Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus daiktą faktiškai valdyti, fakto nustatymo, teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo ir paveldimo turto apyrašo sudarymo (suinteresuoti asmenys R. K. ir Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti notarui R. T. nedalyvaujant ( b. l. 50).

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė patenkinti prašymą dėl pareiškime nurodytų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 36). A. K. buvo pareiškėjos V. K. sutuoktinis (Santuokos akto įrašo Nr.167, b. l. 31). Santuokoje gimė trys vaikai - R. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) (Gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), Gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 32, 36). A. K. nuo 2000 m. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybėje (b.l. 4). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja su vaikais, yra įregistruotas pareiškėjos V. K. ir mirusiojo A. K. vardu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b.l. 7). Iš 2004-09-14 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), 2007-06-07 Kietų buitinių atliekų išvežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), mokėjimo sąskaitų (b.l. 15-22, 23-30) bei atsiskaitymo knygelių Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 33-34) matyti, kad pareiškėja po A. K. mirties ir toliau tvarkė minėtą turtą, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Notarų biuruose pagal palikėjo buvusias gyvenamąsias vietas nėra užvestų paveldėjimo bylų (b.l. 11), Centrinė hipotekos įstaiga neturi duomenų apie įregistruotus A. K. sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo aktus (b.l. 13).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 str. 1 d. numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Kaip nustatyta byloje, pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti turtą – valdo, naudoja ir disponuoja juo bei moka mokesčius, ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Tikslu pareiškėjai kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą.

Pagal LR CK 3.272 str. 1 d., vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. LR CK 2.7 str. 1 d. numatyta, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Todėl V. K. turi teisę nepilnamečių vaikų E. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) , vardu ir atsižvelgiant į jų interesus priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo A. K. , mirties (LR CK 3.244 str.).

Vieninteliu atveju palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, kai palikimą priima pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą (LR CK 5.53 str. 1 d.). Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, tinkamiausiu palikimo priėmimo būdu laikytinas palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių E. K. ir J. K. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307, 448, 576 str. ir LR CK 2.7, 3.272, 5.50, 5.51, 5.53, 5. 57, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), palikimą po sutuoktinio A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Leisti pareiškėjai V. K. , a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečių E. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) , vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą priimti palikėjo A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Pavesti pareiškėjos V. K. , a/k (duomenys neskelbtini) pasirinktam antstoliui per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti palikėjo A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto apyrašą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.