Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo P. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje, nubaustas 20 (dvidešimties) parų administraciniu areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. nubaustas už tai, kad 2015-06-20 00.01 val. pasirodė girtas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, griuvinėjo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Pažeidimą padarė, kai jam 10 kartų per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 178 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš skundo apeliacinės instancijos teismui matyti, kad P. J. savo kaltės neginčija, o kelia paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą.

ATPK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad veiksmai, numatyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, t. y. alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, padaryti asmens, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt trijų iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad P. J. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį būtina įvertinti, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-7428/2010).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, naują administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 3 dalyje, P. J. padarė būdamas per metus už to paties pobūdžio pažeidimus baustas 10 kartų (5-7 b. l.), ir tai patvirtina, kad P. J. taikomos nuobaudos teigiamo poveikio nedaro, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – nėra sumokėjęs, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu P. J. paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis yra neįgalus, taip pat nėra pagrindas skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Nors pagal ATPK 29 straipsnio 3 dalies nuostatas administracinis areštas pirmos ir antros grupių invalidams negali būti skiriamas, tačiau apeliantas skunde nurodo, kad jam yra nustatyta III grupės neįgalumas, todėl skirti arešto bausmę asmeniui, turinčiam šios grupės neįgalumą, įstatymas nedraudžia (ATPK 29 straipsnio 3 dalis).

Be to, P. J. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas iš anksto, 2015-06-20 surašius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl nesant P. J. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą kitai dienai, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant pagrįstai, ATPK 272 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, tenkinti P. J. skundą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą, P. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.