Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-346/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-12
Bylos Nr.
2K-346/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Aidukas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Valerijus Čiučiulka (pran.)
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
A. K., R. V.
Nuteistasis
M. P.
Advokatai
Tomas Kaminskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-346/ 2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4. 2.6.7.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,išteisintajam L. S. ir jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,

žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalies, kurioje panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. L. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

L. S. dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas; panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių L. S. subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis su Kauno rajono apylinkės teismo 2005-06-07 nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, kai prie neatliktos subendrintos griežčiausios bausmės trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė L. S. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose; panaikinta nuosprendžio dalis dėl L. S. paskirtos bausmės pradžios skaičiavimo.

Nuosprendžio dalis, kurioje solidariai iš M. P. ir L. S. priteista nukentėjusiajai A. K. 4600 Lt, A. K. 6045 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti pakeista, priteisiant A.K. 4600Lt, A.K. 6045 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti iš nuteistojo M. P.; nukentėjusiųjų R. V. 000 Lt, G. J. 10725 Lt, M. P. 3000 Lt, UAB „Balticums draudimas“ 5040 Lt, V. K. 6320 Lt, D. N. 5450 Lt civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu:

L. S. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už: 1) automobilio VW Passat, valst. Nr (duomenys neskelbtini), vagystę 2004-12-23 laisvės atėmimu dvejiems; 2) automobilio Mersedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2004-12-29 laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams; 3) automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2005-01-03 laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 4) automobilio Mersedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2005-01-17 laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 5) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2005-06-07 laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams; 6) automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2005-06-16 laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams; 7) už automobilio VW Passat, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2005-06-21 laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams; 8) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę 2005-06-27 laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos prie griežčiausios bausmės dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo (paskirtos už 2005-06-07 įvykdytą vagystę) iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, paskirtos už 2004-12-23, 2004-12-29, 2005-01-03, 2005-01-17 įvykdytas vagystes) ir buvo nustatyta subendrinta bausmė treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo buvo pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005-06-07 nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir buvo nustatyta subendrinta bausmė treji metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės (dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo, kuri buvo paskirta už 2005-06-16 padarytą vagystę) iš dalies buvo pridėtos švelnesnės bausmės, paskirtos už 2005-06-21 ir 2005-06-27 padarytas vagystes, ir buvo nustatyta subendrinta bausmė treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos subendrintos griežčiausios bausmės 3 trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo buvo pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė L. S. buvo paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš M. P. ir L. S. solidariai buvo priteista 4600 Lt A. K. ir 6045 Lt A. K. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš L. S. buvo priteista: R. V. 6000 Lt, G. J. 10725 Lt, M. P. 3000 Lt, UAB “Baltikums draudimas”5040 Lt, V. K. 6320 Lt, D. N. 5450 Lt nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

L. S. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės) išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteisti ir M. P., K. O., J. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo L. S. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. buvo nuteistas už tai, kad jis:

2004-12-23, laikotarpyje nuo 19.20 val. iki 19.40 val., iš A. Ramanausko -Vanago g. 2, Kaune pagrobė svetimą turtą – R. V. priklausantį 1992 m. laidos baltos spalvos 6000 Lt vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas R. V. 6000 Lt turtinę žalą;

2004-12-29, laikotarpyje nuo 15.40 val. iki 15.55 val., iš Šv. Gertrūdos g. 39, Kaune, pagrobė svetimą turtą – G. J. priklausantį 1986 m. laidos pilkos spalvos 9000 Lt vertės automobilį Mersedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilyje buvusius daiktus: vaikišką kėdutę - 200 Lt vertės, moterišką batą - 400 Lt vertės, vyrišką kosmetikos rinkinį -25 Lt vertės, magnetolą „Kenwood" – 400 Lt vertės, stiprintuvą „Pyle" – 400 Lt vertės, 2 vnt. garso kolonėlių „Pioneer" – 300 Lt vertės, taip padarydamas G. J. 10725 Lt turtinę žalą;

2005-01-03, laikotarpyje nuo 18.45 val. iki 19.15 val., iš V. Krėvės pr. 72, Kaune, pagrobė svetimą turtą – V. R. priklausantį 1992 m. laidos žalios spalvos 7000 Lt vertės automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas V. R. 7000 Lt turtinę žalą;

2005-01-17, laikotarpyje nuo 16.40 val. iki 18.40 val., iš V. Krėvės pr. 55, Kaune pagrobė svetimą turtą – M. P. priklausantį 1986 m. laidos pilkos spalvos 8000 Lt vertės automobilį MB 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas M. P. 8000 Lt turtinę žalą;

2005-06-07, laikotarpyje nuo 13.20 val. iki 13.40 val., M. P. padedant – saugant, kad L. S. nebūtų pastebėtas, iš Maironio g. 33, Kaune, pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausantį 1990 m. laidos mėlynos spalvos 6000 Lt vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilyje buvusius daiktus: nešiojamą kompiuterį "Note bue" - 45 Lt vertės, taip padarydami A. K. 6045 Lt turtinę žalą;

2005-06-16, laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 12.15 val., padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, iš Savanorių pr. 366, Kaune, pagrobė svetimą turtą – V. K. priklausantį 1993 m. laidos rudos spalvos 6000 Lt vertės automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilyje buvusius daiktus: laisvų rankų įrangą „Motorolla” – 20 Lt vertės, maisto produktus – 300 Lt vertės, taip padarydamas V. K. 6320 Lt turtinę žalą;

2005-06-21, laikotarpyje nuo 15.45 val. iki 15.51 val., M. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, padedant – saugant, kad L. S. nebūtų pastebėtas, iš Karaliaus Mindaugo pr. 5, Kaune, pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausantį 1993 m. laidos baltos spalvos 4600 Lt vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydami A. K. 4600 Lt turtinę žalą;

2005-06-27, laikotarpyje nuo 16.20 val. iki 16.25 val., padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, iš Vytauto pr. 21, Kaune, pagrobė svetimą turtą – D. N. priklausantį 1990 m. laidos raudonos spalvos 5000 Lt vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilyje buvusius daiktus: meškerę „Romada” –150 Lt vertės, meškerę „Super Match” –100 Lt vertės, garso kolonėlę – 200 Lt vertės, taip padarydamas D. N. 5450 Lt turtinę žalą.

Sprendimą L. S. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti apeliacinės instancijos teismas pagrindė išvada, kad nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, nes buvo priimtas atsižvelgiant iš esmės tik į vaizdo juostose užfiksuotus duomenis, kurių nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis, nes baudžiamojoje byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad būtent L. S. įvykdė automobilių vagystes, o vien ta aplinkybė, kad L. S. įvaro automobilius į garažą ir juos išvaro, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis šiuos automobilius ir pavogė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė išteisinti L. S., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo ir A. K., A. K., R. V., G. J., M. P., V. K., UAB „Baltikums draudimas“ ir D. N. civilinių ieškinių išsprendimo ir bylą šioje dalyje perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 20 straipsnio 4 dalies, 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatorius teigia, kad, suabejojęs kaltinančių įrodymų objektyvumu, apeliacinės instancijos teismas vertino atskirai kiekvieną iš surinktų įrodymų, neanalizuodamas jų visumos; neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, o tiesiog konstatavo, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau, prokuroro manymu, abejonės kaltinamojo naudai yra aiškinamos tik tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti, o L. S. atvejis toks nėra. Be to, prokuroras skunde pažymi, kad teisėjų kolegija nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodomąja prasme laikė L. S. parodymus, nevertindama aplinkybės, jog tie parodymai įvairiose proceso stadijose nebuvo nuoseklūs. Kasatoriaus teigimu, kaltė taip pat gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jeigu tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Anot kasatoriaus, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, nes jie tokie patys įrodinėjimo elementai; BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne atskirai, o būtų vertinama jų visuma. Prokuroras skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, padarydamas išvadas dėl L. S. nekaltumo, akcentavo tik abejones dėl atskirų įrodymų, įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Anot prokuroro, būtent vaizdo įrašas kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis objektyviai paneigia išteisintojo L. S. versiją, kurią apeliacinės instancijos teismas laikė svariausiu įrodymu visų kitų įrodymų atžvilgiu. Skunde prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 dalies taisyklę, tinkamai neįvertino liudytojų M.G., A.J., O.M. parodymų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo, nukentėjusiųjų parodymų, tos aplinkybės, kad M. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Be to, pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nevertino policijos pareigūnų, nesuinteresuotų bylos baigtimi ir neturinčių objektyvaus pagrindo apkalbėti išteisintąjį L. S., parodymų, neanalizavo jų tarpusavio susietumo aspektu su kitais byloje esančiais duomenimis, nes būtent šių asmenų parodymai patvirtino vaizdo juostų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis. Skunde taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir liudytojos A.O.M. parodymų tarpusavio susietumo aspektu su policijos pareigūnų parodymais, o būtent šios liudytojos parodymai netiesiogiai patvirtina policijos pareigūnų teiginius, kad L. S. su kitais nuteistaisiais siejo glaudus bendravimas, bendra veikla, susijusi su išnuomotu garažu bei automobiliais. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad išteisindamas L. S. apeliacinės instancijos teismas nesiejo policijos pareigūnų parodymų bei vaizdo juostų apžiūros protokoluose užfiksuotų aplinkybių su nukentėjusiųjų parodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Prokuroro teigimu, Kauno apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį L. S. atžvilgiu, pažeidė pagrindinį nuosprendžio surašymo principą, t.y., reikalavimą, kad nuosprendis turi būti įtikinamas, nekeliantis abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Be to, kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas L. S. kaltės klausimą dėl automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės, susietai nevertino policijos pareigūnų parodymų apie tai, jog L. S. nusikalstamą veiką vykdė kartu su kitais nuteistaisiais, ir šių nuteistųjų kaltės pripažinimo fakto. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas L. S., visiškai nevertino automobilių valstybinių numerių keitimo fakto visų nustatytų bylos aplinkybių visumoje. Prokuroro manymu, pats automobilio valstybinių numerių pakeitimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau, sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas privalėjo šį faktą vertinti įrodymų visumos kontekste ir tik po to daryti išvadas dėl L. S. kaltumo. Prokuroras skunde pažymi, kad buvo netiksliai užfiksuotas kai kurių automobilių palikimo įvykio vietoje laikas (nukentėjusiųjų nurodytas tų automobilių palikimo laikas prieštarauja vaizdo kamerų užfiksuotiems duomenims), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių šių prieštaravimų bei neatitikimų pašalinimui, taip pažeisdamas BPK reikalavimą, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Apeliacine tvarka ši byla buvo nagrinėjama pagal L. S. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis L. S. yra suformulavęs du alternatyvius prašymus: panaikinti jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti jam švelnesnę bausmę. Pirmasis apelianto prašymas, t. y. prašymas priimti priešingą sprendimą apibrėžia pačias plačiausias skundo ribas. Tai reiškia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nusikalstamas veikas, paskiriant bausmes; ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus; ar tinkamai išspręstas civilinis ieškinys ir kt. Tikrindamas, ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir ar tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismo posėdžio protokolo bei kitos bylos medžiagos matyti, kad, tikrindamas bylą pagal nuteistojo L. S. skundą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus būtų ištyręs neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė tinkamai, tik netinkamai juos įvertino; tai ir lėmė nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio L. S. priėmimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus netinkamai įvertino dėl to, kad padarė išvadą, jog jų visiškai pakanka L. S. inkriminuojamiems kaltinimams patvirtinti. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, jis tik dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą: kad byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad būtent L. S. įvykdė jam inkriminuotas automobilių vagystes.

Spręsdamas L. S. kaltumo klausimą pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė nukentėjusiųjų, liudytojų A. J., M. G., A. O. M. parodymais, vaizdo juostų apžiūros protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, kita rašytine medžiaga, o kaltinamojo L. S. parodymus apie tai, kad apie automobilių vagystes jis nieko nežinojo, tuos automobilius gaudavo iš kito asmens ir saugojo garažuose jo prašymu, atmetė kaip kaltinamojo gynybinę versiją.

Dar kartą vertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas dėmesį sukoncentravo į vaizdo juostų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis ir konstatavo, jog iš tų duomenų matyti, kad L. S. įvaro automobilius į garažus Popieriaus g. ir Mėtų g., o po kurio laiko juos iš ten išvaro, pakeičia kai kurių iš tų automobilių valstybinius numerius.

Analizuodamas kitus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad: išslaptintuose garso įrašuose yra užfiksuoti bylai reikšmingi pokalbiai, kurių turinys įgalina daryti išvadą, kad yra vagiami automobiliai, tačiau specialisto išvadose konstatuota, kad atsakyti į klausimą, ar frazes pažymėtas raide „L“ pasakė L. S., negalima; nukentėjusiųjų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga: protokolai - pareiškimai, įvykio vietų apžiūrų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai tik patvirtina faktą, kad nurodyti automobiliai buvo pavogti ir kad L. S. buvo atpažintas kaip asmuo, besilankantis Mėtų g. ir Popieriaus g. esančiuose garažuose. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aptarti įrodymai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad L. S. įvykdė automobilių vagystes, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis atvarydavo automobilius į garažus ir išvarydavo, tačiau automobilių nevogė, juos varinėdavo už užmokestį; jis buvo susipažinęs su asmeniu vardu Kęstas, kuris prekiavo automobiliais ir prašydavo L. S. pervaryti automobilius; kad automobiliai gali būti vogti, L. S. įtarimų nekilo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino kiekvieną atskirai, neatsižvelgdamas į jų visumą ir tarpusavio ryšį. Dalis bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų liko visiškai neįvertinta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino: vagysčių padarymo ir pavogtų automobilių įvarymo į tyrimo metu nustatytus garažus laiko; automobilių valstybinių numerių keitimo fakto; liudytojų A. J., M. G. parodymų apie tai, kad tyrimą policija pradėjo, gavusi operatyvinės informacijos apie konkrečią grupuotę asmenų, tarp kurių buvo nurodytas ir L. S., Kauno mieste vagiančių automobilius, ir kai kurių kitų bylos duomenų. Dalį įrodymų apeliacinės instancijos teismas vertino, neatsižvelgdamas į tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Pavyzdžiui, vertindamas L. S. parodymus šis teismas neatsižvelgė į tai, kad viso proceso metu tie parodymai nebuvo nuoseklūs, kad būdamas nuteistuoju savo apeliaciniame skunde L. S. suformulavo ne tik prašymą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, bet ir alternatyvų prašymą – paskirti jam švelnesnę bausmę.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus atsietai vienus nuo kitų, dalies jų apskritai neįvertindamas, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo pačiu buvo pažeisti ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai tinkamai patikrinti bylą pagal juose paduotus apeliacinius skundus. Šie BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo ir A. K., A. K., R. V., G. J., M. P., V. K., UAB „Baltikums draudimas“, D. N. civilinių ieškinių išsprendimo ir bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Viktoras AidukasAldona RakauskienėValerijus Čiučiulka