- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 1N-32/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- P. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pavaduotojo 2009 m. gegužės 15 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį 30 MGL, t. y. 3750,00 Lt dydžio bauda už tai, kad 2005 m. gruodžio 17 d., apie 12.00 val., Rokiškio rajone, kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 37-o kilometro sankryžoje, vairuodamas traktorių MTZ 890 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ) su priekaba (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 172 ir 196 punktų reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui Mazda 323 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ), vairuojamam T. D. , ir susidūręs sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta T. D. sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. liepos 27 d. nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžio atmetė.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-762/2006 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo pareiškimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2009 m. gegužės 15 d. nutarimu atsisakė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistasis P. V. šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2009 m. gegužės 15 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistojo P. V. skundą atmetė ir nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog byla turi būti atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nustatinėti traktoriaus greitį susidūrimo metu nėra jokio pagrindo, kadangi ginčijama aplinkybė nepašalins bei nepalengvins nuteistojo teisinės padėties.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. V. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. gegužės 15 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistasis skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo išvada, jog nustatinėti traktoriaus greitį susidūrimo metu nėra jokio pagrindo, prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. lapkričio 20 d. ekspertizės akto Nr. 11-1976(08) išvadoms. Šiame ekspertizės akte teigiama, kad ištyrus susidūrimo aplinkybes paaiškėjo, jog nukentėjusysis, važiuodamas 80 km/h greičiu ir laiku stabdydamas savo transporto priemonę būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu traktoriaus, vairuojamo P. V. , vidutinis greitis per sankryžą buvo ne didesnis kaip 13,6 km/h, automobiliui važiuojant 90 km/h – jeigu traktoriaus vidutinis greitis per sankryžą buvo ne didesnis kaip 12,7 km/h. Taip pat konstatuojama, kad nukentėjusiojo veiksmai, kai jis, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė savo automobilio, turi priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu. Ekspertizės akte minėta aplinkybė yra siejama su nuteistojo vairuojamo traktoriaus greičiu prieš pat įvykį. P. V. teigia, kad jam inkriminuota veika sietina su kilusiomis pasekmėmis, todėl šias pasekmes įtakoję veiksniai yra teisiškai reikšmingi. P. V. mano, kad ši baudžiamoji byla turi būti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta, o aplinkybės, paaiškėjusios atlikus ekspertizę, turi būti ištirtos bei įvertintos kartu su visais bylos duomenimis.
Teismo posėdyje nuteistasis P. V. prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.
BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarties, gali panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą ir toks aukštesniojo teismo sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, konstatuoja, kad teismas išsamiai išanalizavo visus P. V. skundo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma apie kitokias aplinkybes, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Tačiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, nėra ir jų nenurodo pats pareiškėjas. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis prašo atlikti atitinkamus procesinius veiksmus – nustatyti jo vairuojamo traktoriaus greitį prieš pat įvykį, nes yra įsitikinęs, jog teismui, priimant nuosprendį, šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tokios aplinkybės teismui, iki priimant sprendimą, dėl objektyvių priežasčių turi likti nežinomos ir teisine prasme neįvertintos. Tačiau susipažinus su teismui pateikta baudžiamąja byla nustatyta, kad nuteistojo P. V. skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Todėl naujai paaiškėjusia aplinkybe negali būti įvardijama. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1976 (08) nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio traktoriaus vairuotojas P. V. prieš pradėdamas važiuoti privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią, t. y. nesudaryti kliūties (nepriversti stabdyti ar keisti judėjimo krypties) automobiliui „Mazda 323“, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu. Traktoriaus vairuotojas P. V. , išvažiuodamas iš šalutinio kelio, įvažiavo į pagrindinį kelią ir sudarė kliūtį artėjančiam automobiliui „Mazda 323“. Šie traktoriaus vairuotojo (P. V. ) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Nors nuteistasis P. V. skunde nurodo, kad nukentėjusiojo veiksmai, kai jis, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė savo automobilio, turi priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu, tačiau šis jo teiginys yra nepagrįstas. Minėtame ekspertizės akte ši išvada yra siejama su sąlyga, kad automobilio greitis susidūrimo metu buvo 80-90 km/h, o traktoriaus skersai kelio judėjo ne didesniu kaip 13,6 – 12,7 km/h greičiu. Šioje ekspertizės išvadoje yra apskaičiuotas kritinis traktoriaus greitis, kuriuo jam važiuojant, automobilio vairuotojas T. D. laiku stabdydamas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Tačiau ir nustačius šią aplinkybę, nepaneigiama, kad dėl įvykusio autoįvykio yra kaltas P. V. , kurio neteisėti veiksmai sukėlė atitinkamus padarinius. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo padaryta išvada, kad byloje nenustatyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla turėtų būti atnaujinta. Nustatinėti traktoriaus greitį susidūrimo metu nėra jokio pagrindo, nes tai neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ir nuteistojo veikos kvalifikavimui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, visos aplinkybės išsamiai ir objektyviai ištirtos, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti bei reikalaujamais motyvais atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.