Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Š., E. N., M. Č. ir Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. 5200 Lt (40 MGL) bauda, BK 253 str. 1 d. 3900 Lt (30 MGL) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 6500 Lt (50 MGL) bauda.

E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. 5200 (40 MGL) bauda.

M. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. 1300 Lt (10 MGL) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus m. VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas, susitikimo, įvykusio 2007 m. kovo 20 d., 9.58 val., sargų namelyje, esančiame automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu toje pačioje vietoje buvusiam ir E. N. rekomenduotam S. T. pažadėjo, kad jis (V. Š.), pasinaudodamas savo tarnyba Vilniaus m. VPK VP EPT ir pažintimis ar kita tikėtina įtaka Vilniaus raj. PK darbuotojams, už 1000 Lt kyšį padės S. T. draugui M. Č. išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 12 d., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,45 promilės) vairuojantis automobilį AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugsėjo 27 d. už šį pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6 d. ir 126 str. 2 d., jam buvo paskirta 1750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 24 mėnesiams. 2007 m. kovo 22 d., 10.20 val., susitikimo, įvykusio toje pačioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančiame sargų namelyje, su S. T. ir E. N., veikdamas pagal savo anksčiau duotą pažadą, priėmė iš siekiančio išvengti administracinės atsakomybės M. Č., netiesiogiai per S. T. 1000 Lt kyšį už tai, kad jis paveiks Vilniaus raj. PK darbuotojus, kad jie atitinkamai neteisėtai veiktų M. Č. interesais, t.y. padėtų jam išvengti administracinės atsakomybės ir anksčiau nustatyto termino susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemonę.

Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, t.y. neteisėtai, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto šaltinio įgijo 14 vnt. šovinių, esančių pramoninės gamybos 9 mm kalibro šaudmenimis, skirtų įvairių modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir 59 vnt. šovinių, esančių pramoninės gamybos 9 mm kalibro 9x18 (Makarov‘o konstrukcijos) šaudmenis, skirtus įvairių modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams. Viso neteisėtai laikė 73 vnt. šovinių, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė seife, esančiame tarnybiniame kabinete Nr. 333, Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. birželio 20 d.

E. N. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. T. padėjo papirkti valstybės tarnautoją – Vilniaus m. VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus tyrėją V. Š., t.y. 2007 m. kovo 20 d., 9.58 val., sargų namelyje, esančiame automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), S. T. paprašius padėti jo draugui M. Č. išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad pastarasis 2006 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,45 promilės) vairavo automobilį AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) ir už šį pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6 d., 126 str. 2 d., 2006 m. rugsėjo 27 d. jam buvo paskirta 1750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 24 mėnesiams, rekomendavo S. T. tuo metu toje pat vietoje buvusį Vilniaus m. VPK VP EPT tyrėją V. Š., kuris kaip tarpininkas ir pasinaudodamas savo tarnyba Vilniaus m. VPK VP EPT bei pažintimis ar kita tikėtina įtaka Vilniaus raj. PK darbuotojams gali padėti M. Č. išvengti administracinės atsakomybės. V. Š. tuo pat metu ir toje pačioje vietoje nurodė S. T. duoti jam (V. Š.) kaip tarpininkui 1000 Lt kyšį, kurį S. T. 2007 m. kovo 22 d., 10.20 val., susitikimo, įvykusio toje pačioje automobilių saugojimo aikštelėje esančiame sargų namelyje, davė V. Š..

M. Č. nuteistas už tai, kad papirko valstybės tarnautoją – Vilniaus m. VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėją V. Š., t.y. jis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad 2006 m. rugsėjo 12 d., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,45 promilės) vairuojantis automobilį AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), už ką jam pagal ATPK 124 str. 6 d., 126 str. 2 d. 2006 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirta 1750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 24 mėnesiams, padedant S. T. ir E. N. rekomendavus, 2007 m. kovo 20 d., 9.58 val., sargų namelyje, esančiame automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), papirko tuo metu toje pat vietoje buvusį Vilniaus m. VPK VP EPT tyrėją V. Š., kuris kaip tarpininkas ir pasinaudodamas savo tarnyba Vilniaus m. VPK VP EPT bei pažintimis ar kita tikėtina įtaka Vilniaus raj. PK darbuotojams gali padėti jam (M. Č.) išvengti administracinės atsakomybės. V. Š. tuo pat metu ir toje pačioje vietoje nurodė jam kaip tarpininkui duoti 1000 Lt kyšį, kurį M. Č. netiesiogiai – per S. T., 2007 m. kovo 22 d., 10.20 val., susitikimo, įvykusio toje pačioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančiame sargų namelyje, davė V. Š..

Nesutikdamas su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistasis V. Š. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – tarpininko kyšininkavimo savo kaltės nepripažino. Paneigė, kad tarp jo ir E. N. buvo susitarimas paimti 1000 Lt savo naudai už administracinės teisės pažeidimo byloje priimtą sprendimą. Nurodo, kad E. N. draugas prašė jo pagalbos, t.y. kaip surašyti dokumentus. 1000 Lt gavo už padėjimą surašyti reikiamus dokumentus ir už konsultacijas. Nurodo, kad apklausos metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad turi leidimą asmeniniam ginklui –„Beretta“ ir medžiokliniam šautuvui „TOZ“.

Mano, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, nes, teismas pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Mano, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų jam inkriminuotus nusikaltimus. Teigia, jog šioje byloje net neįrodytas kyšio perdavimo faktas pareigūnui ir toks pareigūnas apskritai nėra nustatytas. Pagal byloje surinktus įrodymus jam inkriminuotas tarpininko kyšininkavimas, kai tuo tarpu nėra nustatyta kam jis tarpininkauja, t.y. kam turi perduoti pinigus už palankų sprendimą. Nenustačius galutinės papirkimo grandies, nėra galimas tarpininko kyšininkavimo inkriminavimas.

Be to, teigia, kad teismas be jokio pagrindo pripažino jį kaltu dėl neteisėto šaudmenų laikymo, nors byloje yra aiškiai nustatyta, kad jis turėjo leidimą šaunamajam ginklui ir šaudmenims įsigyti. Įstatyme niekur nėra atskirta ir konkretizuota, kad asmuo, turintis leidimą šaunamajam ginklui ir šaudmenims įsigyti, negali turėti kitos rūšies šaudmenų.

Teigia, kad teismas net neanalizavo jo parodymų ir įrodymų. Teismas iš esmės apsiribojo tik įrodymų išvardijimu, o ne jų analize. Atkreipia dėmesį, kad kaltinimas rėmėsi garso ir video įrašais, tačiau ekspertizė nebuvo atlikta, nors jis niekada neprisipažino, kad įrašuose užfiksuotas jo balsas. Todėl mano, kad vadovaujantis teismų praktika buvo būtina skirti fonoskopinę ekspertizę.

Prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nesutikdamas su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistasis E. N. teigia, kad teismas be jokio pagrindo, nesant jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, pripažino jį kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. ir neteisėtai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas išteisinamasis. Nurodo, kad teismas pripažino, kad jo padėjimas papirkti pasireiškė rekomendavimu S. T. kreiptis į tyrėją V. Š.. Kitų kaip padėjėjo veiksmų teismas nenustatė. Nurodo, kad teismas pripažino, jog jis, žinodamas, kad S. T. nori papirkti valstybės pareigūną, patarė, nurodė V. T. kreiptis į tyrėją V. Š.. Teigia, kad patarimų, nurodymų davimas pasireiškia aktyviais, aiškiai išreikštais ir bet kam suprantamais veiksmais. Asmuo duodamas patarimus asmeniui, ketinančiam padaryti nusikalstamą veiką turi suprasti, kad jo patarimai, nurodymai bus panaudoti nusikalstamos veikos padarymui, nes patarimus duodančiam asmeniui to nesuvokiant, nėra pagrindo pripažinti šių asmenų susitarimo daryti nusikalstamą veiką ir konstatuoti bendrininkavimo. Teigia, kad šiuo atveju byloje esantys įrodymai, kuriais teismas grindžia jo kaltę, niekaip nepatvirtina, kad jis patarė S. T. kreiptis į V. Š. bei duoti jam kyšį už tai, kad M. Č. anksčiau laiko būtų grąžintos vairuotojo teisės. Iš byloje surinktų įrodymų net neaišku kokia forma S. T. rekomendavo V. Š. (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais). Nuosprendyje teismas nurodė tik patį tariamo padėjimo veiksmą – rekomendavimą, tačiau aiškiai jo neapibūdino, todėl pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p. nurodytą reikalavimą nuosprendyje nurodyti svarbias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nurodo, kad 2008-03-19 vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę, pokalbio metu nebuvo užfiksuota jokių patarimų ar nurodymų S. T., be to, S. T. jam net nenurodė dėl kokios konkrečios priežasties nori susitikti. Parodymų metu S. T. nurodė, kad jam atsisakė padėti, nes tuo klausimu negalėjo pagelbėti. S. T. taip pat parodė, kad į pokalbį pats be jokio raginimo įsikišo V. Š. ir pradėjo kalbėtis su juo. S. T. nenurodė, kad apeliantas ragino, patarė ar kitaip rekomendavo jam kreiptis į V. Š.. Lieka neaišku iš kurios S. T. parodymų dalies ar žodžių teismas nusprendė, jog jis rekomendavo kreiptis į V. Š.. Atkreipia dėmesį, kad S. T. parodymai iš esmės atitinka 2007-03-20 vykdant slaptą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kontrolę gautus duomenis. Teigia, jog jis negalėjo S. T. rekomenduoti kreiptis į V. Š., nes nežinojo, kad V. Š. gali padėti. Nurodo, kad išvykus S. T., buvo užfiksuotas jo ir V. Š. pokalbis apie pinigus, tačiau jokių raginimų padėti S. T. nereiškė. Teigia, jog nė vienas įrodymas nepatvirtina, kad jis susitarė su S. T. papirkti V. Š., kad patarė kreiptis į jį, patarė duoti kyšį, kad prašė ar ragino V. Š. padėti S. T., todėl nebuvo įrodyta, kad būtų padaręs BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. numatytą veiką. Buvo įrodytas tik jo pasyvus S. T. ir V. Š. pokalbio stebėjimas, kurio jis niekada neneigė.

Prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Nesutikdamas su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistasis M. Č. nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad teismas vertindamas jo ir kitų kaltinamųjų veikas, netinkamai konstatavo, kad jis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, padedant S. T. ir E. N. rekomendavus, 2007-03-20 sargų namelyje per S. T. perdavė V. Š. kyšį. ATPK nedraudžia ir praktikoje nagrinėjami prašymai sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo laiką, kuomet pažeidėjas kartu su motyvuotu prašymu turi surinkti ir pateikti jį charakterizuojančius dokumentus bei įrodymus apie būtinybę sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo laiką. Teigia, kad nagrinėjamu atveju jo tikslas buvo sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo laiką. Šią jo versiją patvirtina liudytojas S. T., taip pat Vilniaus raj. PK pareigūnas A. M. Š., kuris patvirtino, kad V. Š. teiravosi dėl galimybės nagrinėti prašymą dėl termino vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo. Todėl akivaizdu, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl jo veika vietoj formuluotės „siekdamas išvengti administracinės atsakomybės“ turėtų būti išdėstyta taip: „siekdamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą“.

Atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad tiek jo, tiek kitų kaltinamųjų versijas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės bei kad kaltinamųjų duoti parodymai posėdžio metu iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu pagarsinęs parodymus, teismas nurodė, kad jis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus ir jie sutampa su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Be to, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad nuosprendyje nurodyta, jog jis tiesiogiai davė kyšį V. Š. už pageidaujamą teisėtą veikimą, tačiau toliau nurodyta, kad kyšis buvo duotas per tarpininką E. N..

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo jam paskirtos bausmės, todėl nesilaikė BPK 305 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 nuostatų. Teismas nusprendė, kad straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas. Tačiau nusprendęs jam paskirti 10 MGL baudą, visiškai nesiaiškino jo galimybių ją sumokėti. Nurodo, kad gyvena santuokoje, augina du nepilnamečius vaikus, žmona niekur nedirba, o jo uždarbis yra minimalus, nuosavo būsto neturi, todėl yra priversti jį nuomotis. Teigia, kad jo uždirbamų pinigų vos pakanka minimaliems šeimos poreikiams tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad BK 42 str. numato net aštuonias bausmių rūšis. Įvertinęs jo materialinę padėtį ir finansines galimybes, teismas turėjo pagrindą paskirti jam kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Mano, kad tokia bausmės rūšis užtikrintų bausmės tikslus, numatytus BK 41 str.

Prašo pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendį ir jo veiką formuluoti taip „siekdamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą“ bei pakeisti teismo jam paskirtą bausmės rūšį į laisvės apribojimą.

Nesutikdamas su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Bliuvas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai spręsdamas bausmės klausimą vadovavosi BK 54 str. 3 d. nuostatomis. V. Š., E. N. ir M. Č. pripažinęs kaltais, teismas taikė BK 54 str. 3 d., motyvuodamas tuo, kad visi kaltinamieji anksčiau neteisti, tai darydami siekė materialinės naudos, o padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesmurtinių, todėl laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.13 punkte nurodyta, kad skiriant švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nurodo, kad šiuo atveju teismo konstatuotos aplinkybės nėra pakankamos ir išimtinės.

Prašo pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendį ir V. Š., pripažintam kaltu pagal BK 226 str. 1 d. paskirti 50 parų arešto, BK 253 str. 1 d. – 45 parų arešto bausmę. Subendrinti jas BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu ir paskirti 80 parų arešto. E. N., pripažintam kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. skirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams. M. Č., pripažintam kaltu pagal BK 227 str. 2 d. skirti 6 mėn. laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. Š. ir gynėja (-as) prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistasis E. N. ir jo gynėja (-as) prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistasis M. Č. ir gynėja (-as) prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašė jo skundą tenkinti. Nuteistieji prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. Š. ir M. Č. skundai netenkintini. Nuteistojo E. N. skundas tenkintinas. Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl V. Š. skundo

Nors nuteistasis V. Š., neigė savo kaltę, nurodydamas, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, kad 1000 Lt iš S. T. jis gavo už suteiktą konsultaciją, tačiau šiuos jo parodymus paneigė nuteistasis M. Č., liudytojai S. T., A.M. Š., jo parodymams prieštarauja ir kiti bylos duomenys.

Kadangi kaltinamasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme negalėjo visko prisiminti, teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad V. Š. neigė, kad tarp jo ir E. N. buvo susitarimas paimti 1000 Lt savo naudai už administracinės teisės pažeidimo byloje priimtą sprendimą ir patikslino, kad pagal savo pareigas administracinių bylų nenagrinėja. Parodė, kad E. N. draugas prašė jo pagalbos kaip surašyti dokumentus. Į klausimą už ką S. T. jam davė 1000 Lt, kuriuos jis asmeniškai paskaičiavo, atsakė, kad už padėjimą surašyti dokumentus. Nenurodė S. T. kiek pinigų duoti ir nežino kodėl jis davė tokią pinigų sumą. Į klausimą ar S. T. savo automobiliu jį vežė į Vilniaus raj. PK ir pas ką konkrečiai, kokiu reikalu, atsakė, kad galimai vežė, tik nežino koks asmuo. Jis būtų padėjęs pateikti būtinus dokumentus šiam asmeniui. Tačiau šie nuteistojo parodymai apie įvykio aplinkybes prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Nuteistasis M. Č. paaiškino, kad norėdamas anksčiau atgauti vairuotojo teises, kreipėsi į S. T., kuris sutiko padėti. Pasakė, kad turi pažįstamą, kad gali sužinoti kokių dokumentų reikia. Kito susitikimo metu S. T. davė prašymo pavyzdį tam, kad būtų sumažintas terminas atgauti vairuotojo pažymėjimą. Surinko visas pažymas, kurias pateikė S. T. ir 1000 Lt. S. T. nenurodė jokių asmenų ar pareigūnų, kurie padės išspręsti jo problemą (t. 3, b.l. 101).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas S. T. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, paaiškindamas, kad jo pažįstamas M. (Č.) pasakė, kad iš jo yra atimtas jo vairuotojo pažymėjimas, klausė kaip būtų galima jį atsiimti. Norėdamas padėti savo draugui asmeniškai nuvyko į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) ir ieškojo vyro, vardu A.. Sargo namelyje be A. buvo dar vienas vyriškis. A. pasakė, kad rūpimu reikalu padėti negali. Tuomet į pokalbį įsikišo šalia A. sėdėjęs asmuo. Suprato, kad šis vyriškis galėtų padėti, todėl pokalbį tęsė su juo. Vyriškis nurodė, kad galėtų sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo gavimo terminą, nurodė kokius dokumentus draugas turėtų pateikti. Jis paklausė kiek tai kainuos. A. pasakė, kad „toną“. Suprato, kad tai 1000 Lt. Išėjęs iš kelių policijos nuvyko pas draugą ir papasakojo kaip bus sprendžiamos jo problemos, gavo iš jo 1000 Lt. Kitą dieną atvyko į sargo namelį, kuriame rado tą patį vyriškį ir perdavė jam pinigus. Vėliau kartu jo automobiliu Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) nuvyko į Vilniaus raj. PK, esantį (duomenys neskelbtini). Į komisariatą vyriškis nuėjo vienas, o pats liko laukti automobilyje. Po kurio laiko vyriškis išėjo ir pasakė, kad viskas gerai ir galima laikyti egzaminą.

Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga – vaizdo ir garso įrašai, daryti vykdant slaptą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kontrolę. 2007-03-20, 9.58 val., buvo užfiksuotas susitikimas, kurio metu S. T. kreipiasi į E. N., pasakydamas, kad jo draugui atimtos teisės už girtumą, liko metai ir klausia ar gali padėti. E. N. atsako, kad padėti nieko negali. Toliau į pokalbį įsitraukia V. Š., pasakydamas „Kodėl neklausiat?“. Į tai E. N. atsako, kad: „Tai aš tik tau pasakau, kad aš negaliu, bet tu gali“. Pokalbio metu S. T. pasitikslina: „Tai nieko nesigaus?“, į tai E. N. atsako: „Ne, tai gausis, padeda. O kiek atimtos?“. Toliau E. N. kreipiasi į V. Š. klausdamas ar gali sutrumpinti, pastarasis linkteli galva. S. T. paklausia kiek už viską maždaug gausis, E. N. atsako: „Tu, tu, tu ... minimum štuką“. Toliau pokalbio metu V. Š. nurodo S. T. kokius dokumentus reikia pateikti. Išvykus S. T. V. Š. pasako E. N.: „Man šeši piam, tau trys piam“, į tai E. N. atsako: „Du nulis nulis, užteks“ (t. 1, b.l. 52-59).

Vykdant slaptą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) kontrolę 2007-03-22, 10.20 val. užfiksuotas V. Š. ir E. N. pokalbis, kurio metu tariasi kaip dalinsis pinigus. Toliau pokalbio metu dalyvauja atvykęs S. T., kuriam V. Š. pasako: „Duok pinigų“, po ko S. T. iš galinės kelnių kišenės išsitraukia piniginę, išima pinigines kupiūras ir suskaičiavęs duoda V. Š.. V. Š. skaičiuoja: „Du, keturi, šeši, aštuoni, tūkstantis“. Po šio pokalbio S. T. ir V. Š. išvyko kartu (t. 1, b.l. 72-80).

Apklaustas kaip liudytojas Vilniaus raj. PK Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio viršininkas A. M. Š. patvirtino, kad 2007 m., tikslios datos nepamena, jo darbo metu, būnant Vilniaus raj. PK, buvo atvykęs V. Š., kuris teiravosi, ar jo pažįstamam galima nagrinėti prašymą dėl termino vairuoti transporto priemonę atėmimo sutrumpinimo. Asmens, dėl kurio V. Š. buvo atvykęs, pavardės nepamena. V. Š. pasakė, kad reiktų tirti asmens administracinę bylą. Jam nieko nežadėjo, o tik atsakė, kad tokius klausimus reikia nagrinėti oficialiai.

Taigi liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga įrodyta, kad V. Š., būdamas valstybės tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi už kyšį pažadėjo paveikti Vilniaus raj. PK atitinkamus pareigūnus, kad anksčiau nustatyto termino M. Č. būtų gražintas vairuotojo pažymėjimas: S. T. pažadėjus duoti kyšį, nurodė kokius dokumentus pastarojo draugas M. Č. turi pateikti, derino su E. N. kaip dalins pinigus, paėmęs 1000 Lt kyšį kartu su S. T. važiavo į Vilniaus raj. PK, esantį (duomenys neskelbtini), pas pareigūną A.M. Š. tartis dėl termino vairuoti transporto priemonę atėmimo sutrumpinimo, po ko išėjęs pasakė S. T., kad viskas gerai ir egzaminą laikyti galima. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai V. Š. nuteisė pagal BK 226 str. 1 d.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad kaltinimas jam rėmėsi garso ir vaizdo įrašais, tačiau pirmosios instancijos teismas neatliko visų būtinų veiksmų – nepaskyrė fonoskopinės ekspertizės, nors jis niekada nepripažino ir nepatvirtino, kad įrašuose užfiksuotas balsas yra jo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis, kaltinimas jam buvo grindžiamas kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymais, bei šiuos parodymus papildančia garso ir vaizdo medžiaga. Liudytojas S. T. patvirtino, kad reikalus dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo termino sutrumpinimo tvarkė su V. Š.. E. N. išklausęs pateiktus garso ir vaizdo įrašus taip pat patvirtino, kad kalbasi su V. Š.. Teismui nekyla abejonių, jog minimuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas V. Š. balsas, todėl mano, kad skirti fonoskopinę ekspertizę ir vilkinti bylos nagrinėjimą šiuo atveju nėra pagrindo.

V. Š. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo – neteisėto disponavimo šaudmenimis, taip pat savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad turi leidimą asmeniniam ginklui „Beretta“ ir medžiokliniam šautuvui „TOZ“. Šoviniai rasti jo kabineto seife skirti šaudymui iš pistoleto „Beretta“, o dėl kitų šovinių nieko paaiškinti negali. Parodė, kad kiti šoviniai buvo palikti buvusių darbuotojų. Nors nuteistasis neigė disponavęs šaudmenimis, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų M. J., A. Š., V. B., R. Š. parodymais.

Liudytojas STT Vilniaus valdybos specialistas M. J. parodė, kad 2007 m. birželio 20 d. kartu su kolegomis V. B. ir A. Š. atliko kratą Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos tyrėjo V. Š. tarnybiniame kabinete Nr. 333. Kratos metu kabinete esančiame metaliniame seife buvo rastos ir paimtos 3 dėžutės po 16 šovinių kiekvienoje dėžutėje, 2 dėžutės su šoviniais kiekvienoje po 25 šovinius ir nesupakuoti 26 šoviniai, viso – 124 šoviniai.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojai A. Š. ir V. B..

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš pateiktų 124 šovinių 14 šovinių yra šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“, 59 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro (Makarovo konstrukcijos) šoviniai, 51 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro Browing šoviniai.

LR Kriminalistinių tyrimų centro identifikavimo valdybos specialistas V. B. parodė, kad iš pistoleto „Beretta“ tinkami šaudymui 51 šovinys.

Liudytojas R. Š. parodė, kad Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnyboje dirbo nuo 1992 metų iki 1997 metų kovo mėn. Vėliau vėl grįžo į kelių policiją ir dirbo iki 1998 metų. Jo darbo vieta buvo eismo priežiūros pastate ((duomenys neskelbtini)), kabinete Nr. 333. Dirbo vienas. Kiek pamena kabinete buvo rakinama metalinė (seno tipo) spinta, kuria naudojosi tik jis vienas ir laikė joje administracinių teisės pažeidimų bylas. Tarnybinį ginklą bei jam skirtus šaudmenis laikė Eismo priežiūros tarnybos budėtojų dalyje. Asmeninį ginklą ir jam skirtus šovinius laiko namuose esančiame seife. Patvirtino, kad išeidamas iš darbo, iš savo kabineto ir seifo pasiėmė visus jam priklausančius daiktus. Patikslino, kad darbo kabinete esančiame seife niekada nelaikė ginklų ir šaudmenų. Nei pats V. Š., nei kiti tarnybos darbuotojai jam nėra sakę, kad darbo kabinete Nr. 333, kuriame šiuo metu dirba V. Š., yra radę šaudmenis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, daro išvada, kad V. Š. kaltė dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis įrodyta ir tinkamai kvalifikuota. Akivaizdu, kad apie šovinių buvimą seife V. Š. žinojo. Versiją neva jo kabineto seife rasti šoviniai galėjo priklausyti buvusiems darbuotojams, paneigė liudytojas R. Š., patvirtinęs, kad darbo kabinete Nr. 333 nelaikė ir išeidamas nepaliko jokių šaudmenų, todėl šie V. Š. paaiškinimai netenka prasmės ir laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Išanalizavus liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą matyti, kad byloje esantys duomenys, kuriais grindžiama V. Š. kaltė, yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir patvirtinantys V. Š. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl E. N. skundo

Apylinkės teismas, pripažindamas E. N. kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. konstatavo, kad M. Č. tiesiogiai davė kyšį V. Š. už pageidaujamą teisėtą veikimą ir tas kyšis buvo duotas per tarpininką E. N.. Tačiau šios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad kyšis V. Š. buvo duotas ne tiesiogiai, o per tarpininką ir ne per E. N., kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o per S. T.. Taip pat apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad E. N. padėjo S. T. draugui M. Č. išvengti administracinės atsakomybės, rekomenduodamas kreiptis į tyrėją V. Š., todėl šioje situacijoje veikė kaip padėjėjas. Tačiau nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis teismas nustatė, jog E. N. buvo padėjėjas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. taikymo E. N. nemotyvuotos, neaišku kokiais liudytojų parodymais ar rašytiniais įrodymais remdamasis teismas konstatavo, kad nuteistasis E. N. rekomendavo S. T. kreiptis į V. Š..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. N. neigė savo kaltę, parodęs, kad V. Š. pažįsta gerai, pastarasis dirba Eismo priežiūros tarnyboje, lankosi jo sargo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini). Išklausęs pateiktus garso ir vaizdo įrašus parodė, kad atpažįsta save, pripažino, kad kalbasi su V. Š.. Neneigė, kad iš V. Š. gavo pinigus, tačiau nepamena už ką. Ar padėjo V. Š. S. T., nežino.

Liudytojas S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davęs nuoseklius parodymus, paaiškino, kad norėdamas padėti savo draugui M. Č. greičiau atgauti vairuotojo pažymėjimą, kreipėsi pagalbos į E. N., tačiau šiam atsakius, kad padėti niekuo negali, į pokalbį įsikišo kartu sargų namelyje buvęs V. Š.. Suprato, kad šis vyriškis gali padėti, todėl toliau pokalbį tęsė su juo.

Išanalizavus byloje esančias 2007-03-20 bei 2007-03-22 vaizdo ir garso išklotines matyti, kad S. T. kreipėsi į E. N., tačiau šiam pasakius, kad rūpimu klausimu padėti negali, į pokalbį įsikiša V. Š., pasakydamas „Kodėl neklausiat?“, tokiu būdu duodamas suprasti, kad tuo reikalu S. T. draugui gali padėti. Tai, kad E. N. pasako paslaugos kainą bei kad S. T. išėjus V. Š. iniciatyva vyksta pokalbis apie pinigų dalybas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šioje situacijoje E. N. veikė kaip padėjėjas. Pagal BK 24 str. 6 d., padėjėjas - asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto padėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš byloje apklaustų nuteistųjų ar liudytojų neparodė, kad N. N. kokiu nors būdu būtų nurodęs ar rekomendavęs S. T. kreiptis į V. Š., prašęs ar raginęs V. Š. padėti jo pažįstamam S. T., to neužfiksuota ir pokalbiuose, vykdant slaptą patalpų kontrolę. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad E. N. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d., todėl iš minėto kaltinimo jis išteisintinas nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Dėl M. Č. skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendyje naudojamą formuluotę „siekdamas išvengti administracinės atsakomybės“ į „siekdamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą“. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Č. už 2006-09-27 padarytą administracinį pažeidimą buvo nubaustas 1750 Lt bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 24 mėnesiams. Jam inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu, t.y. 2007-03-22, nutarimas dėl administracinės nuobaudos jau buvo įsiteisėjęs ir vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apylinkės teismas pateikė ne visai tikslią formuluotę, kadangi M. Č. tikslas buvo ne išvengti administracinės atsakomybės, o sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo laiką, tačiau kartu pažymi, kad nepaisant šių netikslumų, formuluotės pakeitimas neturi reikšmės M. Č. veikos kvalifikavimui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. nurodė, kad teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas skyrė jam baudą, tačiau visiškai nesiaiškino jo galimybių ją sumokėti, todėl prašo šią bausmės rūšį (baudą) pakeisti į laisvės apribojimą. Tuo tarpu prokuroras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria BK 54 str. 3 d. pagrindu nuteistiesiems buvo skirtos švelnesnės nei sankcijose numatytos bausmės. Nustatyta, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi kaltinamieji anksčiau nebuvo teisti, kad jų padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesmurtinių ir kad tai darydami jie siekė materialinės naudos, taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skyrė švelnesnes, nei sankcijoje numatyta, bausmes. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apylinkės teismo nurodytos aplinkybės yra įprastos, o ne išimtinėmis, į kitas aplinkybes, kurias, kaip nurodo teismas, atsižvelgia skirdamas bausmes (nusikaltimai nesmurtiniai, kad jį darydami kaltinamieji siekė materialinės naudos), negali būti atsižvelgiama, nes jiems ir inkriminuotas nesmurtinis nusikaltimas, kurio paskata (motyvas daryti šį nusikaltimą) ir yra materialinės naudos siekimas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir be jokio pagrindo taikė nuteistiesiems BK 54 str. 3 d. normą, todėl nuosprendis keistinas, paskiriant sankcijose numatytas bausmes.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeisti.

E. N. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

V. Š., nuteistam pagal BK 226 str. 1 d. skirti 50 parų arešto. Pagal BK 253 str. 1 d. skirti 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmes subendrinti, sudedant jas iš dalies ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 80 parų arešto.

M. Č., nuteistam pagal BK 227 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. pagrindu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.