Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2482-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
2A-2482-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29990-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
UAB „General Financing“
Atsakovas
T. M.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2482-392/2014Proceso Nr. 2-68-3-29990-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10.; 63.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-5131-432/2014 pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „General Financing“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo T. M. 48.641,49 Lt mokėtinų įmokų, 287,55 Lt delspinigių, viso 48.929,04 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-07-25 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1, 2012-10-26 sandorį Nr. 2, kuriais remiantis ieškovas atsakovui iš viso suteikė 35.962,64 Lt vartojimo kreditą iki 2017-01-15. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti kredito grąžinimo įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovas nuo 2013-02-19 nėra atlikęs nei vieno mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas mokėtinas įmokas, delspinigius, išlaidas susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu (b.l. 38-40).

Atsiliepimas

Atsakovas T. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti visas pagal sandorius mokėtinas įmokas, kurios apima ne tik realią atsakovo skolą ieškovui, tačiau ir ateities palūkanas. Ieškovas, pateikdamas įmokų sumas, tačiau nepaaiškindamas, iš ko jos susidaro, bando prisiteisti papildomai ir ateities palūkanas, kurios turėtų būti apskaičiuotos 2014-2017 metais. Taip ieškovas nori pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovo teigimu, ieškovas specialiai teismui nepateikė įmokų mokėjimo grafikų, kuriuose matosi, kokia tiksliai yra nepadengta kredito dalis šiai dienai. Atsakovo duomenimis, šiai dienai nepadengtas kredito likutis yra 29.169,48 Lt. Atsakovas šios skolos neginčija ir su ja sutinka (b.l. 58-59). Į teismo posėdį atsakovas be svarbių priežasčių neatvyko, pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (b.l. 80).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „General Financing“ iš atsakovo T. M. 35.018,95 Lt kredito grąžinimo įmokų, 287,55 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35.306,50 Lt) nuo 2013-09-12 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 985 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 91-94). Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2012-07-25 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 (dėl 13.000 Lt kredito), o 2012-10-26 –sandorį Nr. 2 (dėl 18.500 Lt kredito), pagal kuriuos atsakovui suteiktas 35.962,64 Lt vartojimo kreditas, kurį šis turėjo grąžinti atitinkamai iki 2017-01-15 ir 2016-07-15. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas (sandorių 5.1.1. p.). Pagal sandorį Nr. 1 įmokos dydis – 493,01 Lt, paskutinė įmokos data 2017-01-15, palūkanų norma – 25 proc., delspinigių norma – 0,05 proc. Pagal sandorį Nr. 2 įmokos dydis – 621,22 Lt, paskutinė įmokos data 2016-07-15, palūkanų norma – 19,001 proc., delspinigių norma – 0,05 proc. Atsakovas sumokėjo ieškovui 5.935,95 Lt. Nuo 2013 m. kovo mėn. įmokų nebemokėjo. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovas pagrįstai pasinaudojo CK 6.874 str. 2 d. ir Vartojimo kredito įstatymo 19 str. numatyta teise nutraukti abu su atsakovu sudarytus sandorius. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo įmokų nemokėjimo nuo 2013 m. kovo mėn. faktas, sandoriuose nurodyti atsakovo duomenys ir ieškovo pateikta išsiųstų elektroninių laiškų suvestinė. Sandorių Nr. 1 ir Nr. 2 VI skyriuje („Mokėjimų nevykdymo pasekmės“) įrašyta, kad klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną privalo sumokėti kredito davėjui 0,05 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Todėl atsakovo prievolė mokėti delspinigius už pradelstus mokėjimus taip pat nekėlė teismui abejonių. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovo prievolė sumokėti įmokas ir kitus mokėjimus prieš terminą sandoryje Nr. 2 susieta su tam tikra pranešimo kredito gavėjui procedūra (sutarties bendrųjų sąlygų 8.2.-8.2.3. p.). Šių nuostatų nėra sandorio Nr. 1 bendrosiose sąlygose (neišspausdinti 8.2. ir 8.2.1. p.). Sandoryje Nr. 1 dėl neišspausdintų 8.2. ir 8.2.1. p. prievolė sumokėti įmokas prieš terminą nėra išsamiai aptarta. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui (vartojimo kredito gavėjui) nežinant aiškių ir konkrečių sąlygų, kurioms esant atsiranda kredito gavėjo prievolė sumokėti visas sutartyje numatytas įmokas iš karto, negalima reikalauti, kad atsakovas šias išsamiai sutartyje (sandoryje Nr. 1) neaptartas nuostatas vykdytų. Nuostatos, kurios nėra išsamiai ir aiškiai aprašytos vartojimo kredito sutartyje, negali būti aiškinamos vartojimo kredito gavėjo (sutarties sąlygas priėmusios šalies) nenaudai (CK 6.193 str. 1 ir 4 d.). Tačiau atsakovas galėjo ir privalėjo suprasti, kad laiku nemokant sandoryje Nr. 1 numatytų įmokų, šis sandoris gali būti nutrauktas pagal CK 6.874 str. 2 d. nuostatas ir kils atsakovo prievolė grąžinti visą likusią paskolos sumą. Šalių sudarytoje sutartyje (sandoryje Nr. 1) nėra atskleista, kokią kas mėnuo mokėtinos įmokos dalį sudaro palūkanos, nepaaiškinta, kada ir kokioms sąlygoms esant kredito gavėjas privalo sumokėti kitus sandoryje numatytus mokėjimus (išskyrus netesybas, aptartas sandorio Nr. 1 VI skyriuje „Mokėjimų nevykdymo pasekmės“). Todėl, sandoryje Nr. 1 esant neįrašytiems 8.2. ir 8.2.1 p., ieškovui nutraukus šį sandorį, atsakovas (vartotojas) privalo grąžinti jam bendrą vartojimo kredito sumą – 13.000 Lt ir sumokėti delspinigius, nurodytus delspinigių skaičiavimo lentelėje. Tik šios sumos teismui nekėlė abejonių. Kitų sandoryje Nr. 1 numatytų mokėjimų likimas arba dydis, kredito davėjui nutraukiant sandorį Nr. 1 dėl kredito gavėjo prievolių nevykdymo, nėra aiškūs, todėl šių mokėjimų kredito gavėjas neprivalo mokėti. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad kitokios taisyklės taikytinos kredito davėjo iniciatyva nutraukus sandorį Nr. 2. Šiame sandoryje aiškiai aptarti mokėjimai, kuriuos atsakovas privalo sumokėti, jei kredito davėjas nutraukia sandorį Nr. 2 dėl kredito gavėjo prievolių nevykdymo. Esant šioms aplinkybėms, kredito gavėjas privalo prieš kredito grąžinimo terminą sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas (sutarties bendrųjų sąlygų 8.2. p.). Tokių įmokų suma – 27.954,90 Lt (45 įmokos po 621,22 Lt). Bendra atsakovo ieškovui mokėtinų įmokų suma pagal abu nutrauktus sandorius – 40.954,90 Lt (13.000 Lt pagal sandorį Nr. 1 ir 27.954,90 Lt pagal sandorį Nr. 2). Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovui 5.935,95 Lt, likusi nesumokėtų įmokų suma – 35.018,95 Lt priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.870 str., 6.873 str.). Atsakovas sandoriuose numatytu laiku nesumokėjo skolos grąžinimo įmokų, todėl privalo sumokėti ieškovui sutartyse numatytus 0,05 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną – 287,55 Lt (CK 6.71, 6.73 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „General Financing“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, priteisti ieškovui iš atsakovo T. M. 13.622,54 Lt nepriteistą įmokų dalį bei 16 Lt nepriteistą žyminio mokesčio dalį, taip pat 408 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas negalėjo tinkamai suvokti įmokų nemokėjimo ir sutarties nutraukimo padarinių vien dėl to, jog sandoryje Nr. 1 dėl spausdinimo klaidos nebuvo nurodyti 8.2 ir 8.2.1 p.. Pats atsakovas net neginčijo šios spausdinimo klaidos, kadangi vadovavosi nurodytais punktais. Sandorio Nr. 1 bendrosiose sąlygose dėl spausdinimo klaidos nėra nurodyti 8.2 ir 8.2.1 p., kuriuose nustatyta, kada ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai klientas netinkamai ją vykdo: „8.2.1. Bendrovė raštu informavo Jus apie pradelstą mokėjimą; 8.2.2. Jūsų mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės“. Tai, kad šie punktai neįtraukti į sutartį, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, kadangi galima remtis tiek CK 6.217 str., kuriame nustatyta, kad „šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas“, tiek CK 6.874 str. 2 d., nustatančia, kad „jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis“, tiek Vartojimo kredito įstatymo 19 str., kuriame nurodoma, kad „vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos“ (toliau straipsnyje pateikiamos sąlygos identiškos sandorio Nr. 1 8.2 ir 8.2.1 p. neatspausdintoms sąlygoms). Sandorio Nr. 1 bendrosios sąlygos yra parengtos remiantis CK, Vartojimo kredito įstatymu, jiems neprieštarauja, o tik atkartoja įstatymo nuostatas, kurios sandoryje pateikiamos tik kliento aiškumui. Dėl šių priežasčių atsakovas, būdamas protingas ir sąžiningas asmuo, turėjo ir galėjo suvokti, kad netinkamas sutarties vykdymas jam sukels neigiamų padarinių, savo veiksmais jis padarys nuostolių kreditoriui ir sutartis bus nutraukta. Todėl teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovas nežinojo sutarties sąlygų, kurioms esant atsirado jo prievolė sumokėti visas sutartyje numatytas įmokas iš karto, kadangi neatliekant įmokų nuo 2013-03-15 iki kreipimosi į teismą 2013-12-02 bet kokiam asmeniui būtų akivaizdu, kad sutartis su juo bus nutraukta. Šiuo atveju akivaizdžiai buvo galima numanyti, kad atsakovui pažeidus sutartį, net ir nesant minėtų 8.2 bei 8.2.1 p., ieškovas vadovausis CK bei Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakovu sudarytų sandorio Nr. 1 ir sandorio Nr. 2 2.5 p. nurodyta, jog „šią Sutartį sudaro bendrosios sąlygos, nurodytos toliau bei specialiosios sąlygos, nurodytos Sandoryje. Bendrosios sąlygos taikomos visiems Sutarties pagrindu sudarytiems Sandoriams, jeigu konkrečiu Sandoriu Bendrosios sąlygos nepakeičiamos“. Vadovaujantis šia nuostata, paskutiniojo sandorio bendrosios sąlygos yra taikomos visiems iki tol sudarytiems sandoriams, o paskutiniojo sandorio Nr. 2 bendrosiose sąlygose yra sandoryje Nr. 1 dėl spausdinimo klaidos nepateikti 8.2 ir 8.2.1 p. Ieškovas nesutiko su teismu, kad sandoryje Nr. 1 nėra atskleista, kokią kas mėnesį mokėtinos įmokos dalį sudaro palūkanos, nėra aiškus kitų sandoryje Nr. 1 numatytų mokėjimų dydis, todėl kita ieškovo reikalavimų, susijusių su sandoriu Nr. 1, dalis atmetama, t. y. nepriteisiamas sutarties tvarkymo mokestis, palūkanos. Tiek sudarant sandorį Nr. 1, tiek sandorį Nr. 2 atsakovui buvo pateikti mokėjimo grafikai, kuriuose nurodyta, kokią kasmėnesinės įmokos dalį sudaro grąžinama vartojimo kredito dalis, sandorio sudarymo mokesčio dalis, palūkanos, o pagal sandorį Nr. 1 tik 13.000 Lt priteisimas negali būti grindžiamas vien tuo, kad sutartyje nėra punktų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą (jau aptartų 8.2 ir 8.2.1 p), kadangi tiek palūkanos, tiek delspinigiai bei sutarties tvarkymo mokestis yra skaičiuojami nenutraukus sutarties ir atsakovas juos turėjo mokėti pagal grafiką. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.13 p. „bendra Kliento mokama suma – bendra suma (kaip apibrėžta Vartojimo kredito įstatyme), kurią Klientas turi mokėti už suteiktą Bendrą vartojimo kredito sumą, įskaitant Palūkanas ir su Bendros vartojimo kredito sumos suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius“. Taigi pagal sandorį Nr. 1 atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 26.622,54 Lt sumą, į kurią įeina kredito įmokos, palūkanos, sandorio sudarymo mokestis (mokėjimo grafikas pridedamas). Šiuo atveju palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, taigi, atsakovas bet kuriuo atveju privalėjo mokėti palūkanas, kurios yra mokestis už naudojimąsi bendra vartojimo kredito suma, t.y. 13.000 Lt. Šį mokėjimą įtvirtina ne tik CK 6.874 str. 2 d., bet ir sutartis, kurios bendrųjų sąlygų 1.12 p. nurodyta, kad palūkanos – piniginės lėšos, kurias Klientas moka Bendrovei už naudojimąsi Bendra vartojimo kredito suma. Vadovaujantis tais pačiais principais atsakovas turėjo mokėti ir įmokas pagal sandorį Nr. 2, kurio bendros atsakovo mokamos sumos nei teismas, nei pats atsakovas neginčijo. Tiek sandorio Nr. 1, tiek sandorio Nr. 2 specialiosiose sąlygose skyriuje II.B „Finansavimo sąlygos“ nurodoma, kad atsakovas turėjo mokėti bendrą vartojimo kredito sumą, palūkanas ir sandorio sudarymo mokestį, taigi, sutartis yra atlygintinė ir joje tai aiškiai nurodyta (b.l. 100-104).

Atsakovas T. M. atsiliepimo į ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-07-25 tarp ieškovo UAB „General Financing“ ir atsakovo T. M. buvo sudarytas Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 1, kurio pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 13.000 Lt vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2017-01-15 periodinėmis įmokomis grąžinti ieškovui iš viso 26.622,54 Lt sumą, į kurią įtraukta vartojimo kredito suma, palūkanos, sutarties sudarymo ir tvarkymo mokesčiai (b.l. 5-9). 2012-10-26 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas dar vienas Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 2, kurio pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 18.500 Lt vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2016-07-15 periodinėmis įmokomis grąžinti ieškovui iš viso 27.954,90 Lt sumą, į kurią įtraukta vartojimo kredito suma, palūkanos, sutarties sudarymo ir tvarkymo mokesčiai (b.l. 10-14). Atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo ieškovui 5.935,95 Lt, tačiau nuo 2013 m. kovo mėn. mokėjimus nutraukė (b.l. 51). 2013-12-03 ieškovo iniciatyva su atsakovu sudaryti Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriai Nr. 1 ir 2 buvo nutraukti (b.l. 71-72). Taip pat ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 48.641,49 Lt mokėtinų įmokų ir 287,55 Lt delspinigių, iš viso 48.929,04 Lt įsiskolinimo, priteisimo iš atsakovo (b.l. 38-40).

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoryje Nr. 1, priešingai nei sandoryje Nr. 2, nėra įrašyti 8.2. ir 8.2.1 p. „Bendrovė turi teisę reikalauti, kad Jūs prieš Kredito grąžinimo terminą sumokėtumėte visas pagal Sutartį mokėtinas Įmokas, Delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu, jeigu Bendrovė raštu informavo Jus apie pradelstą mokėjimą“ (b.l. 8, 13). Teismas sprendė, kad atsakovui nežinant aiškių ir konkrečių sąlygų, kurioms esant atsiranda jo prievolė sumokėti visas sandoryje Nr. 1 numatytas įmokas iš karto, negalima reikalauti, kad atsakovas šias išsamiai sandoryje Nr. 1 neaptartas nuostatas vykdytų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovui nutraukus sandorį Nr. 1, atsakovas privalo grąžinti jam bendrą vartojimo kredito sumą – 13.000 Lt ir sumokėti delspinigius, nurodytus delspinigių skaičiavimo lentelėje. Tuo tarpu kitų sandoryje Nr. 1 numatytų mokėjimų, kurių likimas arba dydis, ieškovui nutraukiant sandorį dėl atsakovo prievolių nevykdymo, nėra aiškūs, atsakovas neprivalo mokėti. Šalių sudarytame sandoryje Nr. 1 nėra atskleista, kokią kas mėnuo mokėtinos įmokos dalį sudaro palūkanos, nepaaiškinta, kada ir kokioms sąlygoms esant kredito gavėjas privalo sumokėti kitus sandoryje numatytus mokėjimus (išskyrus netesybas, aptartas sandorio Nr. 1 VI skyriuje „Mokėjimų nevykdymo pasekmės“).

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). CK 6.874 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, vartojimo kredito sutarties atveju – bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, kurią sudaro bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad atsakovo pareiga grąžinti ieškovui bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą – 26.622,54 Lt, į kurią įtraukta vartojimo kredito suma (13.000 Lt), palūkanos (25 proc. norma), sutarties sudarymo mokestis (2.965,93) ir sutarties tvarkymo mokestis (0,006 proc.), Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 1 nutraukimo dėl netinkamo atsakovo prievolių vykdymo atveju kyla iš įstatymo, net jeigu tai atskirai neaptarta ginčo šalių susitarimu. Be to, tai buvo numatyta ir kitame ginčo šalių sudarytame Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoryje Nr. 2 (b.l. 8, 13). Bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos detalizacija pateikta mokėjimo grafike, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas, taigi, atsakovui buvo žinoma, kokią mokėtinos sumos dalį sudaro vartojimo kreditas, palūkanos ir kiti mokesčiai (b.l. 60).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovui iš atsakovo papildomai priteisiama 13.622,54 Lt nesumokėtų įmokų pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 (26.622,54 Lt (bendra vartojimo kredito gavėjo mokamą suma) - 13.000 Lt (pirmosios instancijos teismo priteista suma)).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus, ieškovui priteistinas visas jo sumokėtas 1.368 Lt dydžio žyminis mokestis (b.l. 2, 53). Be to, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą visa apimtimi, jam iš atsakovo priteisiamas ir 409 Lt žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant šį skundą (b.l. 137)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimą už akių pakeisti.

Papildomai priteisti ieškovui UAB „General Financing“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 13.622 litus 54 ct. nesumokėtų įmokų pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 ir 383 litus žyminio mokesčio.

Sprendimo rezoliucinę dalį ieškovui priteistinų sumų dalyje išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui - UAB „General Financing” (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 48 929 litus 4 ct. įsiskolinimo, taip pat 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 09 12 iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1.368 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.”

Priteisti UAB „General Financing“ iš T. M. 409 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Danutė KutrienėLoreta Lipnickienė