Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajam D. S., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G., jų gynėjui-advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiojo atstovui-advokatui Gvidui Byčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 45 parų areštu.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. – dvi paros ir laikyta, kad galutinė paskirta bausmė – 43 parų areštas.

A. G., padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.) ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš D. S. ir A. G. 4000 Lt (keturi tūkstančiai Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista solidariai iš D. S. ir A. G. 2837,39 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt septyni Lt 39 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas, o A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad sutrikdė viešąją tvarką bei visuomeninę rimtį ir nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. už tai, kad 2012 m. gruodžio 16 d., apie 21.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – prie įėjimo į prekybos centrą „Iki”, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams mėtydami degančias petardas į žmones, iš kurių dvi sprogo R. K. prie galvos ir prie kojų. Nukentėjusiajam bandant sudrausminti žodžiais, išplūdo R. K. įvairiais necenzūriniais žodžiais, D. S. sudavė R. K. kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus, abu kartu ne mažiau trijų kartų sudavė rankomis bei spyrė į galvos sritį, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į dešinį skruostą, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstoje bei dešinio skruostikaulio–viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kuris nukentėjusiajam R. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais jie taip pat sutrikdė viešąją tvarką bei visuomeninę rimtį.

R. K. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai taikė A. G. atleidimo nuo atsakomybės institutą, kadangi nebuvo visų reikalingų tam sąlygų. Atleistasis tik paskutinio posėdžio metu sumokėjo jam 1000 Lt, nors nuo įvykio praėjo daugiau nei metai laiko, tai padarė sakydamas, kad nori būti kariškiu, o dėl šio įvykio jam bus sugadintas gyvenimas. Apelianto manymu, atleistasis visiškai kritiškai nevertina savo poelgio. Be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų bei atlygins žalą.

Nuteistasis D. S. ir atleistasis nuo atsakomybės pagal laidavimą A. G. teismo posėdyje prašė nukentėjusiojo R. K. skundą atmesti.

D. S. ir A. G. gynėjas teismo posėdžio metu taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuosprendžio dalį dėl atstovavimo išlaidų, prašo pakeisti ir nukentėjusiojo prašomą 1500 Lt sumą mažinant per pusę.

Prokurorė prašė nukentėjusiojo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl atstovavimo išlaidų pakeisti, priteisiant nukentėjusiojo prašomą 1500 Lt sumą, o kitą nuosprendžio dalį palikti be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo D. S. ir atleistojo nuo atsakomybės pagal laidavimą A. G. kaltė, padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Kadangi nesutinkama tik su D. S. paskirta bausme, A. G. taikytu atleidimu nuo atsakomybės pagal laidavimą, priteisto civilinio ieškinio dydžiu nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti bei procesinių išlaidų nepriteisimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistajam D. S. paskirta bausmė yra per švelni, pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų ir taip pat, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmė turėtų būti proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. S., atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas penktą kartą, nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tuo pat metu teismas atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, į tai, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas. Be paminėtųjų aplinkybių įvertinta ir tai, kad D. S. nagrinėjamu atveju padarė nesunkius nusikaltimus, jis stengiasi išlaikyti socialinius ryšius visuomenėje, nors ir nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje ir pagal darbo biržos siuntimą mokosi Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre apdailininko specialybės (2 t., b. l. 52-57), augina mažametį vaiką (2 t., b. l. 51). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. S. už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė ne griežčiausią inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o ten pat numatytą arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. S. bausmė tiek už atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmės yra pagrįstos, teisingos, jomis gali būti pasiekti bausmės tikslai, todėl griežtinti nuteistajam paskirtąją bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Nepakankamai motyvuotu ir pagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas be pagrindo atleido A. G. nuo atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad BK 40 straipsnis suteikia teismui galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tuo atveju, jeigu teismas nustato BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą: 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad A. G. padarė nesunkius nusikaltimus, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Jis atlygino dalį (1000 Lt) neturtinės žalos nukentėjusiajam ir yra pagrindo manyti, jog atlygins visiškai padarytą ir teismo priteistą žalą. Jis nusikalto pirmą kartą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Kaltinamasis yra baigęs bazinius karinius mokymus, siekia karininko karjeros (1 t., b. l. 134-135), dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi ir teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes bei remdamasi bylos duomenų visumos analize, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindo manyti, jog A. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad atleistasis, kaip teigia apeliantas, tik paskutinio posėdžio metu sumokėjo 1000 Lt, nors nuo įvykio praėjo daugiau nei metai laiko, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad A. G., nedelsdamas, 2014 m. gegužės 12 d., net neįsiteisėjus nuosprendžiui, gera valia atlygino visą apylinkės teismo priteistą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl R. K. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose (b. l. 92, 93). Todėl teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad ir likusią nesumokėtą žalą nukentėjusiajam jis visiškai atlygins. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skirti A. G. laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, susijusį su nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumu, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nukentėjusysis R. K. dėl D. S. ir A. G. neteisėtų veiksmų kentė fizinį skausmą, patyrė žalą sveikatai, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, t. y., į padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į D. S. ir A. G. kaltę, į tai, kad nukentėjusįjį sužalojo veikdami tiesiogine tyčia, viešoje vietoje, ir dėl tos priežasties, kad buvo nukentėjusiojo sudrausminti dėl petardų sprogdinimo. Tuo pat metu teismas atsižvelgė ir į tai, kad tiek D. S., tiek ir A. G. niekur nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus asmenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, apeliacinio skundo argumentus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įstatymų reikalaimų nepažeidė, teisingai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir pagrįstai priteisė nukentėjusiajam R. K. ne jo prašomą žalą, o tik 4000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos dydis visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas išvadas nuosprendyje dėl D. S. paskirtos bausmės rūšies, A. G. - dėl taikyto atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą, taip pat dėl neturtinės žalos dydžio - pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo. Tačiau, nors nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas ir pripažino pagrįstomis nukentėjusiojo R. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, to nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė. Atsižvelgiant į tai, R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš D. S. ir A. G. solidariai priteisiant 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 25 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2270 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. S. ir A. G., išlaidas iki 2014 m. birželio 26 d. sudaro 130 Lt (b. l. 87).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą D. S. ir A. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį: iš D. S. ir A. G. solidariai R. K. naudai priteisti 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų Lt) dydžio išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.