- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-7-360/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pareiškėjas
- UAB „XXX“
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „XXX“ atstovaujamos direktorės D. P. (toliau- Pareiškėja) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-04 nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas Pareiškėjos pareiškimas dėl galimo turto prievartavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo, turtinės žalos padarymo apgaule, skolininko nesąžiningumo, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, mokesčių nesumokėjimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo, dokumentų suklastojimo.
2014-11-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „XXX" direktorės D. P. pareiškimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2014-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas UAB „XXX" direktorės D. P. skundas, dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Mackevičienės 2014-10-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
2014-12-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė UAB „XXX" direktorės D. P. skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Mackevičienės nutarimą.
Šalies argumentai
Skunde Pareiškėja nesutinka su 2014-12-04 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ir prašo ją panaikinti. Skunde pareiškėja nurodo, kad ginčijama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra iš esmės be motyvų, kadangi, atmetant pareiškėjos skundą, apsiribojama bendro pobūdžio frazėmis ir išvadomis nutartyje tiesiog sutinkama su prokurorės nutarime išdėstytais motyvais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokurorės atlikta aplinkybių analizė įvardijama kaip išsami, o padarytos išvados vadinamos pagrįstomis, tačiau nepateikiama jokių kontrargumentų Pareiškėjo skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui išdėstytiems argumentams, taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas, sutinkantis su prokuroro nutarimo motyvais, atmesdamas skunda, nutartį vis vien privalo motyvuoti. Toliau skunde teigiama, kad Pareiškėjo skundas dėl 2014-11-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o jei tai galima būtų vadinti "išnagrinėjimu" - jis buvo labai paviršutiniškas, dėl šių priežasčių Pareiškėja, skųsdama 2014-12-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, yra priversta dėstyti tuos pačius argumentus, dėl kurių, Pareiškėjos nuomone, turi būti panaikintas 2014-11-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas. Pareiškėjos nuomone išvada dėl veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nebuvimo, padaryta neatlikus jokių papildomų procesinių veiksmų, remiantis tik Pareiškėjos pateiktais dokumentais ir pareiškime išdėstytais faktais. Pareiškėjos nuomone, neatlikus papildomų procesinių veiksmų ir prokurorui neišsiaiškinus kitų svarbių aplinkybių, prokuroro išvada dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nebuvimo buvo pernelyg skubota ir nepagrįsta. Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo surašytas Pareiškėjai išdėstant žinomus faktus ir nurodant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurių požymiai, Pareiškėjos nuomone, jau dabar objektyviai gali būti matomi ar gali būti nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, o inkriminuoti atitinkamas nusikalstamas veikas privalo pats prokuroras, su sąlyga, kad šie faktai buvo patikrinti, imtasi visų reikalingų procesinių veiksmų jiems nustatyti ir Pareiškėjos kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu nebūtinai turi būti nustatyti (egzistuoti) maksimaliai visi inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pareiškime buvo išdėstyti ir įrodymais pagrįsti faktai, jog 2012-07-12 H. M. mirė, tačiau nepaisant to, 2012-08-29 - 2012-09-07 UAB „XXX" pavedimu iš H. M. sąskaitos banke XXX, kaip suteiktą paskolą gavo 80000 EUR (276224 Lt), o 2013-04-18 -2013-07-19 UAB „XXX" vadovė D. M. į H. M. sąskaitą banke XXX pervedė 628551,80 Lt, kaip paskolų H. M. grąžinimą ir 110840,28 Lt, kaip H. M. naudai mokėtinas palūkanas. Pareiškėja ir neteigia, kad šie D. M. veiksmai galėtų būti nusikalstami, tačiau tos aplinkybės turėjo būti nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, kas, kaip ir kodėl naudojosi mirusio H. M. sąskaita banke XXX. Pareiškėja taip pat teigia, kad buvo išdėstyti ir įrodymais pagrįsti faktai, jog 2014-10-09 uždaroji akcinė bendrovė "XXX" gavo I. S. pasirašytą pretenziją, kurioje nurodoma, jog pagal 2012-06-30 paskolos perleidimo sutartį I. S. iš H. M. perėmė reikalavimą į 170000 EUR (586976 Lt) skolos grąžinimą pagal 2012-06-16 paskolos sutartį, sudarytą tarp H. M. ir uždarosios akcinės bendrovės "XXX". Šia pretenzija I. S. pareikalavo pervesti skolos sumą su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais į jos sąskaitą. Taigi, jei 2012-06-30 paskolos perleidimo sutartis tarp I. S. ir H. M. bei 2012-06-16 paskolos sutartis tarp H. M. ir uždarosios akcinės bendrovės "XXX" realiai buvo sudarytos ir vykdomos, H. M. nebeturėjo jokio pagrindo nei suteikinėti paskolų pagal ankstesnes paskolos sutartis, nei gauti šių paskolų grąžinimą ar priskaičiuotas palūkanas. Pareiškėja mano, kad, jei 2012- 06-30 paskolos perleidimo sutartis tarp I. S. ir H. M. bei 2012-06-16 paskolos sutartis tarp H. M. ir UAB „XXX" realiai nebuvo sudarytos ir yra suklastotos (kas taip pat turėtų būti nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, o ne iš anksto teigiant, jog nėra realių suklastojimo įrodymų), tuomet I. S. veiksmuose yra akivaizdūs pasikėsinimo sukčiauti požymiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis), kadangi suklastotų sandorių pagrindu I. S. pateikė UAB „XXX" pretenziją sumokėti grąžinti 170000 EUR (586976 Lt) tariamai perimtos paskolos sumą su priskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis. Kitaip tariant, I. S.. pateikdama suklastotus dokumentus, mėgino panaudoti apgaulę UAB „XXX" atžvilgiu ir siekė įgyti 170000 EUR (586976 Lt), į kuriuos I. S. pretenduoti neturi jokio teisėto pagrindo. Pareiškėja nesutinka su prokuroro nutarime nurodytu teiginiu, esą tam, kad būtų pradėtas tyrimas dėl dokumentų klastojimo, turi būti realūs įrodymai, kad dokumentai yra suklastoti, o vien manymo, kad jie suklastoti, nepakanka ir kad tokia prokuroro išvada ikiteisminio tyrimo teisėjui pasirodė pagrįsta, nors ji akivaizdžiai prieštarauja pačiai ikiteisminio tyrimo esmei, nes, viena vertus, Pareiškėja nėra ekspertas ir jokiu būdu negali savarankiškai nustatyti, ar dokumentas yra suklastotas, ar ne. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat buvo išdėstyti faktai dėl to, jog pagal turto arešto aktų registro duomenis D. M. įsiskolinimas įvairiems kreditoriams Lietuvoje siekia daugiau nei 900000 Lt. Pareiškėja neturėjo galimybių nustatyti ir pateikti tikslaus D. M. kreditorių sąrašo su tiksliomis įsiskolinimų sumomis, tačiau šios aplinkybės galėjo būti pilnai nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėja teigia, kad jei ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad pinigines lėšas 2013-04-18 – 2013-07-19 pervestas iš uždarosios akcinės bendrovės „XXX" į mirusio H. M. sąskaitą banke XXX banke, faktiškai gavo ir jomis disponavo D. M., tai jos veiksmuose būtų aiškūs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Prokurorė pasisakė dėl pačios uždarosios akcinės bendrovės „XXX" nemokumo buvimo, apie ką pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš viso nebuvo kalbama, o šie Pareiškėjos argumentai ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat pasirodė nepakankamai pagrįsti, nors ginčijamoje nutartyje dėl jų nepagrįstumo nėra išdėstyta jokių motyvų. Pareiškėja teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėja taip pat nepasisako apie galimus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 219 - 221 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymius D. M. veiksmuose arba bent jau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ ar 172¹⁰ straipsnius. Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2014-11-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą D. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnyje, 182 straipsnyje, 183 straipsnyje, 186 straipsnyje, 208 straipsnyje, 215 straipsnyje, 219-221 straipsniuose, 300 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Klaipėdos apygardos teismas išanalizavęs visą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros surinktą medžiagą konstatuoja, kad tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2014-11-06 nutarime, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-04 nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, abejoti jomis nėra jokio pagrindo.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, jog nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Konstatuojama, kad nagrinėjamoje medžiagoje prokurorė priėmė motyvuotą nutarimą ir pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi buvo nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK kodekso 181 straipsnyje, 182 straipsnyje, 183 straipsnyje, 186 straipsnyje, 208 straipsnyje, 215 straipsnyje, 219-221 straipsniuose, 300 straipsnyje požymių. Tokios pat nuomonės buvo ir ikiteisminio tyrimo teisėja, atsisakiusi tenkinti skundą ir priėmusi skundžiamą nutartį, kurioje išsamiai nurodyti skundo atmetimo motyvai ir nustatytos aplinkybės.
Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Kai nustatomi LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Prokurorės nutarime yra išsamiai išdėstyti, išanalizuoti pateikti duomenys ir išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos gautais duomenimis, nes negauta patikimų ir objektyvių duomenų, kad būtų padaryta nusikalstama veika. Skundžiamame nutarime ir nutartyje įvertintos visos Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamos veikos požymių nebuvimą ir dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paremtos turima medžiaga. Ta aplinkybė, kad Pareiškėjos pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei ji mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR BPK straipsnio nuostatų.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).
Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinusi ikiteisminio tyrimo teisėja. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjos procesinių sprendimų argumentais, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl nekartojami. Iš pateiktos medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog Pareiškėjos skunde visos išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai bei visapusiškai išanalizuotos, tačiau jos nepasitvirtino, todėl skundą dėl pareiškėjos UAB „XXX“ atstovaujamos direktorės D. P. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2014-11-06 nutarimo, ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pagrįstai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-01 nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
pareiškėjos UAB „XXX“ atstovaujamos direktorės D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-04 nutartį.
Nutartis neskundžiama.