Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1967-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
I-1967-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04992-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1967-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04992-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (I tomas, b. l. 1–12) ir patikslintu skundu (I tomas, b. l. 13), kuriuose prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, Tarnyba), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 15 d. buvo etapuojamas į bendros kompetencijos teismus ir į kitas laisvės atėmimo įstaigas netinkamomis sąlygomis. Etapavimui pritaikyti automobiliai buvo nešvarūs, juose nuolat turėjo sėdėti ant kieto pagrindo. Automobiliuose trūko vietos, daiktus reikėjo laikyti ant kelių arba sėdėti ant daiktų. Dėl tokių sąlygų jam paūmėjo skausmai nugaroje, tirpo rankos.

Pareigūnai konvojavimo metu demonstruodavo šaunamuosius ginklus, mojuodavo guminėmis lazdomis. Tai sukėlė neapykantos, baimės jausmą. Konvojuojant turėdavo šlapintis į plastikinius butelius, matant kitiems asmenims, nes pareigūnai nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu.

Automobilyje nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių būtų galima laikytis konvojavimo metu. Nebuvo ventiliacijos, gryno oro ir dienos šviesos, žiemą buvo labai šalta, o vasarą karšta.

Konvojavimo automobiliuose ir vedant į teismo posėdžius be pagrindo buvo naudojami antrankiai. Viešas buvimas su antrankiais menkino jo įvaizdį, sukėlė pažeminimo, bejėgiškumo, baimės, kančios ir nepilnavertiškumo jausmą. Tokios konvojavimo sąlygos sukėlė diskomfortą, nepatogumą, baimę, stresą, fizines ir dvasines kančias, jautėsi sumenkintas ir pažemintas.

Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą arba jo netaikyti dėl svarbių termino praleidimo priežasčių. Nurodo, kad apie konvojavimo pažeidimus negalėjo žinoti, nes yra teisiškai neišprusęs, ilgą laiką buvo visiškai neveiksnus, apie teisę reikalauti kompensacijos sužinojo iš televizijos.

Atsiliepimas

Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą (I tomas, b. l. 59–65) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2016 m. kovo 2 d. buvo konvojuotas 54 kartus planinio konvojaus maršrutais: Vilnius-Alytus-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – Vilniaus pataisos namai – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Vilnius – Zarasai – Vilnius, Pravieniškės – Vilnius – Pravieniškės. Planinio konvojavimo metu buvo panaudoti specialiosios paskirties automobiliai: VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz Atego 918, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco Eurocargo ML90E18/P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz Atego 918 (967PKX2), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz Atego 918, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz Atego 918, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, jose buvo įrengti saugos diržai.

Nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, atlikusi patikrinimus, nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Į tualetą konvojuojami asmenys vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Konvojus - viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Viešojo saugumo tarnyba užtikrina tinkamą paruošimą specialaus transporto konvojavimui, t. y. konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios, o konvojuojamieji ir patys privalo palaikyti švarą kamerose, specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose. Specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūra vykdoma pagal viešojo saugumo vado įsakymus. Užtikrindami Lietuvos Respublikos higienos normų vykdymą, atlieka specialiosios paskirties konvojavimo automobilių planinę dezinfekciją ir neplaninę (tą pačią dieną, kai konvojuojamasis, sergantis infekcine liga, vežamas konvojaus transportu). Neplaninės dezinfekcijos atliekamos, atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus. Taigi, Tarnyba užtikrina specialaus konvojavimo transporto švarą.

Tarnyba vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės). Antrankių panaudojimą teismo posėdžio metu reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 195 punktas, kuriame nurodyta, kad „nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu“. Konvojavimo taisyklių 223.2 papunktyje nustatyta, kad, prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai gali būti panaudojami konvojuojant konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą.

Konvojavimo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Šiuo atveju nenustatyta, kad konvojuojant pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudoti antrankiai. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo.

Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų specialiaisiais automobiliais nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. gruodžio 28 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą). Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. pareikštas, praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjas teigia, kad negalėjo žinoti apie teisių pažeidimą, nes teisiškai neišprusęs, ilgą laiką buvo visiškai neveiksnus, o apie teisę reikalauti kompensacijos sužinojo iš televizijos. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas buvo neveiksnus, o kitos jo nurodytos priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui kreiptis į teismą anksčiau, nelaikytinos svarbiomis, todėl prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą teismas atmeta.

Taigi, pritaikius ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų specialiaisiais automobiliais laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. atmestinas.

Toliau nagrinėtinas prašymas dėl žalos atlyginimo nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 15 d.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 28 d. – 2016 m. sausio 15 d. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai specialiaisiais automobiliais „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konvojavo pareiškėją maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius –Alytus – Vilnius, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – Vilniaus pataisos namai, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – Vilniaus pataisos namai – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Pravieniškės – Vilnius – Pravieniškės, Kaunas – Pravieniškės – Vilnius (tomas II, b. l. 61–182).

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant Civilinio kodekso 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis minėtu punktu atmestinas pareiškėjo teiginys, jog konvojavimo metu pareigūnų turimi ginklai buvo skirti pažeminti ar pasityčioti iš konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, pareigūnų turimi ginklai skirti užtikrinti saugumą.

Konvojavimo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Konvojavimo taisyklių 223.2 papunktyje nustatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą.

Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarnybos pareigūnai specialiąsias priemones – antrankius, gali naudoti, vykdydami savo pareigas, užtikrinant apsaugą, todėl pareiškėjo teiginys dėl antrankių naudojimo konvojavimo automobiliuose ir vedant į teismo posėdžius atmestinas.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai ir konvojuojamųjų sąrašai (II tomas, b. l. 61–182), specialiųjų automobilių schemos (I tomas, b. l. 87, 103, 105, 110, 111, 130, 133, 136, 139, 142, 145, 151, 154, 157) patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas „Volkswagen“, „Mercedes Benz“ ir „Iveco“ automobiliais, o konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei buvo sėdimų vietų. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, kad prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojuoti ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Taigi, pareiškėjo teiginys, kad konvojavimo automobiliuose trūko vietos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje pateiktų dirbtinio apšvietimo tyrimo ir ventiliacijos efektyvumo matavimų protokolų (I tomas, b. l. 69–73, 91–92, 114–122, 126–129) matyti, kad atsakovės atstovas tikrino konvojavimo sąlygų kokybę, užsakė transporto priemonių tyrimus, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Iš pateiktų protokolų matyti, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko konvojavimui keliamas sąlygas ir pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginys dėl šviesos ir gryno oro trūkumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje pateiktos UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ ir UAB „Tuvlita“, išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (I tomas, b. l. 67–68, 74–78, 80–84, 89, 107, 113, 132, 135, 138, 141, 144, 147, 153, 156, 159) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitinka techninius reikalavimus. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo etapuojamas techniškai tvarkingais automobiliais, kuriuose įrengti saugos diržai.

Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo automobiliai yra nešvarūs, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas nurodo, kad Tarnyba, užtikrindama Lietuvos Respublikos higienos normų vykdymą, atlieka specialiosios paskirties konvojavimo automobilių planinę ir neplaninę dezinfekciją, todėl konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiu atsakovės atstovo paaiškinimu, todėl pareiškėjo teiginys dėl švaros nebuvimo konvojavimo automobiliuose atmestinas kaip nepagrįstas.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Atsakovės atstovas paaiškino, kad apie konvojuojamųjų vedimą į tualetą daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas į tualetą buvo vedamas pasikeitimo punktuose, papildomų pareiškėjo prašymu neužfiksuota, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisė pasinaudotu tualetu nebuvo pažeista.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojuojant nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė