Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-571-151/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
2-571-151/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12725-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
L. Č., J. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Aušra Ručienė, Loreta Kraujutaitienė
Civilinė byla Nr. 2-571-151/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12725-2013-3Procesinių sprendimų kategorija: 32.1; 116.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovo R. G. atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei, atsakovams L. Č., J. S., jų atstovei advokatei Aušrai Ručienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškinei, nedalyvaujant ieškovui R. G., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. patikslintą ieškinį atsakovams L. Č., J. S., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio ir inžinerinių tinklų servituto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (88-92 b.l., 1 t.) atsakovams L. Č., J. S., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašo apginti pažeistas R. G. teises, neatlygintinai ir neterminuotai nustatant servitutus: kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis) pažymėtą plane S-147 kv.m., kurio plotas 147 m², žemės sklypo plane pažymėtas riboženkliais 85-:-86-:-87-;-17. suteikiantį teisę ieškovui važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas); inžinierinių tinklų servitutus, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudotis požeminėmis, antžeminėmis komunikacijomis, esančiomis S-147 kv.m. kelio servituto ribose, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintame ieškinyje (88-92 b.l., 1 t.), jo atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui R. G., pagal 1972-11-27 dovanojimo sutartį Nr. 1-6802, asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-02-26 Kauno miesto savivaldybei leidus ieškovui R. G. rengti žemės sklypo prie jam priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), planą yra suprojektuotas žemės sklypas ir parengtas detalusis planas. Prie ieškovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų bei suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patekti galima tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri kadastro žemės ištraukoje pažymėta kaip esamas privažiavimo kelias. Pagal faktinę situaciją, pateikiamus archyvinius namų valdos žemės sklypų ribų planus bei situacijų planus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą matyti, kad greta ieškovo sklypo 2004 metais įregistravus atsakovams priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo apribotas ieškovui įvažiavimas į dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, ko pasėkoje ieškovas R. G. į savo nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), patenka pėsčiųjų taku, kuris įrengtas valstybinėje žemėje. Kitu būdu nei per atsakovams priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), R. G. protingomis sąlygomis patekti į savo nuosavybę neturi LR CK 4.126 str. 1 d., kadangi per (duomenys neskelbtini) gatvės vidurį yra įsikūręs atsakovams priklausantis sklypas. Atsakovams priklausančiame žemės sklype yra įrengti inžinieriniai tinklai, vandentiekis, bei kitos komunikacijos, prie kurių R. G. taip pat negali patekti ir jų eksploatuoti. R. G. priklausantiems pastatams ir statiniams reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas, juose gyvena senyvo amžiaus žmonės, pas kuriuos negali atvykti net medicininė pagalba. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę naudoti ir eksploatuoti statinius, ir turėtų galimybę ne tik prieiti, bet ir privažiuoti prie sklype esančių pastatų ir jais disponuoti (LR Statybos įstatymo 40 str.), ieškovas kreipiasi į teismą, kad jam būtų nustatytas kelio ir inžinierinių tinklų servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi pažymėta S-147 kv.m., kurio plotas 147 m², žemės sklypo plane pažymėtas riboženkliais 85-:-86-:-87-:-17.

2013-07-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 70-2-2176 nurodė, kad 2004 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui buvo pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) inventorinis planas, kuriame pravažiavimas į (duomenys neskelbtini) g. per klaidą nėra numatytas. Vadovaujantis šiuo dokumentu 2004 m. buvo parengta sklypo planavimo schema, pagal kurią 2004 m. B. Balsevičiaus firma „Librana" atliko kadastrinius matavimus ir pateikė Urbanistikos skyriui derinti. B. Balsevičiaus firma „Librana", rengdama kadastrinių matavimų brėžinį ir tikrindama duomenis vietoje, neatsižvelgė į faktinę situaciją ir formaliai remdamasis schema, pateikė Urbanistikos skyriui derinti (ne tvirtinti) kadastrinius matavimus be pravažiavimo. Kodėl B. Balsevičius neinformavo apie esamą įvažiavimą, Skyrius nurodė, kad atsakyti neturi galimybės. Skyrius taip pat nurodė, kad išnagrinėjus 2013-07-23 Urbanistikos ir architektūros skyriui pateiktus dokumentus papildomai paaiškėjo, kad be 2004 m. Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikto inventorinio sklypo plano egzistuoja ta pačia 1982-05-22 data parengtas kitas to paties sklypo ((duomenys neskelbtini)) inventorinis planas su pravažiavimu, ir antras, senesnis, 1972 m. parengtas inventorinis sklypo planas, kuriame taip pat numatytas pravažiavimas. Tačiau šie dokumentai 2004 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui nebuvo pateikti. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) inventorinio plano, kuriame pravažiavimas nenumatytas, kopija gauta iš Nacionalinės žemės tarnybos archyvo kartu su 2004 m. UAB „Librana" atliktų kadastrinių matavimų brėžinio kopija, todėl Skyrius nurodo, kad darytina prielaida, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (šiuo metu - Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius), kaip ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui, 2004 m. buvo pateikti tie patys klaidinantys dokumentai. Vadovaujantis teritorijos topografine nuotrauka ir esama situacija, Skyrius pritaria, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose turėjo būti numatytas kelio servitutas gretimiems (duomenys neskelbtini) g. adresus turintiems sklypams. Esamiems inžineriniams tinklams servituto taip pat nėra. Konstatuotina, kad yra pažeistos ieškovo teisės tinkamai ir pagal paskirtį naudotis nekilnojamu turtu.

Teisiškai yra pagrindas nustatyti servitutą sprendžiama pagal CK 4.126 straipsnio nuostatas; servitutas nustatomas, kai, jo nenustačius, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Ieškovas neturi galimybių patekti į namų valdą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės dėl techninių priežasčių, kadangi atsakovai kelią atribojo užtvaromis o naujo kelio iš kitos gatvės pusės įrengimas yra neracionalus dėl neišvengiamų didelių išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį (130-135 b. l., 1 tomas), jų atstovė advokatė Aušra Ručienė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą ir klaidingai nurodo faktines aplinkybes, kad ieškovas tik vieninteliu būdu, kuriuo gali patekti į savo sklypą yra kelias, kuris būtų nustatytas servitutu. Tačiau su šiuo ieškovo argumentu sutikti visiškai negalima. Kaip matyti iš ieškovo prie ieškinio pridėto 2012 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, jis dar 1972 m. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jis pats ir nuo dar anksčiau jame gyvenę asmenys naudojosi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g., einančiu į (duomenys neskelbtini) kapines, o taip pat tiesiogiai ir į ieškovo namą, esantį šalia jų. Kaip matyti iš pateikiamų nuotraukų, ieškovas kuo puikiausiai gali patekti į savo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą iš (duomenys neskelbtini) g., naudodamasis keliuku, esančiu valstybinėje žemėje bei vedančiu į (duomenys neskelbtini) kapines, tačiau dabar dėl atsakovams nežinomų priežasčių šiuo keliu naudotis nebenori ir prašo teismo nustatyti servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pastatai tame tarpe ir garažas pastatyti taip, kad būtų patogu ieškovui į juos patekti iš (duomenys neskelbtini) g., keliu, vedančiu į (duomenys neskelbtini) kapines. Taigi ieškovas klaidina teismą ir nurodo melagingas faktines aplinkybes, jog jis šiuo metu gali tik prieiti prie savo nuosavybės, tačiau privažiuoti, galimybių neturi, kadangi jau daugelį metų šios nuosavybės gyventojai naudojasi būtent aukščiau minėtu keliu, kuriuo tiek prieina, tiek privažiuoja prie savo nuosavybės teise priklausančių statinių. Ieškovas ir šiuo metu kuo puikiausiai naudojasi savo nuosavybe, kaip ir minėta aukščiau, privažiuoja prie jos iš (duomenys neskelbtini) g. ir nėra jokios būtinybės nustatyti servitutą, einantį per atsakovų sklypą, kadangi nebūtų įgyvendintas šalių pusiausvyros principas, ieškovo padėtis būtų iš esmės geresnė lyginant su atsakovų.

Šalies argumentai

Be kita ko ieškovas taip pat klaidingai ieškinyje nurodo, kad 2004 m. įregistravus atsakovams priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), buvo apribotos jo teisės naudotis buvusiu keliu, einančiu per dabar jau atsakovams priklausantį žemės sklypą ir išėjusiu tiesiogiai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Visgi akcentuotina, jog kelio šioje vietoje niekada nebuvo ir negalėjo būti. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, keliukas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) namo ir paskui baigiasi, o toliau matomas išvaikščiotas takelis, kuris jokiu būdu neprimena kelio, skirto važiuoti transporto priemonėmis. Takelio gale yra betoninis blokas, kuris buvo padėtas dar apie 1980 metus taip atskiriant ieškovui ir atsakovams dabar jau priklausančio žemės sklypo ribas, o tai tik dar kartą patvirtina faktą, jog šioje atkarpoje niekada nebuvo ir negalėjo būti jokio kelio, jungiančio ieškovo žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos matyti, jog nustatant servitutą negalima vadovautis vien tuo, jog ieškovui tokio kelio įrengimas yra patogesnis, nepaisant to, jog šiuo atveju jis turi ir kitą alternatyvą. Ieškovas iki šiol kuo puikiausiai naudojosi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g., o dabar nusprendė, jog jam būtų patogiau naudotis atsakovų žeme nutiestu keliu, todėl sugalvojo jo reikalauti.

Ieškovas ypatingai akcentuoja iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus gautą raštą, kuris yra surašytas visiškai neanalizuojant faktinių aplinkybių. Faktinė situacija buvo tokia, jog atkarpa, kurioje tariamai turėjo būti pravažiavimas, jokio pravažiavimo apskritai niekada nebuvo ir nėra iki šiol, ieškovas visuomet naudojosi keliu iš (duomenys neskelbtini) g., o atkarpa per atsakovų sklypą niekada nebuvo naudojama kaip privažiavimas prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl teigtina, jog B. Balsevičiaus įmonė, atsižvelgdama į faktinę situaciją (bei schemą), ir parengė kadastrinius matavimus. Kaip nurodyta aukščiau, faktą, jog šia atkarpa niekada niekas nesinaudojo kaip keliu gali patvirtinti visi netoliese gyvenantys kaimynai, kurių dalis ir bus kviečiama patvirtinti šį faktą. Šiuos dokumentus Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė būtent ieškovas, todėl yra pagrindas manyti, jog šie dokumentai buvo galimai suklastoti. Kadangi tokių dokumentų nėra matę ir neturi nei atsakovai, nei Nacionalinės žemės tarnybos archyvas, o juos turi tik vienintelis ieškovas ir visiškai nėra aišku iš kur šie dokumentai, apie atsakovams priklausantį sklypą, buvo gauti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, jog ieškovas ir toliau gali naudotis iki šiol jo naudojamu keliu iki nuosavybės iš (duomenys neskelbtini) g., servituto nustatymas per atsakovų sklypą būtų neracionalus sprendimo būdas. Papildomai reikėtų tiesti kelią per atsakovų sklypą, kurio rengimo išlaidų ieškovas ieškinyje neaptarė, o dabar jau įrengtas keliukas, kuriuo naudojosi ir naudojasi ieškovas iki šiol yra kuo puikiausiai tinkamas naudoti ir jokių papildomų lėšų jį įrengiant nereikėtų panaudoti. Ieškovas visiškai nepaneigė servituto atlygintinumo prezumpcijos, todėl negali būti jokių abejonių, jog jeigu ir nustatytinas, už šio servituto nustatymą privalėtų būti kompensuojama.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (154-157 b.l., 1 t.), kuriame nurodė, bei jo atstovė Neringa Šeškinė teismo posėdyje paaiškino, kad įvertinant aplinkybę, jog šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba nėra teisės aktais įgaliota nustatyti servitutą privačiam žemės sklypui, atsižvelgiant į tai, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį (62-64 b.l., 1 t.), kuriame nurodė, kad ieškovo prašomi servitutai gali būti nustatyti, pateikus įrodymus, kad servitutų nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis ieškovui priklausančiu turtu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra žinomos aplinkybės, paneigiančios ar patvirtinančios ieškinio reikalavimų pagrįstumą, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta teismo pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas rašo nustatyti servitutą per atsakovo žemės sklypą ir nurodė, kad jam pagal 1972-11-27 dovanojimo sutartį Nr. 1-6802, asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14-15 b. l.).

2013-02-26 Kauno miesto savivaldybė leido ieškovui rengti žemės sklypo detalųjį planą, prie asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų bei suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad į nuosavą valdą galima patekti tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri kadastro žemės ištraukoje pažymėta kaip esamas privažiavimo kelias.

Ieškovas taip pat nurodė, kad kelias numatytas per atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris buvo įregistruotas 2004 metais, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuo buvo apribotas ieškovui įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovas nurodė, kad į savo nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), patenka pėsčiųjų taku iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris įrengtas valstybinėje žemėje.

Ieškovas taip pat nurodė, kad kitu būdu nei per atsakovams priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), R. G. protingomis sąlygomis patekti į savo nuosavybę neturi galimybės. Atsakovams priklausančiame žemės sklype yra įrengti inžinieriniai tinklai, vandentiekis, bei kitos komunikacijos, prie kurių ieškovas taip pat negali patekti ir jų eksploatuoti. Ieškovui priklausantiems pastatams ir statiniams reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas, juose gyvena senyvo amžiaus žmonės, pas kuriuos negali atvykti net medicininė pagalba.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo žemės sklypas suformuotas neatsižvelgiant į tai, kad ankstesniais metai įvažiavimas buvo numatytas, ką įrodo inventorinė byla.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas ir buvę valdos savininkai daugelį metų ir dabar naudojasi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) kapines ir tiesiogiai į ieškovo valdą. Pateiktos nuotraukos, patvirtina, kad ieškovas gali patekti į savo valdą iš (duomenys neskelbtini) g. (b.l. 45-53). Mano, kad nėra jokios būtinybės nustatyti servitutą, einantį per atsakovų sklypą, nes būtų pažeistas šalių pusiausvyros principas ir ieškovo padėtis būtų iš esmės geresnė lyginant su atsakovų.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas šiais motyvais.

Pagal Civilinio Kodekso 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Taikant servituto instituto normas, pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita ((LAT 2011-05-30 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-259/2011; 2011-11-04 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-419/2011).

Servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis). Ši teisė nėra absoliuti, gali būti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Tokia nuostata išplaukia iš CK 4.126 straipsnyje nustatyto reglamentavimo. Dėl to, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, priešingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio. Ieškovo noras nevaržomai važiuoti per atsakovo žemę suprantamas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas atsakovo teisėms suvaržyti tokia apimtimi.

Ieškovas nurodė, kad per prašoma nustatyti kelio servitutą yra pravestos komunikacijos, kuriomis ieškovas turėtų teisę naudotis bei prižiūrėti, tačiau nepateikė įrodymų, kokios komunikacijos, kokio ploto servituto reikalauja ar yra nesutarimas dėl komunikacijų naudojimosi. Ši aplinkybė yra nurodyta tik tam, kad „pastiprinti“ prašomo nustatyti kelio servituto poreikį, tačiau reikalavimas dėl servituto nustatymo komunikacijoms turi būti sprendžiamas atskiru reikalavimu, kuris ieškinyje nėra nei nurodytas, nei argumentuotas jo poreikis.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas savo ieškinį grįsdamas poreikiu prižiūrėti komunikacijos tinklus, prašo nustatyti ne mažesnės apimties servitutą komunikacijų eksploatacijai, bet kelio servitutą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Jei šalys nesutaria dėl servituto nustatymo tai spręstina teismo tvarka. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. pirmiausia reikia įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Išreikalavus teismui ieškovo inventorinę bylą nustatyta, kad nuo 1976 metų ieškovui įvažiavimas yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo jis naudojosi iki šiol (priedas: inventorinė bylos 1976 03 31 planas, b.l. 18). Atsakovo inventorinėje byloje pravažiavimas nenurodomas nuo 1993 m. (inventorinės bylos lapas 44) Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad naudojosi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas buvo nuvykęs į vietos apžiūrą ir nustatė, kad jokio pravažiavimo automobiliams nėra (pravažiavimas yra užblokuotas cementiniais blokais), o yra tik pėsčiųjų takas (b.l. 54-57). Liudytoja I. J. paaiškino, kad šiuo takeliu eina į kapines, nes taip arčiau, bet niekada jis nebuvo naudojamas kaip kelias automobiliams važiuoti. Taip pat nurodė, kad visai šalia yra kitas patekimas į kapines, todėl mano, kad užtvėrus pėsčiųjų taką problemų nebūtų, tiesiog naudotųsi kitu įėjimu į kapines (2014 12 10 posėdžio įrašas 1 val. 53 min.). Teismas atkreipia dėmesį, kad tai nėra kelias į kapines, tai tiesiog vietiniai gyventojai naudojasi taku, nes kaimynai neprieštarauja.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra 147 kv. m. atsakovo žemės sklypo, todėl jį nustačius visa apimtimi, būtų de facto panaikinta atsakovų teisė savo nuožiūra naudotis 147 m² žemės sklypo dalimi.

Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Nustačius servitutą pagal ieškovo pasirinktą variantą, turi būti ištirta kokių sąnaudų reikia keliui įrengti (nes šiuo metu yra tik takelis pievoje), nes kelio servitutas turėtų būti nustatytinas neterminuotai, o neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėmis važiuoti atsiras kelio priežiūros išlaidų, Ieškovas nenurodė nei ar prašo neatlygintinai naudotis servitutu ir kaip ketina kelią prižiūrėti (CK 4.114 str., LAT nutartis Nr. 3K-3-259/2014).

Ieškovo parengtame plane servitutui nustatyti nei šis šulinys, nei nuotekų šalinimo trasa nepažymėta, be to, ieškovė ieškinyje nepareiškė atskiro reikalavimo nustatyti servitutą ir kanalizacijos šulinio priežiūrai. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesų proporcingumo; tarnaujančiam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą.

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, kad asmens, prašančio nustatyti servitutą, patiriami sunkumai ir nepatogumai, įgyvendinant nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę (LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-419/2011).

Ieškovas sukūrė tariamą kelio servituto būtinybę, nors jos iš tiesų nėra.

Įvertinus šias aplinkybes bei prašomo nustatyti servituto ieškovo pagrindimą bei atsakovų atsikirtimus bei kitus rašytinius įrodymus bei žodinius paaiškinimus, teismas sprendžia, jog servituto nustatymas ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teises daugiau, nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti. Tokiu būdu būtų pažeisti proporcingumo ir turto savininko interesų derinimo principai. Bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės suponuoja pagrįstas prielaidas teigti, kad ieškovas žemę gali pasiekti kitų keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Ieškovas nurodė, kad šiuo servitutu naudotųsi tik kai kada, taigi tai tik dar karta patvirtina, kad nėra būtinumo nustatyti servituto, nes ieškovas gali naudotis kitu įvažiavimu. Ieškovo siekis atsakovų teisių sąskaita naudotis savo namų valda patogiau, negali būti pagrindas servitutui nustatyti (LAT nutartis Nr. 3K-3-168/2014).

Teismui konstatavus, kad kuri nors šalies įrodinėjama aplinkybė nesusijusi su servituto objektyviu būtinumu, tolesnis su šia aplinkybe susijusių faktų nustatinėjimas ir vertinimas nėra tikslingas.

Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas neįrodė, jog nenustačius kelio servituto, jis objektyviai negalės tinkamai naudotis savo valda, adresu (duomenys neskelbtini). Jis taip pat neįrodė, kad kelio servituto nustatymas yra vienintelis būdas patekti į savo valdą ir, kad be kelio servituto nustatymo ieškovas negalės tinkamai valda naudotis. Šiuo atveju esmė yra, kad į ieškovų žemės sklypą esantis dar vienas kelias paneigia objektyvaus kelio servituto galimybę ir CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos buvimą, servitutui teismo sprendimu nustatyti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, nustatytina, kad nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistina 48,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 48,88 Lt (14,16 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)); biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Ulejevienė