- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-719/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šalvis“
- Ieškovas
- UAB „Projektana“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šalvis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Projektana“ ieškinį atsakovui UAB „Šalvis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Projektana“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šalvis“ 28 474, 02 Lt patirtų išlaidų detalių ir atliktų darbų trūkumams šalinti, 76 593 Lt patirtų nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2009 m. spalio 5 d. pateikė atsakovui remontuoti variklį Deutz BF8M1015C. Remonto darbai buvo atliekami užpildžius paskyrą–užsakymą. Už panaudotas detales, medžiagas bei darbus ieškovas atsiskaitė pagal pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą. Atsakovo suremontuotas variklis buvo naudojamas poliaspaudėje. Šią poliaspaudę buvo numatyta naudoti ieškovo vykdomuose projektuose nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. sausio 31 d., nuo 2011 m. vasario 25 d. iki vasario 27 d., nuo 2011 m. kovo 16 d. iki kovo 30 d., tačiau variklis sugedo 2010 m. gruodžio 15 d. Dėl variklio remonto buvo kreiptasi į atsakovą, tačiau pastarajam atsisakius jį suremontuoti neatlygintinai, buvo kreiptasi į kitą bendrovę UAB „Žiemgalos automobiliai“ dėl variklio defektų nustatymo ir jo taisymo. UAB „Žiemgalos automobiliai“ 2011 m. vasario 8 d. sudarė Defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad išardžius Deutz BF8M1015C variklį Nr. 9127818 buvo nustatyti tokie defektai: suraižyti švaistiklinių ir pagrindinių alkūninio veleno įdėklų darbiniai paviršiai, kairiųjų švaistiklių darbinis paviršius suraižytas, o dešinės pusės beveik nusidėvėjęs, pažeistos cilindrų galvučių užveržimo varžtų šešiakampės galvutės, varžtai išsitampę, nėra sandarumo tarp cilindrų bloko ir gilzės sujungimų (galimai dėl buvusio variklio perkaitinimo arba dėl netolygaus galvučių varžtų užveržimo), trečias alkūninio veleno pagrindinio kakliuko įdėklo dangtelis prisuktas neoriginaliu varžtu (galimai neatitinkantis apkrovos ir variklio konstrukcijos), pirmo ir antro alkūninio veleno pagrindinių kakliukų guoliavietės yra restauruotos, o tai yra draudžiama variklio gamintojo. Nustačius variklio defektus paaiškėjo, kad jie atsirado dėl netinkamai atliktų remonto darbų ir parduotų nekokybiškų detalių. Už variklio taisymo darbus ieškovas sumokėjo 28 474,02 Lt. Be to, ieškovas turėjo nuomotis poliaspaudę iš kitos bendrovės UAB „Mitnija“, todėl patyrė 76 593 Lt nuostolių, kuriuos sudaro sumokėtas nuomos mokestis. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 6.665 straipsniu atsakovas turėtų atlyginti ieškovui 28 474,02 Lt, kuriuos ieškovas išleido variklio remontui bei kompensuoti jo patirtus nuostolius, nes pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsakovo kaltė yra preziumuojama bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis 2011 m. vasario 23 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl nekokybiškų detalių ir atliktų darbų, reikalavo atlyginti nuostolius, 2011 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovą pakartotinai, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti. Ieškovas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad pats ieškovas pirko galvutes iš atsakovo tam pačiam varikliui ir nurodė, kad variklio pats neremontavo.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. defektinis aktas negali būti laikomas specialiu įrodymu – eksperto išvada, nes jis neatitinka tokiam įrodymui keliamų reikalavimų. Šiame akte nėra konstatuotas variklio gedimo faktas ar jo data, o nustatyti defektai neleidžia daryti išvados, kad variklis buvo sugedęs ir negalėjo būti naudojamas poliakalėje. Nenustatyta, koks buvo varžtų priveržimas defektinio akto surašymo metu ir koks jis turi būti pagal egzistuojančius standartus. Nurodytas detalių paviršių suraižymas, detalių susidėvėjimas, tačiau negalima spręsti apie nurodyto suraižymo apimtis, vietą, poveikį variklio darbui, negalima spręsti apie nurodytą detalių nusidėvėjimą, jo lygį, ar toks nusidėvėjimas yra natūralus, ar atsiradęs dėl netinkamo variklio eksploatavimo, priežiūros, tepalų nenaudojimo. Defektiniame akte nenurodyta jį surašiusių asmenų kompetencija, ją pagrindžiantys dokumentai. Šį aktą surašė atsakovo konkurento UAB „Žiemgalos automobiliai“ darbuotojai. Kartu su minėtu aktu nėra pateiktos nei variklio, nei detalių nuotraukos. Šis aktas buvo surašytas apie patikrinimą nepranešus atsakovui, po defektinio akto surašymo buvo atlikti visi variklio remonto darbai ir tokiu būdu buvo nuslėptos tikrosios variklio gedimo priežastys. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas turi pareigą pranešti rangovui apie darbų trūkumus per protingą terminą. Pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį tokiu atveju kiekviena šalis turi teisę prašyti skirti ekspertizę. Ieškovas, nesuteikdamas atsakovui galimybės susipažinti su variklio gedimu ir galimais gedimais, atėmė iš jo galimybę pasinaudoti šia teise. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad 2009 m. spalio 5 d. – 2010 m. kovo 3 d. atliekant variklio remonto darbus ieškovo atstovai variklio bloką buvo perdavę restauruoti kitai įmonei, tai yra užfiksuota darbų paskyroje – užsakyme. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2010 m. spalio 8 d. ieškovas užsakė iš atsakovo detales atsiradusiam gedimui pašalinti, tačiau remontuoti variklio nepateikė. Tuo metu ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl anksčiau atlikto remonto nereiškė. Atsakovas taip pat nurodė, kad gedimas galėjo būti ir dėl netinkamo variklio eksploatavimo ir jo priežiūros. Be to, atsakovas pažymėjo, kad jis yra vienintelis originalių Deutz detalių atstovas Lietuvoje, todėl ieškovas, suremontavęs variklį UAB „Žiemgalos automobiliai“ sumokėjo už remontą didesnę kainą nei būtų turėjęs sumokėti atsakovui. Atsakovas taip pat nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovui parduotos detalės buvo netinkamos. Ieškovas, kreipdamasis į atsakovą tik po to, kai buvo surašytas defektinis aktas ir suremontuotas variklis, netinkamai įgyvendino savo kaip užsakovo teises. Atsikirsdamas į reikalavimą priteisti 76 593 Lt nuostolių už tai, kad turėjo sumokėti už kitos poliakalės nuomą, atsakovas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad variklio gedimas atsirado 2011 m. gruodžio 15 d. bei tai, kad gedimas buvo toks, jog variklio iš viso negalima buvo naudoti poliakalėje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Šalvis“ 105 067, 02 Lt nuostoliams atlyginti, 3 152 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 505, 50 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui UAB „Projektana“, bei 15, 26 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo pateiktas suremontuoti poliakalės variklis. Varikliui pakartotinai sugedus, į vietą buvo atvykęs atsakovo atstovas, siūlė už atitinkamą kainą variklį suremontuoti, gedimo priežasčių nesiaiškino. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir remonto darbų paskyra–užsakymu nurodė, kad pirmąjį remontą atsakovas atliko iš savo (rangovo) medžiagų, todėl už jų kokybę jis pats atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.665 straipsnio 5 dalis). Teismas nusprendė, kad atsakovas, nesiaiškindamas pakartotinio gedimo priežasčių ir nurodydamas pakartotinio remonto kainą, tokiais savo veiksmais atsisakė šalinti atsiradusius variklio trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į kitą rangovą UAB “Žiemgalos automobiliai“.
Teismas priėjo prie išvados, kad dėl darbų trūkumų ieškovas turėjo kreiptis į atsakovą per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kad darbai ieškovui perduoti 2010 m. kovo 3 d., variklis sugedo 2010 m. gruodžio 15 d., defektinis aktas surašytas 2011 m. vasario 8 d., o pretenzija pateikta 2011 m. vasario 23 d., priėjo prie išvados, kad pretenzija pareikšta nustatytu terminu. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas savarankiškai ar pas trečiuosius asmenis atliko variklio remontą iki atsakovui buvo pranešta apie variklio gedimą. Nustatęs, kad atsakovas nesiekė nustatyti priežasčių, dėl ko variklis sugedo nepasibaigus garantiniam laikui (dveji metai), atsiradusius trūkumus nepašalimo per protingą terminą, todėl, teismo nuomone, privalo prisiimti atsakomybę dėl ieškovui atsiradusių nuostolių (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis). Teismas nesivadovavo atsakovo prielaidomis dėl netinkamo variklio eksploatavimo bei rėmėsi defektiniu aktu, nes jis yra surašytas dalyvaujant nešališkos įmonės atstovams ir ieškovo atstovams. Įvertinęs tai, kad atsakovas 2009 metais priėmė remontuoti variklį, kurio blokas yra restauruotas, prisiėmė visas iš to kylančias pasekmes (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šalvis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Projektana“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo UAB „Projektana“ atsakovui 3 101 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 3 500 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Apeliantas taip pat prašo teismo išreikalauti papildomus įrodymus iš UAB „Mitnija“, kuriuose būtų nurodyta kokiais laikotarpiais ir už kokią kainą ieškovas UAB „Projektana“ iš UAB „Mitnija“ nuomodavosi poliaspaudes 2010 m. ir 2011 m. ir šiuos dokumentus prijungti prie bylos. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kauno apygardos teismas nesilaikė LR Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje numatytos pareigos visapusiškai ir išsamiai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesiaiškino ir nekonstatavo priežasčių, lėmusių variklio gedimą. Teismo išvadą, kad variklio gedimą 2010 m. gruodžio 15 d. lėmė faktas, kad buvo panaudotos netinkamos medžiagos atliekant variklio remontą, paneigė liudytojų parodymai. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. defektiniame akte buvo nurodyti tik pirminiai variklio defektai, o esminis variklio defektas, lėmęs variklio gedimą – aušinimo skysčio nutekėjimas, paaiškėjo tik išplovus ir išdžiovinus variklį. Jei blokas nebūtų įtrūkęs, defektiniame akte nurodyti defektai būtų leidę dirbti, tik būtų sumažintas resursas. Byloje buvo pakankamai įrodymų, leidusių teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovo variklis sugedo dėl variklio bloko trūkimo, atsiradusio dėl variklio perkaitinimo arba peršaldymo, taigi dėl priežasčių, nepriklaususių nuo atsakovo atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kokybės. Teismas į byloje esančius liudytojų parodymus visiškai neatsižvelgė ir nenurodė, kodėl jais nesivadovavo. Teismas nenurodė, kuo remdamasis nusprendė, kad atsakovo atlikti darbai turėjo defektų, nes defektiniame akte nėra nustatytos variklio gedimo priežastys, o jame tik išdėstyti variklio detalių pažeidimai, atsiradę dėl nežinomų priežasčių. Teismas turėjo įvertinti liudytojo S. T. duotų parodymų prieštaringumą, kuris skirtingai nurodė aplinkybes, susijusias su informavimu apie tai, kad variklis yra užpiltas vandeniu, o ne antifrizu. Būtent ieškovo veiksmas – variklio palikimas nešildomoje patalpoje, kai tuo metu lauke buvo 5 laipsniai šalčio, jį paguldant ant žemės ant šono, galėjo lemti bloko peršaldymą ir jo trūkimą, todėl, apelianto nuomone, atsakomybė atsakovui iš viso negali kilti. Atsakovas informavo ieškovą apie būtinybę keisti variklio bloką, tačiau ieškovas šio įspėjimo nepaisė, pateikė restauruotą bloką, todėl, vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsakovui nekyla pareiga atsakyti. Ieškovas variklio bloką restauravo pas trečiuosius asmenis, todėl už galimai netinkamai restauruotą variklio bloką turi atsakyti jį restauravę asmenys (CK 6.650 straipsnio 5 dalis).
2. Teismas privalėjo nustatyti ar atsakovo atlikti darbai ir panaudotos medžiagos buvo netinkamos kokybės, ar ieškovas patyrė nuostolius (išlaidos detalėms ir darbų atlikimui), ar egzistuoja neteisėti veiksmai, ryšys tarp ieškovo turėtų išlaidų detalėms ir darbų atlikimui bei atsakovo atliktų variklio remonto darbų. Byloje liudytojais buvę A. V. ir A. J. patvirtino, kad variklio blokui nesant skilusiam, variklis galėjo veikti net ir esant 2011 m. vasario 8 d. defektiniame akte nurodytiems defektams. Nesant skilusio variklio bloko, ieškovas būtų galėjęs toliau naudoti variklį pagal paskirtį (LR CK 6.663 str. 1 d., 6.333 str. 4 d.). Variklio remonto darbai UAB „Žiemgalos automobiliai“ buvo atliekami ne dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų ar panaudotų medžiagų netinkamos kokybės, o dėl variklio bloko skilimo, t. y. buvo šalinami šio gedimo padariniai. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar apskritai buvo atsakovo atliktų remonto darbų ir naudotų medžiagų neatitikimai reikalavimams, jeigu buvo – kokie būtent ir tik tuomet spręsti, kurios iš ieškovo nurodytų išlaidų UAB „Žiemgalos automobiliai“ galėjo būti pripažintomis atsakovo (rangovo) atsakomybe už netinkamos kokybės darbą (CK 6.664 str. 3 d., 6.665 str. 5 d., 6.334 str. 1 d.).
3. Teismas neįvertino ieškovo prašytų priteisti 76 539 Lt patirtų išlaidų nuomojantis poliaspraudę iš UAB „Mitnija“ pagrįstumo. Variklio gedimas ieškovo turimoje poliaspraudėje įvyko ne dėl atsakovo kaltės ir ne dėl atsakovo atliktų variklio remonto darbų.
4. Ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus eksploatuodamas variklį. Nusprendęs restauruoti, o ne keisti variklio bloką, jis veikė išimtinai savo rizika, todėl vadovaujantis LR ūkio ministro įsakymu patvirtintu „Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos“ 20 punktu atsakovas neatsako už daikto trūkumus. Be to, liudytojas S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dar rugsėjo mėnesį matėsi skysčių nubėgimai per variklio bloką. Šį nesklandumą ieškovas buvo nurodęs atsakovui, o, sužinojęs kokių detalių reikia, įsigijo šias detales, tačiau remonto darbų neužsakė. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad atsakovas nesiėmė priemonių gedimo priežasčiai nustatyti. Ieškovas 2010 m. spalio 8 d. įsigijęs reikalingų detalių iki 2011 m. vasario 23 d. nebendravo. Apie variklio defekto akto surašymą, apžiūrą ir apskritai apie faktą, kad variklis yra sugedęs, atsakovas nebuvo informuotas. Ieškovas netinkamai įgyvendino savo kaip užsakovo pareigas, numatytas CK 6.662 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir tokiu būdu paneigė atsakovo galimybę prašyti ekspertizės. Atsakovui 2011 m. vasario 23 d. gavus ieškovo pretenziją, dauguma darbų jau buvo atlikta, pretenzijoje defektinis aktas nebuvo paminėtas, taip pat nėra nurodytos jokios variklio gedimo priežastys. Be to, į bylą nebuvo pateiktos jokios UAB „Žiemgalos automobiliai“ direktoriaus darytos nuotraukos. Atsakovas žinojo apie numatytus vykdyti projektus, tačiau nepagrįstai ilgai delsė pradėti variklio remonto darbus ir nesiėmė būtinų priemonių tam, kad išvengtų poreikio nuomotis poliaspaudę iš UAB „Mitnija“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Projektana“ prašo atsakovo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas nereiškia atsakovui reikalavimų atlyginti variklio bloko taisymo išlaidas, o atlyginti variklio defektus, konstatuotus 2011 m. vasario 8 d. defektiniame akte. Šie defektai atsakovo nėra nuginčyti. Jis neįrodė jo atsakomybę šalinančias aplinkybes.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad S. T. parodymai yra prieštaringi, nes vienu atveju liudytojas kalba apie variklio bloko gedimo priežastis, o kitu apie aplinkybę, kad jis nebuvo informuotas apie tai, jog variklio blokas buvo užpiltas vandeniu.
3. Apeliantas nepagrįstai remiasi 2004 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-97 patvirtintomis „Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos“ nuostatomis, nes ši tvarka nėra taikoma santykiams tarp dviejų ūkio subjektų.
4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nuostolius patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir savo argumentus bei išvadas grindžia liudytojų parodymais. Be to, nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių, atsiradusių rangovui netinkamai atlikus variklio remonto darbus, atlyginimo. Ieškovas (užsakovas) reikalauja atlyginti pakartotinai sugedusio variklio remonto išlaidas bei išlaidas, patirtas dėl būtinybės nuomotis kitą įrenginį (poliakalę), kad būtų galima užbaigti statybos projektus. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimus. Apeliantas (ieškovas) su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl variklio remonto darbų atlikimo, šiuos teisinius santykius kvalifikuoja kaip rangos ir ginčui išspręsti taiko rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, ieškovas savo reikalavimą atlyginti poliakalės variklio pakartotinio remonto išlaidas grindžia tuo, kad, jo nuomone, atsakovas, atlikdamas to paties variklio pirminį remontą, panaudojo netinkamos kokybės medžiagas bei nekokybiškai atliko darbus.
Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuoja CK 6.665 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą arba 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Kaip matyti iš byloje pareikšto reikalavimo, ieškovas (užsakovas) reikalauja iš atsakovo (rangovo) atlyginti variklio pakartotinio remonto darbų išlaidas ir atlyginti nuostolius, patirtus dėl būtinybės nuomotis kitą įrenginį. Tam, kad atsirastų rangovo atsakomybė pagal minėtą straipsnį, turi būti nustatytas faktas, kad darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) ir tai atsitiko dėl rangovo (atsakovo) netinkamo sutarties įvykdymo (darbų atlikimo). Šiuo atveju atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad poliakalė negalėjo būti naudojama pagal paskirtį. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo argumentu, pastebi, kad byloje esančiame Mechanizmo apžiūros žurnale (2010 m.) yra pažymėta, kad nuspręsta stabdyti poliakalės darbą dėl per didelio aušinimo skysčio nutekėjimo, todėl nuspręsta poliakalę remontuoti. Tad poliakalės darbo pablogėjimo faktas byloje iš esmės yra įrodytas, tačiau tam, kad būtų galima reikalauti atsakomybės iš rangovo, būtina įrodyti, kad rangovas netinkamai atliko remonto darbus bei tai, kad tarp netinkamų darbų atlikimo ir įrenginio negalėjimo naudoti ar naudojimo sąlygų pablogėjimo yra priežastinis ryšys.
CPK 12 straipsnyje numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tai, kad atsakovas atliko ieškovo pateikto variklio remontą 2010 m. kovo 3 d., patvirtina byloje pateikta Remonto darbų paskyra–užsakymas (t. 1, b. l. 25) bei liudytojų paaiškinimai. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Kaip matyti iš byloje esančio Mechanizmo apžiūros žurnalo (2010 m.), šis atsakovo suremontuotas variklis buvo įmontuotas atsakovo poliakalėje ir ši poliakalė veikė iki 2010 m. gruodžio 15 d. Byloje taip pat yra pateiktas 2011 m. vasario 8 d. Defektinis aktas, kuriame UAB „Žiemgalos automobiliai“ ir UAB „Projektana“ darbuotojai konstatavo variklio, kurį 2010 m. kovo 3 d. suremontavo atsakovas, defektai. Byloje taip pat yra pateikta 2011 m. vasario 23 d. ieškovo atstovo pretenzija atsakovui dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus byloje esančius įrodymus, pastebi, kad iš jų negalima nustatyti, ar defektiniame akte nurodyti pažeidimai atsirado būtent dėl atsakovo beveik prieš metus atlikto remonto ar dėl kitų priežasčių. Ginčo šalių sutartinius santykius patvirtina 2009 m. spalio 5 d. Remonto darbų paskyra–užsakymas, tačiau šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, kurioje būtų aptartos šalių teisės ir pareigos, garantijos, darbų apimtis ir pan. Iš šio įrodymo nėra aišku, kokius darbus atliko atsakovas, be to, matyti, kad dalį darbų – variklio bloko restauravimą– atliko tretieji asmenys (t. 1, b. l. 26). Ieškovo pateiktame 2011 m. vasario 8 d. Defektiniame akte taip pat yra nurodyti variklio detalių defektai (suraižymai, pažeidimai, netinkamas prisukimas), tačiau taip pat nėra nurodyta, kas galėjo sukelti tokio pobūdžio pažeidimus – atsakovo (rangovo) pateiktų detalių bloga kokybė, jo netinamas darbų atlikimas ar trečiųjų asmenų restauruotų ir ieškovo pateiktų detalių netinkama kokybė.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė variklio perkaitimo, peršaldymo, ieškovo savarankiško jo remonto galimybes, tačiau, ieškovui pakartotinai suremontavus ginčo variklį, nebeliko galimybės atsakovui patvirtinti, o ieškovui paneigti šias aplinkybes. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai neleidžia teismui daryti išvados, kad defektiniame akte nurodyti pažeidimai atsirado būtent dėl atsakovo atlikto remonto. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tas faktas, kad ieškovas beveik prieš metus (kovo mėnesį) remontavo variklį pas atsakovą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad tų pačių metų gruodžio mėnesį šis variklis sugedo būtent dėl rangovo netinkamai atlikto darbo ar panaudotų detalių. Pažymėtina, kad variklis yra sudėtingas mechanizmas, kuris yra veikiamas įvairių jėgų ir apkrovų, todėl atsiradusių defektų priežastys gali būti įvairios – tiek priklausančios nuo jau atliktų remonto darbų, tiek susijusios su kitų detalių nusidėvėjimu. Tam, kad nustatyti gedimą ir jo priežastį yra būtinos specialios žinios tiek dėl variklio viso mechanizmo, tiek dėl jo detalėms keliamų reikalavimų. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo, kokius būtent darbus netinkamai atliko atsakovas ir kokias pasekmes tai sukėlė. Reikalavimas atlyginti nuostolius yra grindžiamas remonto ir nustatytų pažeidimų faktu. Taigi teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, kad būtų galima padaryti išvadą, jog pažeidimus sukėlė atsakovo netinkami atlikti darbai ar panaudotos medžiagos (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodė atsakovas, dėl ieškovo pakartotinai atlikto remonto ginčo šalys prarado galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę ir nustatyti atsiradusių defektų priežastį.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodytos užsakovo, kuriam buvo perduoti netinkamai atlikti darbai, teisės. Šiuo atveju minėta teisės norma numato, kad užsakovas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kito, gali reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, o tais atvejais, kai tai numato rangos sutartis – reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip jau buvo minėta, ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, tad sąlyga dėl užsakovo galimybės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nebuvo numatyta. Šiuo atveju ieškovas turėjo teisę reikalauti per protingą terminą pašalinti trūkumus ar sumažinti kainą. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakydamas aiškinti pakartotinio variklio gedimo priežastį, atsakovas atsisakė šalinti atsiradusius variklio trūkumus. Pažymėtina, kad reikalavimas neatlygintinai pašalinti trukumus turi būti aiškiai išreikštas ir tam turi būti nustatytas protingas terminas. Byloje nėra įrodymų, kad toks terminas atsakovui buvo nustatytas. Priešingai, iš atsakovui pateiktos 2011 m. vasario 23 d. pretenzijos turinio galima daryti išvadą, kad tai yra pirminis kreipimasis į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo. Šioje pretenzijoje nėra minimas joks trūkumų neištaisymo faktas, nėra nurodyti jokie defektai (t. 1, b. l. 45).
CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl neatlygintino trūkumų pašalinimo, o atsakovas per protingą terminą šių trūkumų nepašalino, į tai, kad iš byloje pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kad ginčo variklio defektai atsirado būtent dėl atsakovo atliktų darbų ir panaudotų medžiagų bei į tai, kad variklis buvo suremontuotas ir bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės skirti ekspertizę ir nustatyti tikrąją gedimo priežastį, teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų, kurių kvalifikacija nėra patvirtinta, paaiškinimais, nėra pagrindo pripažinti, jog nuostoliai dėl ginčo variklio pakartotinio remonto ir kito įrenginio nuomos, atsirado būtent dėl atsakovo atliktų darbų, todėl ieškovo reikalavimai atsakovui atmetami.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškinys, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikinamas, o ieškovo pareikšti reikalavimai atmetami.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priimamas naujas sprendimas ir ieškovo ieškinys atmetamas, atsakovui yra priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas sumokėjo advokatui 3 500 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 73), 2 000 Lt už apeliacinio skundo surašymą (t. 2, b. l. 19) bei sumokėjo 3 101 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 21). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas ir jam priteisiama 5 500 Lt (3 500 Lt + 2 000 Lt) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei 3 101 žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šalvis“ dėl 28 474, 02 Lt patirtų išlaidų detalių ir atliktų darbų trūkumams šalinti, 76 593 Lt patirtų nuostolių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ (j. a. k. 135738747) 5 500 Lt advokato atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų bei 3 101 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šalvis“ (j. a. k. 133108753).