Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 20 MGL dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė - 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant apribojimus: nuo 23.00 val. iki 5.00 val.. būti namuose, jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygtinai išdirbti 20 valandų per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, atlyginti žalą bei neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. rugpjūčio 25 d., 14:31:17 val. internetinėje svetainėje į www.skelbiu.lt patalpino melagingo turinio skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie neva nuomojamą butą, esantį adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas, tuo suklaidindamas nuomininkę J. J., dėl ko pastaroji paskambino į skelbime nurodytą telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sutarė dėl minėto buto nuomos už 180 eurus už vieną mėnesį, bei už tariamai nuomojamą butą 2015 m. rugpjūčio 31 d. į G. Š. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo 180 eurus, tačiau 2015 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiajai atvykus nurodytu adresu sužinojo, kad minėtas butas nėra nuomojamas, pinigai jai grąžinti nebuvo; nurodytais veiksmais E. N. apgaule įgijo nukentėjusiajai J. J. priklausančius 180 eurus.

E. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl inkriminuojamo kaltinimo pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad jis įdėjo skelbimą ir paėmė pinigus. Skelbimą dėl 2 kambarių buto nuomos įdėjo, gali būti, kad iš mamos bute esančio kompiuterio, paskambinęs žmogus paprašė rezervuoti butą ir pasakė, kad padarys pavedimą; su tuo žmogumi jis bendravo gal pora kartų – pirmą kartą paskambino dėl buto, antrą kartą informavo, kad pervedė pinigus. Su Greta susitiko Naujininkuose, jai irgi reikėjo pinigų, pasidalijo juos. Paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso, šiaip sugalvojo tokį adresą, nes reikėjo pinigų. Dėl savo veikos gailisi, nori atlyginti žalą nukentėjusiajai, dirbti, toliau gyventi nebenusikalstant.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. N. taip pat prisipažino visiškai dėl jam pareikštų įtarimų, nurodė, kad gailisi, tačiau aplinkybių nedetalizavo (t. 1, b. l. 110, 112).

Ikiteisminio tyrimo metu G. Š., apklausta įtariamąja (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nutrauktas), parodė, kad jokio skelbimo internete dėl buto nuomos Kaune ji nebuvo patalpinusi. Moters, vardu J. J., ji nepažįsta. Jos telefonas (duomenys neskelbtini), minėtas numeris įsigytas prieš 3 savaites, čia yra TELE2 Pildyk SIM kortelė. Ankščiau irgi naudojosi „TELE2 Pildyk“, numeris (duomenys neskelbtini). Telefono numeris (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas. Įtarime nurodyta „Swedbank“ banko sąskaita, kurios tikslaus numerio neatsimena, yra tikrai jos. Kaune ji tikrai buto neturi. Pastoviai gyvena Vilniuje viena. Vasaros pabaigoje, tikslios datos nepamena, mieste, apie pietus, tikslaus laiko nepamena, Naujininkuose, prie „Maxima“ parduotuvės, tikslaus adreso nežino, susitiko su jai iš matymo pažįstamu vaikinu vardu Edgar, pavardės nežino. Prieš tai tą pačią dieną prieš 30 minučių, jis jai paskambino į jos seną telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau jo telefono numerio ji negali nurodyti, nes išmetė seno telefono numerio SIM kortelę, kurioje buvo užrašytas jo telefono numeris. Edgar tiesiog paskambino ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko prie minėtos parduotuvės ir jis paprašė pagalbos, kad jam kažkas turi pervesti pinigus, tačiau jis neturi banko sąskaitos kortelės. Ji sutiko. Jis kažką pradėjo daryti savo telefone, tačiau nežino ką, nežiūrėjo, ir po geros valandos (visą tą laiką jie stovėjo prie minėtos Maxima parduotuvės) ji gavo sms žinutę, kad į jos banko sąskaitą yra pervesti pinigai, kokiai sumai neatsimena. Minėtos sms žinutės ji nebeturi ir ji net neatkreipė dėmesio, iš kokio asmens yra pervesti pinigai. Iš karto viena ji nuėjo prie bankomato išgryninti šiuos pinigus. Kadangi tuo metu ji negaudavo jokių pajamų, neturėjo pinigų, todėl jos sąskaitoje nebuvo jokių pinigų. Edgar jai pasakė, kad tiesiog turi nuimti tiek pinigų, kiek yra sąskaitoje. Kiek atsimena, ji nuėmė 180 eurų. Šiuos pinigus ji perdavė Edgarui ir jie išsiskirstė. Kur tiksliai gyvena minėtas Edgaras, ji nežino, Vilniuje. Su Edgaru susipažino gatvėje, 2015 rugpjūčio pradžioje, tiksliai kokiomis aplinkybėmis susipažino ji nepamena. Su Edgaru beveik nebendravo, jis tik jos pažįstamas. Paskutinį kartą ji matė Edgarą būtent tą dieną, kai jam padėjo gauti pinigus per jos sąskaitą. Atpažinti Edgaro tikrai negalės. Jo veido bruožų tikrai nepamena, praėjo daug laiko, su juo prieš tai nebendravo. Jam apie 25 m., net neatsimena, kokio kūno sudėjimo, ūgio nepamena. Pažymėjo, kad turi problemų su atmintimi dėl 2013 m. įvykusio smurto artimoje aplinkoje, yra pripažinta nukentėjusiąja, buvo labai stipriai sumušta (t. 1, b. 1. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. internetiniame portale www.skelbiu.lt pamatė skelbimą, kad Kaune išnuomojamas dviejų kambarių butas, todėl paskambino nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepė vyriškis, jis prisistatė, tačiau vardo pavardės nepamena. Kalbant su vyriškiu, šis apibūdino butą ir nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuomos kainą nurodė 180 eurų už vieną mėnesį. Kadangi jai tiko kaina ir buto apibūdinimas, susitarė, kad ji jam perves avansu 180 eurų. 2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 10 val. Palangoje, Vytauto g. esančiame „Swedbank“ banko padalinyje, į nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 180 eurų. Apie įvykdytą pavedimą informavo telefonu butą nuomojantį vyriškį. Kalbant telefonu susitarė, kad ji patikslins kitą dieną, kada atvyks į Kauną. 2015 m. rugsėjo 1 d. paskambino tam pačiam vyriškiui ir pasakė, kad atvyks į Kauną 2015 m. rugsėjo 2 d. apie 15 val. Sutartą dieną atvyko į (duomenys neskelbtini), po keletos kartų pavyko susisiekti su minėtu vyriškiu ir jis pasakė, kad bus valandos bėgyje, tačiau neatvyko, į skambučius neatsakė. Belaukiant kieme, minėto namo gyventojas priėjo ir paklausė, ko laukia. Namo gyventojas pasakė, kad butas Nr. 4 yra ne dviejų kambarių ir po to susisiekė su buto savininku, kuris pasakė, kad šio buto niekam nenuomoja. Taip pat jis nurodė, kad ji yra ne pirmoji apgauta dėl šio buto nuomos. Tuomet ji suprato, kad buvo apgauta. Keletą kartų bandant su apgaviku susisiekti, telefonas būdavo išjungtas arba jis neatsiliepdavo į skambutį. Tą daryti bandė dvi dienas. Patyrė 180 eurų žalą (t. 1, b. 1. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune priklauso jos mamai A. K.. Butas priklauso 3 arba 4 metus, tiksliai nežino. Šiame bute mama negyvena, ji pati kartais užsuka aptvarkyti arba pasimokyti. Butas buvo nuomojamas prieš dvejus metus moteriai, kuriai buvo apie 40 metų. Šis butas nėra nuomojamas jau apie dvejus metus. Butas niekada nebuvo nuomojamas studentams. 2015 metų rugpjūčio mėnesio gale, tikslios dienos nepamena, jai būnant minėtame bute, į duris pasibeldė porelė, vyras ir moteris apie 40 metų amžiaus, kurie jos paklausė, ar ji žino, kur yra buto savininkas nuo priešais jos esančio buto, kodėl niekas neatidaro, ar žino, kada bus savininkas ir pasakė, kad atvažiavo apžiūrėti buto ir norėjo nuomotis. Minėtame bute ji daug laiko nepraleidžia, todėl negali pasakyti, ar nebuvo atvažiavę daugiau žmonių, kurie norėjo išsinuomoti jos motinai priklausantį butą ar priešais esantį butą. Nei jos mama, nei ji nėra dėjusios skelbimo dėl išnuomojamojo buto. Daugiau detalių apie sukčiavimą, nuomojant butus, negali nurodyti. Nežino, kas galėtų nuomoti jos mamai priklausantį butą ar priešais mamos esantį butą (t. 1, b. 1. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiąja liudytoja apklausta L. N. parodė, kad ji 8 metus gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), N. Vilnioje. Gyvena kartu su savo vyru Z. N., gim. (duomenys neskelbtini). Bute yra kompiuteris, įjungtas internetas „Balticum“, turi sutartį, kuri buvo pasirašyta prieš 8 metus. Ji su vyru niekada nenuomojo minėto buto. Bute yra 2 kambariai. Pas juos svečiai ateina, tačiau niekas iš jų prie jų kompiuterio nesėdi. Bute yra įrengtas Wi-Fi modemas, ji gali laisvai prisijungti prie savo interneto iš mobiliojo ryšio telefono. Ji nežino, ar jų internetas yra apsaugotas slaptažodžiu. Jos mobiliojo ryšio telefonas be slaptažodžio gali laisvai prisijungti prie interneto jų bute. Atsimena, kad pats „Balticum“ darbuotojas parodė, kaip prisijungti iš mobiliojo ryšio telefono prie interneto. Koks yra jų kompiuterio IP adresas, ji nežino. Jos vyras neturi išmanaus telefono, jis turi seną telefoną su klaviatūra, todėl jis nesinaudoja Wi-Fi telefone. Ji turi 2 sūnus: A. N., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris gyvena Vilniuje, tačiau adreso nežino, jis gyvena su savo drauge, duomenų nežino, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), E. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuris irgi nuomoja butą Vilniuje, kur tiksliai nežino, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jos vaikai atvažiuoja dažnai pas juos, tačiau vieni, be draugų. Jų šeimos taisyklės tokios, kad pas juos į butą vaikai svečių neveda ir niekas pas juos iš svetimų nenakvoja. Todėl ji nežino, kaip iš jos kompiuterio, kurio IP adreso ji nežino, galėjo prisijungti prie interneto. Ji asmeniškai jokio skelbimo dėl buto nuomos Kaune netalpino. Ką ji darė 2015 m. rugpjūčio 31 d. ji tikrai neatsimena. Moters vardu G. Š. ji nepažįsta. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas (t. 1, b. 1. 75-76).

AB Swedbank pateiktoje informacijoje apie G. Š. vardu šiame banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad į šią sąskaitą J. J. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pervedė 180 eurų sumą, paskirtis – „už butą“; nuo šios sąskaitos 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d. buvo nuimta 180 eurų suma per tris kartus (100, 40 ir 40 eurų), bankomate Šaltkalvių 2, Vilniuje (t. 1, b. l. 48-51), su pateiktomis asmenų, atitinkamu laiku ėmusių pinigus iš bankomato, nuotraukomis (t. 1, b. l. 52-57).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos E. P. 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus mobilaus ryšio telefono abonentinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono numerio, nurodyto skelbime) įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS pranešimus, nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. šis abonento numeris kontaktavo su abonento numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. N. (t. 1, b. l. 32).

UAB „Diginet LT“ 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. R-957 pateikė informaciją, kad skelbimas, kurio ID (duomenys neskelbtini), buvo redaguotas 2015 m. rugpjūčio 31 d., 14.45.29 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64), kuris pagal UAB „Balticum TV“ 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 06-268 pateiktą informaciją, priskirtas adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Vilnia, abonentė L. N. (t. 1, b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad nustatytos šios aplinkybės:

E. N. 2015 m. rugpjūčio 25 d. įdėjo į internetinę svetainę www.skelbiu.lt skelbimą, kurio ID (duomenys neskelbtini) apie nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nors šis butas jam nepriklausė ir nebuvo nuomojamas, dėl ko suklaidinta J. J., paskambinusi į skelbime nurodytą telefono numerį, paprašė jį rezervuoti ir susitarusi dėl šio buto nuomos, 2015 m. rugpjūčio 31 d. pervedė 180 eurų sumą į G. Š. sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini); pastarąją sumą išgryninusi G. Š. atidavė E. N.. Taip pat nustatyta, kad minėta pinigų suma (180 eurų) J. J. nėra grąžinta.

Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiosios J. J., G. Š. ir L. N., taip pat G. K. parodymais, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka; be to, informacija apie piniginių lėšų judėjimą minėtoje G. Š. banko sąskaitoje.

Taigi nustačius, kad E. N. patalpino (redagavo) skelbimą apie buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomą, nors šis butas jam nepriklausė ir jis jo nenuomojo, t. y. pateikė apgaulingo turinio skelbimą, dėl ko nukentėjusioji, kadangi pagal skelbime bei telefonu jai pateiktą informaciją, sąlygos dėl nuomojamo buto jai tiko, paprašė minėtą butą jai rezervuoti ir sumokėjo (pervedė į jai nurodytą G. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą) 180 eurų dydžio sumą už šio buto nuomą (t. y. vieno mėnesio nuomos kainą), pripažintina, kad nurodytais veiksmais E. N. sukčiavo – t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą (180 eurų). Pastebėtina, kad kaltinamajame akte E. N. suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, be kita ko, kad nurodytus veiksmus jis padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis davė išsamius parodymus apie savo atliktus veiksmus, be kita ko, ir tai, jog atitinkamus veiksmus jis atliko pats – t. y. būtent jis patalpino skelbimą, bendravo su asmeniu, kuris norėjo nuomoti minėtą butą, pasisavino pervestus už tariamą buto nuomą pinigus per G. Š. sąskaitą ir pan., taip pat atsižvelgiant į tai, kad objektyvių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti jo tokiais parodymais, byloje nėra, spręstina, kad nurodyta aplinkybė dėl to, kad jis veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šalintina iš kaltinimo.

Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, pripažintina, kad E. N. veikoje nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, požymiai – t. y. nedidelės vertės svetimą turtą (nukentėjusiosios J. J. turtą - 180 eurų) E. N. įgijo neteisėtai, panaudodamas apgaulę, kuri nagrinėjamoje situacijoje pripažintina esmine, lėmusia tai, jog nukentėjusioji nurodytą pinigų sumą pervedė kaip mokestį už buto nuomą, nors minėtas butas nebuvo nuomojamas – butas nepriklausė E. N. ir nebuvo jo teisėtai valdomas.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog, kaip parodė E. N., jam reikėjo pinigų, todėl jis pasinaudodamas apgaule pasisavino nurodytą pinigų sumą, pripažįsta, kad jo veikoje nustatyti ir subjektyvieji sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymiai, o būtent, nustatyta jo tiesioginė tyčia, kadangi jis suvokė, kad nurodytais veiksmais jis apgaule neteisėtai įgyja svetimą turtą, ir to siekė.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, jog E. N. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, kadangi nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. N., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas sukčiavimas – tyčinis (tiesioginė tyčia) baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, padaryta žala nukentėjusiajai, kuri nėra atlyginta. Tačiau, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jis nori ir yra pasiruošęs šią žalą nukentėjusiajai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu E. N. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu (nors detalių aplinkybių nenurodė), taigi spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgtina ir į duomenis apie E. N. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, nuo 2011-01-13 iki 2011-02-11 gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (diagnozė – F45.20), duomenų, kad gydytas dėl priklausomybės ligų, byloje nėra. Taip pat nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 125), teistas 4 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas – sukčiavimą (t. 1, b. l. 135-148).

Todėl įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus E. N. laisvės apribojimo bausmę. Nors, kaip minėta, nagrinėjamu atveju E. N. teisiamas 5 kartą, visgi pažymėtina, jog tiek ankstesnės nusikalstamos veikos, tiek ir ši, yra padarytos 2015 metais, per gana neilgą laiko tarpą, naujų ikiteisminių tyrimų po 2015 m. rudens pagal byloje esančius duomenis, nėra pradėta. Todėl šiuo aspektu teismas vertina, kad yra pagrindo tikėti kaltinamuoju, kad jis bando susitvarkyti gyvenimą, yra pasiryžęs daugiau nebenusikalsti, atlyginti nukentėjusiesiems asmenims padarytą žalą. Todėl įvertinus tai, taip pat jau minėtas aplinkybes, charakterizuojančias tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltinamąjį, teismas vertina, kad E. N. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Ši bausmė, kadangi E. N. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į E. N. asmenybę, nusikalstamos veikos aplinkybes, jam skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, kurie, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės paskirtį ir darys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesio. Be to, įvertinus, kad nagrinėjama nusikalstama veika E. N. padarė 180 eurų turtinę žalą nukentėjusiajai, abejonių dėl padaryto žalos dydžio byloje nėra, jis taip pat nurodė, kad nori atlyginti šią žalą nukentėjusiajai, todėl manytina, kad siekiant bausmės paskirties, taip pat siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus, E. N. skirtinas įpareigojimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte.

Nustatyta, kad priimant šį nuosprendį, E. N. atžvilgiu yra priimti ir kiti nuosprendžiai, pagal kuriuos paskirtos bausmės yra vykdomos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalyje (1 veika), ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė bausmė (subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 8 MGL dydžio bauda, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 4 mėnesiams ir 8 MGL dydžio bauda; įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje; per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems B. R., R. M., D. P. bei S. P. turtinę žalą, o nukentėjusiajam G. D. turtinę žalą atlyginti per 4 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nurodyta į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalis, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, paskiriant tam tikrus įpareigojimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi ir 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams ir 8 MGL dydžio bauda, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje; per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems B. R., R. M., D. P. bei S. P. turtinę žalą, o nukentėjusiajam G. D. turtinę žalą atlyginti per 4 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; atlyginti nukentėjusiajam J. P. padarytą turtinę žalą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; į paskirtos bausmės laiką įskaityti įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmę pagal teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį.

Taigi atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, spręstina, kad yra pagrindas subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta (subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu ir 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirtas bausme) bausme, taikant dalinio sudėjimo būdą, taip pat nurodant, kad į bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai, įskaityti minėtu nuosprendžiu ir nutartimi, be to, įskaitytina ir atlikta bausmės dalis pagal pastarąjį nuosprendį ir nutartį (atlikti įpareigojimai išdirbti atitinkamą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; taip pat jau įvykdyti įpareigojimai atlyginti minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims padarytą turtinę žalą).

E. N. paskirta kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 5 punktais, įpareigoti E. N.: 1) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai J. J. padarytą 180 eurų dydžio turtinę žalą; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirti E. N. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams ir 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudą, paskiriant jam šiuos įpareigojimus: 1) visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje; 3) per 11 mėnesių nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems B. R., R. M., D. P. bei S. P. turtinę žalą, per 4 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. D. turtinę žalą, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J. P. padarytą turtinę žalą, bei per 6 mėnesius nuo šio (t. y. 2017 m. vasario 20 d.) nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai J. J. padarytą 180 eurų turtinę žalą; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įskaityti į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmę (taip pat ir įvykdytus įpareigojimus dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir dėl neatlygintinų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 17 d. ir 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą – kompaktinį diską su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis – saugoti byloje.

E. N. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.