Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Bikinienei, nedalyvaujant atsakovui G. S., trečiajam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. S., trečiajam asmeniui V. S., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nesutiko, kad jam būtų teikiama mobiliosios komandos pagalba, nurodydamas, jog neturi sąlygų vaiko auginimui, jis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Jį išlaiko jo mama, kuri moka už buto nuomą, perka jam rūbus bei maistą, turi priklausomybę alkoholiui, veda netinkamą gyvenimo būdą, ne kartą teistas už vagystę, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, jam paskirtos bausmės, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, paskirta terminuota 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. (duomenys neskelbtini) Skyriuje vykusioje J. S. globos (rūpybos) peržiūroje dalyvavo atsakovas, kuris nurodė, jog vaiko auginti pats negali, sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia. Nepilnametis J. S. nurodė, jog su tėvu ryšio nepalaiko, nes jis nuolat vartoja alkoholį, juo nesidomi, apie tėvą kalbėti nenori, pyksta ant jo, todėl nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo J. S. atžvilgiu.

Atsakovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, ieškinys ir jo priedai bei šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis, atsakovas ne pirmą kartą dalyvauja tokio pobūdžio bylose kaip atsakovas bei į šios civilinės bylos ieškovo ieškinio reikalavimų pobūdį, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui. Byloje nėra duomenų ir ieškovas tokių duomenų neturi, kad dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių atsakovui būtų būtinas advokatas ginti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko J. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas G. S. ir V. S., mirusi (duomenys neskelbtini) (10, 11 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7737-79/13 nutraukta atsakovo ir V. S. santuoka ir nepilnamečio sūnaus J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. S., o vaiko tėvas įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui J. S. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina V. S. (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečio vaiko motinai, (duomenys neskelbtini) surašius Vaiko laikino apgyvendinimą aktą J. S. apgyvendintas saugioje aplinkoje – pas seserį V. S. (17-18 b. l.). Tėvas G. S. atsisakė pasirūpinti sūnumi, kadangi neturi vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akte apklaustas nepilnametis J. nurodė, kad jo tėvas G. S. kartu su šeima negyvena apie 10 metų, jį augino mama ir patėvis A. Z., kuris jiems atstojo tėvą. Pablogėjus mamos sveikatai J. apsigyveno pas savo seserį V. S., todėl norėtų ir toliau likti gyventi pas ją. Tėvo ir vaiko nesieja jokie emociniai ryšiai, jis nesupranta vaiko poreikių, todėl pas tėvą vaikas gyventi nenori (13 b. l.). G. S. nesutiko, kad jam būtų teikiama mobiliosios komandos pagalba nurodydamas, jog neturi sąlygų vaiko auginimui. Taikyti atvejo vadybos procesą netikslinga, nes socialiniai darbuotojai mano, kad nėra požymių, jog situacija galėtų pasikeisti į gerąją pusę, kad tėvas galėtų ir sugebėtų nepilnamečiui vaikui užtikrinti geriausius jo interesus bei saugias gyvenimo sąlygas (19-22 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5988-1031/2022 leido paimti nepilnametį J. S. iš jo tėvo G. S. nurodydamas, jog vaiko tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, ugdymo bei išlaikymo, atsisako juo rūpintis, nedirba, girtauja, nesugebėtų patenkinti vaiko poreikių, užtikrinti saugių buities ir gyvenimo sąlygų, taip pat paaiškėjo aplinkybė, kad atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (24-26 b. l.).

Po 2022-05-09 teismo leidimo išdavimo situacija S. šeimoje yra iš esmės nepasikeitusi. (duomenys neskelbtini) neeilinės vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad į atvejo vadybos posėdį G. S. atvyko akivaizdžiai neblaivus. Nėra stebimi teigiami pokyčiai tėvo elgesyje. Toliau vartoja alkoholį, vaiku nesirūpina. Tėvas nesikreipė dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Su vaiku visiškai nebendrauja, išlaikymo neteikia. Tėvas nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, sutinka kad jam būtų apribota tėvo valdžia (30-33 b. l.). 2023-04-20 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte J. išsakė nuomonę, jog su tėvu ryšio nepalaiko, nes jis nuolat vartoja alkoholį, juo nesidomi, apie tėvą kalbėti nenori, pyksta ant jo (38 b. l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas - laikinas ar neterminuotas ribojimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo sūnaus atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigų – dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo teikimo ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, nes pats atsakovas nurodo, kad sąlygų auginti sūnų neturi.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad nepilnamečio J. motina V. S. mirė ir vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo, nes vaiko tėvas G. S. jo neaugino ir atsisako auginti. Mirus sūnaus motinai ir jam likus be globėjo, tėvas atsisako pasirūpinti sūnumi. Savo sūnaus auginti ir juo rūpintis negalėtų ne tik dėl savo charakterio savybių, bet ir dėl nuolatinio girtavimo bei tinkamų gyvenimo sąlygų nebuvimo, negali užtikrinti sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, nėra suinteresuotas keisti situaciją iš esmės, atsisako priimti pagalbą. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, J. nurodo, kad nenori gyventi kartu su tėvu, nes jis girtauja. Atsakovas taip pat sutinka, kad jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia.

Aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata, neteikia išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas neišreiškė noro ir nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata ir socialiniu gyvenimu, tarpusavio bendravimo su vaiku nėra ir vaikui išlaikymo neteikia. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo tėvo pareigų vaikui, buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų, tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo vaiko J. S. atžvilgiu. Teismo vertinimu, byloje nėra jokio įrodymo, įskaitant ir pačio atsakovo paaiškinimus, kad atsakovas kaip nors siektų padėtį pakeisti ateityje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas neatliko, neatlieka ir, teismo įsitikinimu, ateityje neatliks tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovas nesugeba pasirūpinti sūnumi, jo auklėjimu, priežiūra. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas turėtų sąlygas, kurios galėtų užtikrinti pačiam auginti savo nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant sūnaus teisių ir interesų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

Teismas daro išvadą, jog bylos metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovo gyvenimo būdas iš esmės galėtų pasikeisti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko geriausius interesus atitinka neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-11 įsakymu likusiam be tėvų globos J. S. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja globėja (rūpintoja) ir turto administratore paskirta V. S., laikinosios globos (rūpybos) vieta nustatyta su laikinąja globėja (rūpintoja) jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas prašo nustatyti J. S. gyvenamąją vietą kartu su V. S. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko rūpybos nustatymo. 2023-04-20 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad rūpintoja rūpinasi vaiku, jo sveikata, skyriuje nusiskundimų nėra gauta. Todėl teismas ieškovo prašymą tenkina. Teismas laiko, kad rūpintoja savo funkcijas vykdo tinkamai. Rūpintojos šeimoje J. yra saugus, jis tinkamai yra prižiūrimas ir auklėjamas, juo tinkamai yra pasirūpinta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas neteikia savo sūnui išlaikymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, įvertinus, kad bus patenkinti bent minimalūs J. poreikiai, ieškinys tenkinamas, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7737-79/13 nepilnamečiui J. S. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo G. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiu sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki J. S. pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Remiantis CPK 88, 93, 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovo turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovo turtinių pareigų vykdymui sūnui, o ne valstybės atžvilgiu, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 3, 4 dalimis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7737-79/13 nepilnamečiui vaikui J. S. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko J. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja rūpintoja – V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko globos rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį pradėti nuolatinės rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.