bendrovė neneigia, kad vidaus tvarkos taisyklės nebuvo preciziškai įgyvendintos, tačiau nurodo, jog tai nekeičia fakto, kad vidinė tvarka Bendrovėje buvo patvirtinta ir patikrinimo metu pateikta.

Vertindamas paminėtą pareiškėjos argumentą, teismas pažymi, jog atsakovė Išvadoje nenurodė, jog pareiškėja nebuvo patvirtinusi vidinės tvarkos, tačiau nustatė, kad Bendrovė nesivadovavo savo patvirtintomis vidinėmis tvarkomis, o būtent, nesivadovavo nuo 2021 m. vasario 8 d. patvirtintos vidaus kontrolės procedūros I skirsnio 5 ir 6 punktu, II skirsnio 8 ir 9 punktu, III skirsniu, IV skirsniu, V skirsniu, VI skirsniu, VIII skirsniu ir IX skirsniu. Komisijos Išvadoje detaliai nurodyta, kodėl konstatuota, kad pareiškėja nesivadovavo savo pačios nustatytomis taisyklėmis. Taigi, darytina išvada, kad Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalių pažeidimai nustatyti pagrįstai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų pažeidimų ir jų pateikto įvertinimo. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja visiškai pagrįstai yra pripažinta pažeidusi minėtus Įstatymo reikalavimus. FNTT tinkamai nustatė šiai bylai svarbias faktines aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktus veiksmus (neveikimą).

Iš Sprendimo turinio matyti, kad FNTT, vadovaudamasi Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 37 straipsnio 2 dalimi, Bendrovei taikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucijos pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).

Apskaičiuodama Bendrovei skirtiną baudą, atsakovė atsižvelgė į tai, jog Bendrovės 2021 metų bendrosios metinės pajamos yra 14 790 Eur, į lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad Bendrovė savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms ir ėmėsi veiksmų taisyti padėtį: Bendrovė FNTT pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 31 d. nutraukia virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, į pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trumę, į tai, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymas tyčia, kad Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, į tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su FNTT jai atliekant patikrinimą, ir Komisijos posėdžio metu Bendrovės atstovas nurodė, jog Bendrovė pripažįsta visus pažeidimus, į tai, kad, Bendrovė užima nedidelę virtualiųjų valiutų keityklų operatorių rinkos dalį ir nebevykdys veiklos, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, į tai, kad sunkinančių aplnkybių nenustatyta. Įvertinus visas aktualias aplinkybes pareiškėjai buvo paskirta 16 530 Eur dydžio bauda.

Pareiškėjos teigimu yra pagrindas nagrinėjamu atveju skirti įspėjimą, kadangi Įstatymas numato tokią galimybę, yra nustatytos lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nėra, jokios žalos dėl pareiškėjos pažeidimų nėra padaryta, pažeidimai labiau formalūs, nei sukeliantys realias pasekmes.

Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

Visgi teismas pažymi, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės padaryti Įstatymo pažeidimai nėra mažareikšmiai, Komisija juos įvertino kaip apysunkius, šiurkščius ir sistemingus, kadangi pažeidimai truko nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., jie atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktų ir to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto požymius, Bendrovė priemonių pašalinti pažeidimus ėmėsi tik patikrinimo metu. Todėl teismo vertinimu, Bendrovės atžvilgiu taikyti Įstatymo 38 straipsnio nuostatos nėra teisinio pagrindo.

Nesutiktina su Bendrovės teiginiu, jog skiriant piniginę sankciją bei nustatant pastarosios dydį, nebuvo atsižvelgta į Direktyvos preambulės 59 punkto nuostatas, draudžiančias dvigubo baudimo principą bei 59 straipsnio 2 dalies e punkto nuostatas, kurios, pareiškėjos teigimu, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad skiriama piniginė bauda yra siejama su iš pažeidimo gauta nauda.

Direktyvos 59 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti maksimalias administracines pinigines baudas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu tokią naudą galima nustatyti, arba siektų bent 1 000 000 Eur. Iš paminėtos Direktyvos normos matyti, jog Direktyva leidžia pasirinkti administracinės piniginės baudos maksimumo nustatymo būdą, t. y. gali būti nustatyta du kartus didesnė bauda už dėl pažeidimo gautą naudą arba maksimali bauda turėtų siekti 1 000 000 Eur. Taigi, paminėta Direktyvos norma, priešingai nei nurodo pareiškėja, piniginės baudos skyrimo galimybės nesieja išimtinai su iš pažeidimo gauta nauda, todėl atsakovė, pareiškėjai skirdama piniginę baudą Direktyvos nuostatų nepažeidė.

Direktyvos preambulės 59 punkte be kita ko nustatyta, jog perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinių sankcijų bei priemonių pagal šią direktyvą ir baudžiamųjų sankcijų pagal nacionalinę teisę taikymas nepažeistų principo ne bis in idem. Pažymėtina, kad Direktyvos 58 straipsnio 2 dalimi nustatomos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė už pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos priemonių neįgyvendinimą nustato ne tik administracines, bet ir baudžiamąsias nuostatas. Pagal šias taisykles, nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų bei priemonių ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti tokias sankcijas bei priemones už nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą, taip pat užtikrina, kad jos būtų taikomos. Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar priemonių už pažeidimus, kuriems taikomos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę. Tokiu atveju valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas jų baudžiamosios teisės nuostatas. Kadangi Lietuva už Įstatyme nustatytų prevencijos priemonių neįgyvendinimą baudžiamosios atsakomybės netaiko, Direktyvos preambulės 59 punkto nuostata šioje byloje yra neaktuali.

Pripažintina, kad skiriant Bendrovei baudą, pastarosios situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, bauda paskirta vadovaujantis Įstatymo bei Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis. Teismas sutinka su atsakovės Sprendimu, kad už Įstatymo nuostatų pažeidimus pareiškėjai pagrįstai buvo pritaikyta Įstatymo apimtyje numatyta sankcija.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad poveikio priemonės paskirtis nėra tik nubausti teisės pažeidėją, tačiau ir pasiekti realų (veiksmingą) ir atgrasomąjį poveikį, be kita ko, vykdyti prevenciją, kad teisės pažeidėjas daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-525-643/2013; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-572/2009).

Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti FNTT taikytą poveikio priemonę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėja anksčiau už Įstatymo pažeidimus nebuvo bausta, nutraukė virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, Bendrovė nevykdydama veiklos neturi pajamų baudai susimokėti. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad skiriama poveikio priemonė turi turėti ir atgrasomąjį poveikį, todėl sprendžia, kad skirta 16 530 Eur bauda mažintina iki 10 000 Eur.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra patenkintinas iš dalies – ginčijamo FNTT2023 m. vasario 23 d. sprendimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ Nr. 4-1666 dalis keistina, sumažinant baudą iki 10 000 Eur.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovės veiksmai, priimant skundžiamą administracinį teisės aktą ir pareiškėjos atžvilgiu taikant poveikio priemonę, pripažinti neteisėtais, preiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ Nr. 4-1666 dalį dėl baudos skyrimo, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Entara“ paskirtą 16 530 Eur baudą iki 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Entara“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracino teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAsta UrbonienėJanina Vitunskienė