- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-71-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyrius
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atlygintinį kelio servitutą, t. y. teisę neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio keliu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rolvita“ parengtame sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikštele žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragės r., nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. Š., suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r., t. y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius; 2) atsakovui iš ieškovės priteisti 184,63 Eur vienkartinę kompensaciją už 1 403 kv. m. kelio servitutą, nustatytą atsakovui priklausančiame žemės sklype; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nusipirko 10,6700 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r. Šis žemės sklypas, kai buvo formuojamas, priklausė A. G. Šiuo metu jai priklausantis žemės sklypas pirmą kartą buvo paženklintas 1993 m. spalio 29 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte. Akte apie kelius yra parašyta, kad žemės sklypo ribose esamų ir projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija – reikalingas gruntkelis, abrise kelias nebuvo pažymėtas. 2001 m. kovo 2 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 331 „Dėl Tauragės rajono (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo“, patvirtintame Tauragės r., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, privažiavimo kelias pažymėtas privačios žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Atliekant žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kelias, kuriuo patenkama į ieškovei priklausantį žemės sklypą, nėra pažymėtas ir nepriklauso valstybei. Kito privažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Tauragės r., nėra. Ankstesnis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Š. 2018 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu minėtą žemės sklypą padovanojo savo sūnui D. Š.. Tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis faktinis 4 m. pločio kelias yra vienintelis, kuriuo ieškovė gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Š. dėl naudojimosi keliu, kuris veda į jai priklausantį žemės sklypą, 2018 m. vasario 8 d. pasirašė servituto sutartį, kurią patvirtino notarė V. J. Pagal šią sutartį jai nustatytas 1 456 kv. m. ploto kelio servitutas, kurio ilgis 485,35 m., plotis 3 m. Ieškovė pažymėjo, kad taikiai išspręsti servituto nustatymo klausimą su atsakovu D. Š. nepavyko, jis 2018 m. vasario 28 d. 13.00 val. neatvyko pas Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarę V. J. pasirašyti atlygintinės servituto nustatymo sutarties. Ieškovės teigimu, nustačius kelio servitutą iš pareiškėjos atsakovui turėtų būti priteisiama vienkartinė kompensacija už žemės sklypo dalį - 184,63 Eur suma.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nuomojasi sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ieškovės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis prašė ieškovės leisti patekti per jai priklausantį žemės sklypą vakariniu sklypo pakraščiu. Tuo tikslu atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl servituto nustatymo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis gali privažiuoti prie nuomojamų sklypų iš šiaurinės pusės. Atsakovo teigimu, ieškovė į jai priklausantį sklypą taip pat gali privažiuoti iš šiaurinės pusės. Atsakovui nėra žinoma, kodėl 2016 m. birželio mėn. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 34NŽ-141- (14.34.73) 3 priedas neatitinka tikrovės. Situacijos schemoje nurodytas kelias, kurio nėra tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Galimai neteisingai nurodyta. Galimai tai turėtų būti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausantis E. Š., ir yra privažiavimas iš šiaurinės pusės, kuriuo naudojasi visi, tame tarpe ir jis. Situacijos schemoje šis kelias pažymėtas raide A. Jam nesuprantama, kam reikalingas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) kelio tarp A. Š. ir jo, D. Š., sklypų, kurio niekuomet nebuvo ir juo niekas nesinaudos, nes jis veda į niekur. Jam žinoma, kad A. Š. sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojasi E. Š., t. y. ji sudarė servitutą su pačia savimi. Į minėtą sklypą yra kelias iš šiaurinės pusės. Todėl su minėtu ieškiniu dėl atlygintinio servituto nustatymu nesutinka visiškai.
4. Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė atlygintinį kelio servitutą, tai yra neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio keliu, sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikštele, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragės r., nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r., t y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius. Priteisė iš ieškovės E. Š. 184,63 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už 1 403 kv. m. kelio servitutą, nustatytą atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Tauragės r. Priteisė ieškovei E. Š. iš atsakovo D. Š. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo D. Š. 10,46 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
6. Nustatė, kad ieškovė su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Š. pasirašė servituto sutartį, pagal kurią nustatytas kelio servitutas 1 456 kv. m. ploto, kurio ilgis 485,35 m., plotis 3 m. Tačiau ieškovei vykdant žemės ūkio veiklą tokio pločio keliu neįmanoma vykti žemės ūkio technika. Todėl, teismo vertinimu, būtina nustatyti servitutą ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas – atsakovas D. Š.
7. Nurodė, kad atliekant žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus kelias, kuriuo būtų patenkama į ieškovei priklausančius žemės sklypus, nėra pažymėtas, jis nepriklauso ir valstybei. Kito privažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Tauragės r., nėra.
8. Atsakovo argumentus, jog nustačius servitutą jis praras galimybę naudotis apie 14 ha žemės sklypu ir tai jam atneš finansinių nuostolių, teismas atmetė konstatavęs, kad kelio servitutu naudotųsi ne vien ieškovė, bet ir jis pats bei A. Š.
9. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, kitokio, nei ieškovės prašomas, patekimo į ieškovės sklypą ir išvažiavimo iš jo numatyti nėra jokių galimybių.
10. Teismas atmetė, kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypą iš šiaurinės sklypo pusės. Nurodė, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog šis kelias yra jau daugelį metų, juo naudojosi ankstesni žemės sklypų savininkai, juo naudojasi šiuo metu ieškovė, jis yra pažymėtas visuose rašytiniuose dokumentuose, kuriuos ieškovė pateikė teismui.
11. Sprendė, kad šiuo atveju teisingas, protingas ir sąžiningas vienkartinės kompensacijos dydis atsakovui už ieškovei nustatytą servitutą yra 184,63 Eur. Nurodė, jog ieškovės pateiktas kompensacijos dydis yra pagrįstai paskaičiuotas vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo vidutine rinkos kaina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Taip pat prašo pridėti naujus įrodymus – 2018 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0124/18/0004. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismas be pagrindo nustatė servitutą, kadangi ieškovė į jai priklausantį sklypą gali privažiuoti keliu iš šiaurinės pusės.
17.2. Situacijos schemoje nurodyto kelio tarp sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.
14.3.Teismas nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.
14.4. Teismas nepagrįstai apelianto sklype leido įrengti apsisukimo aikštelę, kadangi ši aikštelė gali būti įrengta ieškovei priklausančiame sklype.
14.5. Pažymėtina, kad A. Š. sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojasi E. Š., t. y. ieškovė sudarė servitutą su pačia savimi.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2018 m. liepos 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-52 su priedais. Ieškovė taip pat prašo netenkinti atsakovo prašymo dėl naujo įrodymo pridėjimo, kadangi prie apelianto pateikto protokolo nėra pridėti galimai apžiūrėtų sklypų planai ir negalima nustatyti, kuriuos sklypus antstolė apžiūrėjo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Apeliacinio skundo argumentai, jog tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai kelio nėra, yra nepagrįsti. Tarp minėtų sklypų natūroje yra suvažinėtas lauko kelias ir tai vienintelis kelias, kuriuo ieškovė patenka į jai priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kitos galimybės pateikti į sklypą nėra. Tai patvirtina byloje esantis 2016 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 34ŽN-319-(14.34.78), kuriame yra nurodyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), natūroje yra 4 m. pločio kelias.
15.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pasirašė žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servituto sutartį su savimi, klaidingas. Byloje yra pateikta servituto sutartis, kurią ieškovė pasirašė su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Š.
15.4. Jokio kelio (net įvažiavimo) į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš šiaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį nėra natūroje ir jo niekada nebuvo, nes jis nebuvo suprojektuotas projektiniuose dokumentuose.
14. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
16. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas nepagrįstai nustatė kelio servitutą, kadangi ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą gali patekti iš šiaurinės pusės. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių bei argumentų.
17. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
18. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
19. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo.
21. Ieškovė įrodinėjo, jog kito privažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r., nėra, todėl egzistuoja būtinybė nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, jog ieškovė į jai priklausantį sklypą gali privažiuoti keliu iš šiaurinės pusės, todėl prašydama nustatyti kelio servitutą siekia sutrumpinti privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo atstumą. Teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymą visuma patvirtina, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio 21 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo pagrindu įgijusi 10,6700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Tauragės r., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo ir neturi galimybės į jį patekti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo turinio negalima nustatyti, kokių konkrečių įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovė neturi kitos galimybės patekti į savo sklypą.
23. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsakovo argumentą, jog ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypą iš šiaurinės pusės, atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, jog atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog šis kelias (kuriam prašoma nustatyti servitutą) yra jau daugelį metų, juo naudojosi ankstesni žemės sklypų savininkai, juo naudojasi šiuo metu ieškovė, jis yra pažymėtas visuose rašytiniuose dokumentuose, kuriuos ieškovė pateikė teismui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl būtinybės nustatyti kelio servitutą būtina preziumuoti, jog nėra kito tinkamo ieškovės nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti atsakovo nuosavybės teisę, todėl faktinė aplinkybė, jog atsakovo sklype egzistuoja / neegzistuoja kelias, nėra esminė.
24. Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 34SD-3363-(14.34.104.) pažymėjo, jog į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas bendro naudojimo įvažiavimas iš šiaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog galimai šiame rašte kalbama apie galimybę papildomai įsirengti įvažiavimą ir tvirtina, jog iš tiesų minėto įvažiavimo iš šiaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį nėra.
25. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šio įrodymo, patvirtinančio atsakovo nurodytas aplinkybes, netyrė ir nevertino, todėl pažeidė procesinės teisės, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, normas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka.
26. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino 2018 m. gegužės 22 d. atsakovo pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 34SD-3363-(14.34.104.), kuriame teigiama, jog ir į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra numatytas įvažiavimas iš šiaurinės pusės. Pastebėtina, kad 2018 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas siūlė nuvykti į ginčo vietą ir realiai įsitikinti įvažiavimo iš šiaurinės pusės egzistavimu. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovas R. U. taip pat svarstė galimybę nuvykti į ginčo vietą ir apžiūrėti įvažiavimo į ieškovės sklypą galimybes. Iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas šios galimybės nesvarstė.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu – netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo pateikto dokumento, galimai patvirtinančio jo įrodinėjamas aplinkybes, nesiėmė veiksmų pašalinti abejones dėl įvažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą iš šiaurinės pusės egzistavimo, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu nagrinėjant bylą paaiškės, jog ieškovės nuosavybės teisės nėra galimybės įgyvendinti neapribojant atsakovo teisių ir interesų, svarstytinas klausimas dėl būtinybės apsisukimo aikštelę įrengti atsakovui priklausančiame žemės sklype. Minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl apsisukimo aikštelė turi būti įrengta atsakovo, o ne ieškovės žemės sklype.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat nesurinko visų reikalingų įrodymų bei tinkamai neatliko jų tyrimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177, 183 straipsniai). Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
30. Apeliantas ir ieškovė prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.
31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
32. Pažymėtina, kad nei apeliantas, nei ieškovė nenurodo argumentų, kodėl neteikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriais įrodinėja procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo, šiuo atveju nėra tikslinga pridėti naujus įrodymus – šalys turės teisę teikti prašymus dėl naujų įrodymų pridėjimo pirmosios instancijos teisme.
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės jas paskirstyti (CPK 93 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nepriimti apelianto D. Š. pateikto 2018 m. birželio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0124/18/0004 ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nepriimti ieškovės pateikto 2018 m. liepos 13 d Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-52 su priedais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.