Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo M. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo M. U. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą informuotas tinkamai (b. l. 17). Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 22), neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui M. U. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos G. B. ir suinteresuoto asmens M. U. tėtis A. U. mirė 2015-10-19 (b. l. 6–8). Po A. U. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, velionis testamento nebuvo registravęs (b. l. 10). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 1984-04-13 deklaravusi Kauno r., sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Minėtu adresu savo gyvenamąją vietą nuo 1980-06-10 buvo deklaravęs ir velionis (b. l. 12). Nekilnojamojo turto, registruoto A. U. vardu, nėra (b. l. 13). Mirusiajam pareiškėjos tėčiui priklausė automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog G. B. po tėčio mirties perėmė visus jo asmeninius daiktus, taip pat ir automobilį. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po tėčio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. U. turtą, nėra pateikta.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. B. po savo tėčio A. U. mirties 2015-10-19 priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2015-10-19, priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą