Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad jis apie ketverius metus vartoja narkotines medžiagas. 2018 m. gruodžio 29 d. apie 10.00 val. jis nuėjo į Vilniaus romų taborą, esantį Rodūnios kelyje, Vilniuje, kur pamatė vaikščiojantį jam nepažįstamą romų tautybės vaikiną, kurio jis paprašė parduoti jam du lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis bei padavė minėtam vaikinui 12 eurų. Po kelių minučių minėtas vaikinas grįžo ir padavė jam du folijos lankstinukus su baltos spalvos milteliais. Šiuos lankstinukus jis įsidėjo į kairės pusės kelnių kišenę ir nuėjo, tačiau netrukus prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie pradėjo jį apžiūrinėti. Apžiūros metu iš jo kelnių kišenės ant žemės iškrito minėti du folijos lankstinukai su baltos spalvos milteliais. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 31-33, 36).

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Trečiojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gruodžio 29 d. apie 12.15 val. patruliavimo metu netoli pastato, esančio Rodūnios kelias 23, Vilniuje, lauke jis pastebėjo įtartiną vyrą, kuris, pamatęs policijos pareigūnus, bandė slėptis tarp medinių negyvenamų priestatų, tačiau jis minėto vyro nepaleido iš akiračio ir įtaręs, jog minėtas vyras su savimi gali turėti narkotinių medžiagų, prie pastarojo priėjo. Pamatęs policijos pareigūnus minėtas vyras ištraukdamas ranką iš kairės kelnių kišenės kartu ant žemės išmetė du folijos lankstinukus. Įtarus, jog tai gali būti narkotinė medžiaga, minėtas vyras buvo sulaikytas (b. l. 21-23).

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė pas A. G. rastus ir paimtus du folijos lankstinukus (b. l. 8-9).

Specialistas, ištyręs rusvos spalvos miltelius iš dviejų folijos lankstinukų, 2018 m. gruodžio 29 d. rastų ir paimtų pas A. G., nustatė, kad jų sudėtyje yra narkotinės medžiagos- heroino, kurio masė yra 0,017 gramo (b. l. 15-16).

Specialistas, ištyręs A. G. šlapimą, paimtą 2018 m. gruodžio 29 d. 16.00 val., pastarajame rado difenhidramino pėdsakų, norkarfentanilio (b. l. 69).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. gruodžio 29 d. apie 12.00 val. Vilniaus romų tabore, esančiame Rodūnios kelyje, Vilniuje, A. G., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 12 eurų nusipirko nedidelį kiekį- 0,017 gramo narkotinės medžiagos- heroino, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 12.15 val., kol prie pastato, esančio Rodūnios kelias 23, Vilniuje, šią narkotinę medžiagą pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Minėta, kad A. G. įgijo heroino, kurią laikė su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą medžiagą. A. G. neteisėtai disponavo heroinu, kuri, vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamas narkotinėms medžiagoms ir draudžiamas vartoti. Duomenų, patvirtinančių A. G. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas A. G. rastas narkotinės medžiagos- heroino kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. G. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti gydytis nuo narkomanijos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. A. G. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 70). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 48 straipsnio 2 dalis.

2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. A. G. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. nedirba, jam skirtų administracinių nuobaudų- baudų jis nemoka, vartoja narkotines medžiagas, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. G. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. G. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant A. G. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. G. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir A. G. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. G. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant A. G. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

A. G. nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 12.00 val. iki 2018 m. gruodžio 30 d. 10.35 val. kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 27, 28), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. G. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Procesinės prievartos priemonės

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 37), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Pakuotės, kuriose buvo narkotinė medžiaga, taip pat lazdelės su A. G. rankų nuoplovomis yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 18-19), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Pas A. G. rastos ir paimtos narkotinės medžiagos- heroino apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi minėta narkotinė medžiaga, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje (b. l. 14), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 66 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti A. G. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant A. G. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir A. G. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant A. G. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Į bausmę įskaityti A. G. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. G. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Pakuotes, kuriose buvo narkotinė medžiaga, taip pat lazdeles su A. G. rankų nuoplovomis, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, heroiną, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.