- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- 2-2078-153/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00566-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- L. L.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su ieškovo R. Ž. ieškiniu atsakovei L. L. dėl neturtinės žalos padarymo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. Ž. ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad atsakovė L. L. 2006 m. rugsėjo 11 d. realizuodama žinomai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to ieškovas buvo neteisėtai nuteistas už tai, ko niekuomet nebuvo – nusikaltimo įvykio, padarė jam neturtinę žalą, vertinamą 250 000 Lt suma; 2) nustatyti 10 procentų metinių palūkanų dydį nuo nustatytos neturtinės žalos dydžio nuo tikro dokumento suklastojimo 2000 m. liepos 18 d. pradžios momento – 2000 m. spalio 2 d.
Ieškinį priimti atsisakytina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Ši konstitucinė teisė realizuojama civilinių, baudžiamųjų ir administracinių (tiek procesinių, tiek tam tikru aspektu ir materialinių) įstatymų nustatyta tvarka priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties. CPK 22 str. nuostatos, reglamentuojančios civilinių bylų priskirtinumą, numato, kad CPK nustatyta tvarka teismams nagrinėti yra priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, inetelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 22 str. 2 d.). Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Ieškinio priėmimo, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti jo nurodytus faktus: 1) jog atsakovė ieškovo ivardintais veiksmais padarė jam nurodyto dydžio turtinę žalą ir 2) nustatyti nurodytą metinių palūkanų dydį nuo prašomos nustatyti neturtinės žalos sumos nuo nurodytos datos. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p.). CPK 444 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas yra susijęs su ieškovo nurodytais galimais atsakovės nusikalstamais veiksmais, dėl kurių esą ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Reikalavimas nustatyti atsakovės veiksmuose nusikalstamos veikos požymius yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Ieškovui išaiškintina, kad pagal suformuluotą ieškinio reikalavimų turinį, ieškovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne reikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka (BPK 164, 165 str.).
Antrasis ieškinio reikalavimas – nustatyti nurodytą metinių palūkanų dydį nuo prašomos nustatyti neturtinės žalos sumos nuo nurodytos datos - yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas. Pažymėtina, kad tam, jog faktas būtų kvalifikuotas kaip turintis juridinę reikšmę ir jį būtų galima nustatinėti teisme, jis turi būti realus materialios tikrovės reiškinys ir turi sukelti teisinius padarinius. Antrasis reikalavimas išvardintų savybių neturi.
Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad ieškinio reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 3 d., 5 d., 290 str., 334 str. 1 d. 1 p., 335 str.,
nutarė:
atsisakyti priimti ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei L. L. dėl neturtinės žalos padarymo fakto nustatymo. Ieškinio pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.