Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:

1) 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

2) 2011 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus; 2011 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pagal 2011 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. 2011 m. gruodžio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir asmuo pasiųstas atlikti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) 2012 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

4) 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ši bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi skirta bausme bei ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; 2013 m. sausio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; bausmė atlikta 2013 m. liepos 25 d.;

5) 2015 m. liepos 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. 2016 m. birželio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) 2016 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Ši bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; 2016 m. lapkričio 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 10 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti pagal 2016 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus 10 mėnesių 8 dienas laisvės atėmimo. Bausmė atlikta;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė 19 parų arešto. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, paskirtas transporto priemonės konfiskavimas. Arešto bausmė atlikta; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y.

jis 2021 m. lapkričio 13 d. apie 20.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,75 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), žodinio konflikto su savo žmona L. J. metu, paėmęs kambaryje buvusį sudedamąjį staliuką, smogė juo žmonai į galvą – pakaušio sritį, po to dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į jos ranką – žasto sritį, ir tokiu būdu, mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. J. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas. Parodymus duos lietuvių kalba. Nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu gyvena kartu su savo sutuoktine L. J. ir jos sūnumi M. S. Kartu gyvena 8 metus. Su žmona sutaria normaliai, viskas būna gerai, kol kartu nevartoja alkoholio, tačiau, kai daugiau išgeria, pradeda konfliktuoti. Vakar buvo ne išimtis. 2021 m. lapkričio 13 d. dienos metu buvo išvažiavęs į kaimą, apie 12-13 val. grįžo į namus. Jam grįžus kartu su žmona sugalvojo atšvęsti savaitgalį, ta proga nusprendė išgerti alkoholio. Kartu su ja gėrė alų (kiek tiksliai – neprisimena) ir vieną butelį (0,5 l) degtinės. Visą alkoholį išgėrė kartu su žmona. Kažkuriuo metu, jau sutemus, pradėjo su žmona konfliktuoti. Konfliktas tarp jų kilo dėl pinigų, ji paėmė jo pinigus, 280 Eur, kurių nenorėjo atiduoti. Konflikto metu ji jį išstūmė į koridorių. Žmonai stumiant jį į koridorių, koja spyrė į sulankstomą stalą, neatmeta, kad stalas atšoko į jo žmoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai žmona jį išstūmė, išėjo į lauką, stovėjo po balkonu, kur sušuko žmonai, kad duotų jam bent jo telefoną, piniginę ir striukę, šiuos daiktus ji jam išmetė per balkono langą. Atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl vakarykščio įvykio gailisi, visas įvykis buvo dėl per didelio alkoholio kiekio. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens pas tėvus (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-49).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. J. parodė, kad dėl nusikaltimo padarymo visiškai prisipažįsta. Papildomai parodė, kad kilus konfliktui dėl pinigų, žmona jį išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, tai jį labai supykdė, ir, kadangi buvo neblaivus, sugriebė kambaryje stovėjusį sudedamą stalelį ir trenkė žmonai juo per galvą. Jam atrodė, kad trenkė nestipriai, bet supranta, kad stalelis yra kieto paviršiaus ir dėl suduoto smūgio žmona galėjo jausti fizinį skausmą. Tuomet jiedu susistumdė, ir jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę ranką. Žmona pasakė, kad iškvies policiją, jis jai pasakė, kad ji gali kviesti, ką nori. Tuomet norėjo apsirengti ir išeiti. Jam besirengiant žmona išstūmė jį pro buto duris į laiptinę ir užsirakino duris iš vidaus. Jis išėjo į lauką, stovėjo po balkonu ir prašė, kad atiduotų jo daiktus. Prašomus daiktus ji jam išmetė per balkono langą. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi bei sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 56-58).

Motyvuojamoji dalis

Be V. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog kaip liudytoja apklausta L. J. parodė, kad 2021 m. lapkričio 13 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp jos ir jos neblaivaus vyro V. J., dėl to, kad jos vyras pradėjo įtarinėti ją neištikimybe, pradėjo grasinti susidorojimu, kad ją padarys neįgalia. Paėmęs sudedamąjį staliuką, juo mosikavo po kambarį bei trenkė jai per galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 14-18).

Nukentėjusioji L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo vyru V. J. kartu gyvena apytiksliai 8 metus, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra nuomojamas, buto nuomos sutartį yra sudariusi savo vardu. Jos vyras piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas neblaivus tampa agresyvus ir prieš ją smurtauja. Labai dažnai jis net neatsimena, ką padarė. Anksčiau smurto atvejų yra buvę, buvo kvietusi policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau buvo nutrauktas. 2021 m. lapkričio 13 d. jos vyras visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Būdama namuose kartu su juo, ji taip pat truputį išgėrė, tačiau nedaug. Jos vyras išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Vakare apie 20.00 val. jam grįžus tarp jų kilo žodinis konfliktas, neva ji jam neištikima. Ji bandė su juo kalbėtis, jį raminti, tačiau jis į jos žodžius nereagavo, po ko sugriebė kambaryje stovėjusį sulankstomą stalelį bei trenkė juo jai į galvą – viršugalvį (pakaušio sritį). Po to jai bandant išeiti iš kambario jis dar vieną kartą savo rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę ranką (žasto sritį), dėl jo suduotų smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje įvertintų 8. Po to jis pradėjo reikalauti atiduoti jo pinigus, tačiau tai jų šeimos bendri pinigai ir ji nenorėjo jam jų atiduoti, nes žinojo, kad pragers. Jis pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys, tačiau jo grasinimų ji neišsigando, nes būdamas neblaivus jis visuomet grasina. Po to jis koridoriuje apsimovė batus ir ji tuo metu pasinaudodama situacija išstūmė jį į laiptinę ir užsirakino iš vidaus. Tuomet paskambino policijai ir pranešė apie smurtą. Jos vyras tuo metu apėjo aplink namą ir stovėdamas prie balkono pradėjo šūkauti, kad ji atiduotų jo daiktus, ir ji, laukdama policijos, atidavinėjo jam po vieną daiktą. Atvyko policijos pareigūnai, ji pareigūnams nurodė, kur jis yra, ir jie išėję į lauką jį sulaikė. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, šia teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio nereikš. Greitoji medicininė pagalba po įvykio atvykusi nebuvo. Į gydymo įstaigą po įvykio nesikreipė, tačiau ketina kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Susitaikyti su savo vyru nesutinka (b. l. 27-28).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog V. J. 2021 m. lapkričio 13 d. buvo nustatytas 2,75 promilės girtumas (b. l. 68).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos – vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodomas šalia lovos esantis sudedamas staliukas, ant lovos išpiltas skystis, šalia lovos išverstas maistas, sudaužyta lėkštė. Padarytos fotonuotraukos (b. l. 14-21).

Kitų objektų apžiūros protokole aprašyta pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų mobilių vaizdo kamerų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurių matyti, jog į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitiko nukentėjusioji L. J., parodė, kur nubėgo įtariamasis. Pareigūnams nurodytoje vietoje suradus ir į butą vedant įtariamąjį V. J., šis pasakoja, kad iš žmonos tik norėjo atsiimti savo piniginę ir pinigus, su koja sudaužė stalą, tačiau žmonos nelietė. Skundžiasi, kad žmona nedirba, pati neuždirba pinigų, tačiau paima ir neatiduoda jo uždirbtų. Tuo tarpu L. J. į pareigūno klausimą, kas atsitiko, pasakoja, kad įtariamasis jai trenkė su staleliu į galvą, bei paleidžia garso įrašą su vyro grasinimais ją sužaloti. Nurodo, kad būdamas girtas visada varto stalus, o šiandien juo trenkė jai į galvą, nepraskėlė, bet guzas bus. Skundžiasi, kad vyras prageria uždirbtus pinigus. Pareigūnas klausia, ar reikalinga greitoji, nukentėjusioji atsisako, kadangi praskėlimo ir kraujo nėra. Aiškina, kad dėl smūgio patyrė fizinį skausmą (b. l. 34-36).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad V. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 13 d. savaitgalio proga kartu su žmona vartojo alkoholį – alų ir degtinę, abiems būnant apgirtusiems tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų, žmona jį išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl kurių supykęs sugriebė kambaryje stovėjusį sudedamą stalelį ir trenkė juo žmonai į galvą. Po smūgio jiedu susistumdė ir jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai smūgį į kairę ranką. V. J. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L. J. duoti parodymai bei jos pareiškimas, užfiksuotas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriuose ji nuosekliai nurodo, jog namuose kilusio žodinio konflikto su neblaiviu vyru metu šis jai trenkė sudedamu staliuku į galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir pranešdama apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui, kuomet kviesdama policiją pranešė, jog neblaivus vyras trenkė jai su stalu per galvą (b. l. 11). Duodama parodymus papildė, kad po smūgio jai bandant išeiti iš kambario, vyras kumščiu jai trenkė į kairę ranką (žasto sritį). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namuose užfiksuoti likę buitinio konflikto pėdsakai, ant lovos išpiltas skystis, išverstas maistas, sudaužyta lėkštė. Nors abu konflikto dalyviai savo parodymuose nevienodai aiškino kilusio konflikto priežastis (pasak kaltinamojo, konfliktas kilęs dėl žmonos negrąžinamų jo pinigų, pasak nukentėjusiosios – dėl nepagrįstų kaltinimų neištikimybe), tačiau nukentėjusiosios paaiškinimai apie patirto smurto pobūdį nuoseklūs ir tapatūs, atitinka kaltinamojo galutinius parodymus. Visi šie duomenys sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žodinio konflikto metu tyčia staliuku sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį, vėliau – dar vieną smūgį kumščiu į ranką. Taip pat teismui nėra pagrindo abejoti, jog suduodant kietu staliuku nukentėjusiajai į galvą ir kumščiu į ranką, dėl šių smūgių ji patyrė realų fizinį skausmą. Tokiu būdu dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – žmoną, namų aplinkoje. Kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu paėmęs kambaryje buvusį sudedamąjį staliuką, tyčia smogė juo savo žmonai L. J. į galvą – pakaušio sritį, po to dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į jos ranką – žasto sritį, ir tokiu būdu, mušdamas, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji L. J. buvo informuota apie prokurorės sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 103), šio sprendimo neskundė. Kaltinamasis V. J. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 99). Dėl turtinės ar neturtinės žalos nei nukentėjusiosios, nei trečiųjų asmenų reikalavimų nepareikšta. Bylos aplinkybės aiškios. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas V. J. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog V. J. teistas už įvairių rūšių, tarp jų ir smurtinius nusikaltimus, nors visos bausmės atliktos, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs. Per pastaruosius vienerius metus du kartus buvo baustas administracine tvarka: už viešosios rimties trikdymą (ANK 488 straipsnio 1 dalis) ir komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą (ANK 150 straipsnio 1 dalis), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 94-96). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau aštuntą kartą, kita vertus – jis dirba, vienintelis išlaiko šeimą, todėl teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. J. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, viršijančią šios bausmės rūšies vidurkį (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis). Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, manytina, jog nėra tikslinga skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau skirtinas prokurorės prašomas teismo įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 13 d. 21.45 val. iki 2021 m. lapkričio 14 d. 12.46 val. (viena diena) (b. l. 40-41), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi kaltinamasis nebe pirmą kartą padaro smurtinio pobūdžio nusikaltimą, naujas nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitą smurtinį nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis), praeityje atliktos bausmės pakankamo prevencinio poveikio neatliko, tikslinga jam papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 60-64). Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas buvo panaikinta 2021 m. gruodžio 16 d. prokurorės nutarimu (b. l. 105-106). Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 13 d. 21.45 val. iki 2021 m. lapkričio 14 d. 12.46 val. (vieną dieną), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.