Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraityte, nukentėjusiajai G. B., kaltinamajam V. B., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., Kauno r. sav., neteistas, 2014-11-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaltininkui V. B. susitaikius su nukentėjusiąja G. B., ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2016 m. birželio 19 d. apie 19 val. savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia delnu tris kartus sudavė sutuoktinei G. B. į galvos sritį, tuo sukeldamas savo šeimos narei G. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016-06-19 buvo blaivus, apie 19 val. grįžo namo ir nuėjo pasiaiškinti su sutuoktine G. B., nes ryte ji spardė ūkinio pastato, kuriame jis buvo, duris. Pokalbio metu jis sutuoktinę aprėkė. Tada G. B. pasakė, kad jį išmes iš namų, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis sutuoktinei nesudavė, prieš ją nesmurtavo. Po žodinio konflikto jis su dviračiu išvažiavo į barą pavalgyti. Vėliau sužinojo, kad sutuoktinė iškvietė policiją. Paaiškino, kad jis jos nemušė ir nesupranta, kodėl ant jos veido matėsi paraudimai. Paties įvykio niekas nematė, kitame kambaryje buvo sutuoktinės sūnus Kristupas. Su sutuoktine santykiai yra pašliję, jie neveda bendro ūkio. Su posūniu sutaria. Negali dirbti, nes yra operuotos kojos.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Kai jis negeria, tai viskas būna gerai, žmogus geras ir santykiai būna geri, kai geria, tas savaites reikia išbraukti iš gyvenimo. Be to, kai geria, tai geria savaitėm. 2016-06-19 apie 19 val. ji su sūnumi svetainėje žiūrėjo televizorių. Tuo metu sutuoktinis V. B. grįžo į namus neblaivus. Atėjęs į svetainę ir pažiūrėjęs televizorių, V. B. pradėjo jai priekaištauti, kodėl pas jį negali ateiti draugai, ji jam daro gėdą. Tada nukentėjusioji su vaiku Kristupu nuėjo žiūrėti televizorių į miegamąjį. Ji žiūrėjo atsigulusi ant lovos, o vaikas Kristupas ant lovos sėdėjo. V. B. tuomet nuėjo į garažą, nusinešė skardinę alaus. Po kiek laiko atėjęs į miegamąjį, vėl pradėjo priekaištauti, ir sudavė jai į kairę veido pusę. Sūnus išsigandęs išbėgo į savo kambarį. Nukentėjusioji tuo metu atsisėdo ir užsidengė. V. B. apėjo aplink lovą ir vėl trenkė jai per žandą bei galvos viršų. Ji bandė paimti telefoną, gulėjusį ant spintelės, kad paskambintų policijai, sutuoktinis stengėsi neleisti jai to padaryti, todėl jie apsistumdė, dėl ko jai galėjo atsirasti policijos pareigūnų užfiksuoti sužalojimai ties riešu, petimi. Policijos pareigūnų užfiksuoti paraudimai (patinimai) po akimis jai atsirado dėl verkimo po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Vaikui Kristupui irgi buvo šokas. Beskambinant policijai, sutuoktinis dviračiu išvažiavo iš namų. Kad sutuoktinis buvo neblaivus, buvo matyti iš judesių, kalbos, iš veido. Dėl jai suduotų smūgių jai skaudėjo.

Mažametis liudytojas K. P. parodė, kad 2016-06-19 sekmadienį apie 19 val. namuose su mama svetainėje žiūrėjo televizorių. Grįžęs patėvis, taip pat atėjo į svetainę ir atsisėdęs žiūrėjo televizorių. Gal po 10-15 min. išėjo į garažą galimai parūkyti. Vėliau mama pasakė, kad jie eitų žiūrėti televizorių į miegamąjį. Ten vėl žiūrėjome televizorių, mama gulėdama, o jis sėdėdamas ant lovos. Gal po 5 min. atėjęs patėvis pradėjo „kabinėtis“ prie mamos, priekaištauti, aiškinti, kad šiuose namuose nėra jokių jo mamos ir jo daiktų, kad jie turi išeiti iš namų bei sudavė mamai delnu į kairę ausį. Liudytojas nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris. Kadangi jo kambarys šalia, girdėjo, kad mama ir patėvis toliau pykosi, rėkavo. Išgirdo, kad mama pasakė, kad ji kviečia policiją, ir išbėgo iš kambario. Tuomet patėvis nuėjo į garažą ir dviračiu išvažiavo iš namų. Vėliau mama sakė, kad jai skaudą kairę ausį.

2016-06-19 apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-10).

2016-06-19 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto konstatuota, kad G. B. yra patinimas ties riešu, paraudimas ties kaire akimi, žandu, pečiu (b. l. 16).

Nors kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios G. B. bei jos mažamečio sūnaus K. P. parodymais. Nukentėjusioji G. B. detaliai ir logiškai išdėstė minėto įvykio aplinkybes, kurio metu, kaip paaiškino, jai buvo suduoti trys smūgiai į galvos sritį. Dalį nukentėjusiosios parodymų patvirtino liudytojas K. P., paaiškinęs, kad miegamajame, bežiūrint televizorių, atėjęs patėvis V. B., priekaištaudamas mamai, sudavė jai smūgį į kairį žandą, po ko liudytojas išsigandęs pabėgo, o vėliau mama jam skundėsi ausies skausmu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuri paaiškino, kad nors šeimoje ir yra nesutarimai dėl kaltinamojo gėrimo, tačiau negeriantį V. B. ji apibūdino kaip gerą žmogų. Nors liudytojas K. P. yra tik nukentėjusiosios sūnus, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad jo santykiai su patėviu (kaltinamuoju V. B.) yra normalūs, ką, beje, patvirtino ir pats kaltinamasis V. B.. Taigi, teismo įsitikinimu, nei nukentėjusioji, nei liudytojas K. P. neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamojo V. B.. Be to, jie abu davė nuoseklius, logiškus, iš esmės vienodus parodymus apie įvykio aplinkybes.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad būtent dėl patirto smurto ji labai pergyveno, verkė, patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie atvykę užfiksavo paraudimus nukentėjusiosios veide, sužalojimus, kurie atsirado stumdantis – bandant, sutuoktiniui neleidžiant, pasiimti telefoną, kad išsikviesti pagalbą.

Taigi nukentėjusiosios, liudytojo K. P. parodymai, pareigūnų užfiksuoti nukentėjusiosios veido patinimai, nežymūs sužalojimai patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusioji po patirto fizinio skausmo, šoko, bijodama tolimesnių kaltinamojo veiksmų, kvietė policiją.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis V. B., būdamas namuose, konflikto su savo sutuoktine G. B. metu panaudojo fizinį smurtą – sudavė jai tris kartus į galvos sritį, tokiu būdu savo šeimos nariui – sutuoktinei sukeldamas fizinį skausmą, bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, 2014-11-05 yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiško nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja G. B., baustas administracine tvarka (b. l. 52-57), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskritie priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 64, 65, 66). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Nors kaltinamasis V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, tačiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau jau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiško smurtinio nusikaltimo padarymą prieš savo sutuoktinę G. B., jiems susitaikius, iki šio nusikaltimo padarymo praėjo tik daugiau nei metai laiko po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek šį, tiek ankstesnį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ir įtakoja tokį kaltinamojo elgesį, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijose numatyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant bausmės dydį didesnį, nei numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje 2016-06-30 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7435, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Valerijus Karpovas teikė antrinę teisinę pagalbą V. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 28,95 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, padėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.