Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, patikslintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; taikant BK 64 straipsnį, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, dalinai pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, K. S. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, dalinai pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu (turėtų būti nutartimi), K. S. paskirtos subendrintos 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, patikslinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, subendrintų į 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neatliktąja dalimi ir paskirta K. S. galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; į bausmę įskaitytas K. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 11 d. 4 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 16.45 val. (dvi paros) ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria buvo subendrintos jam anksčiau paskirtos ir neatliktos bausmės, nustatytos bausmės dalis, kurią K. S. atliks nuo šio nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d.

2. Nuteistojo K. S. bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. rugpjūčio 11 d., pabaiga – 2026 m. birželio 9 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. sausio 12 d. – 2 metai 4 mėnesiai ir 29 dienos. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus pusę bausmės) – 2024 m. sausio 9 d.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartimi nuteistojo K. S. 2024 m. sausio 16 d. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo panaikinimo atmestas. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo K. S. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nuteistasis K. S. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas, todėl nagrinėjamu atveju Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam K. S. toliau koreguoti gana nemažai probleminių sričių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo K. S. skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, itin svarbus yra ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

9. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. S. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. sausio 9 d. 2023 m. gruodžio 22 d. atlikus pakartotinį K. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugpjūčio 26 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo K. S. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, tai yra vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

10. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo skundo argumentus, kuriais teigiama, kad Lygtinio paleidimo komisija, atsisakydama taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, ir apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti jo skundą, neatsižvelgė į esminius bausmės atlikimo metu jo padarytus pokyčius, į dedamas pastangas resocializuotis bei į sąlygas ir galimybes dalyvauti socializacijos ir resocializacijos priemonių taikymo visumoje, nesivadovavo teismų praktika, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec(2003)22 valstybėms-narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, nesirėmė BVK 82 straipsnio, 1 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimais, kitų teisinių šaltinių rekomendacijomis, savo išvadas pateikė neišsamiai ir neaiškiai, neįvertinus visų jo nurodytų aplinkybių bei noro daugiau nenusikalsti ir laikytis Lietuvoje galiojančių įstatymų ir tvarkos. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek apylinkės teismas savo sprendimus tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka, išdėstė kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, daryti priešingas išvadas, nei padarė Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo K. S. lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas neobjektyviai įvertino nuteistojo K. S. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

12. Iš nuteistojo K. S. skundo turinio matyti, jog nuteistasis savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – įsitraukimu į darbinę veiklą, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymu, nuteistasis taip pat pateikė charakteristikas iš darboviečių, kuriose apie jį atsiliepiama teigiamai. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad nors nuteistojo K. S. elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir įsitraukimas į darbinę veiklą teigiamai apibūdina K. S. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip nurodyta nuteistojo K. S. 2023 m. gruodžio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), stebimas akivaizdus K. S. nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, nuteistasis tapo sąmoningesnis ir labiau motyvuotas keisti gyvenimo būdą, įsitraukti į prosocialias veiklas (į darbinę veiklą), kas vertinama kaip apsauginiai veiksniai, tačiau išlieka net keli kriminogeniniai veiksniai, didinantys nusikalstamo elgesio riziką, todėl papildomos intervencijos poreikis išlieka (asmens byla, II tomo II dalies, b. l. 63-71).

13. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis, finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, alkoholio vartojimo įpročių gilesnės analizės stoka ir smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio, turimi asmenybės bruožai ir jų tarpusavio derinys, kartais pasireiškiantis impulsyvumas, polinkis pasitikėti sėkmės tikimybe išvengiant neigiamų pasekmių (asmens byla, II tomo II dalies, b. l. 63-71). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Nagrinėjamu atveju esantis gana didelis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, K. S. teistas 6 kartus, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinis paleidimas, tačiau tai K. S. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis K. S. taip pat tris kartus pažeidė drausmę. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakydama taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti Šiaulių kalėjimo (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimu atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo ugdymu, impulsyvumo valdymu, atsakingo požiūrio į visuomenėje priimtinas vertybes stiprinimu), dalyvauti anoniminių alkoholio priklausomybių turinčių asmenų susitikimuose, nedaryti naujų teisės pažeidimų, dengti finansinius įsipareigojimus.

14. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo K. S. skundo teiginiu, kad Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas, spręsdami jo lygtinio paleidimo klausimą, daugiau dėmesio skyrė jo padaryto nusikaltimo analizei bei su juo susijusioms aplinkybėms, bet ne bausmės vykdymo metu padarytai pažangai bei pokyčiams. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą K. S. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus. Be to, būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, Lygtinio paleidimo komisija ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindami nuteistojo K. S. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas.

15. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis K. S. šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl tenkinti nuteistojo K. S. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.