Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-23 · Byla Nr. ATP-771-200/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-23
Bylos Nr.
ATP-771-200/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05529-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-771-200/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-05529-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. R. - O apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-04-08 nutarimo Nr. 10N-2472692-13, kuriuo D. R. – O. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis V. Š. surašė D. R.-O administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-2324472-13 dėl to, kad D. R.-O 2013-02-12 apie 8.08 val., Žemynos g. 6, Vilniuje, vairuodama automobilį „Jeep Grand Cherokee“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į gale sustojusį automobilį ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta ATPK 127 str. 2 d.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B. 2013-04-08 nutarimu Nr. 10N-2472692-13 D. R.-O pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. bei paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.

Šalies argumentai

D. R.-O, nesutikdama su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2013-04-08 nutarimu Nr. 10N-2472692-13, skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo ji nubausta pagal ATPK 127 str.2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-16 nutarimu netenkino D. R. - Onaitienės skundo ir paliko galioti Institucijos 2014-04-08 nutarimą, konstatuodamas, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. R. - O prašo panaikinti apylinkės teismo 2014-05-16 nutarimą bei iš naujo ištirti įvykio aplinkybes.

Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. nėra padariusi. Pažymi, jog dėl įvykusio autoįvykio kalta ne ji, o kitą automobilį vairavęs asmuo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių liudytojų, mačiusių autoįvykį. Pažymi, jog apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo nenuosekliais parodymais, kurie užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis, apklausiant jį kelis kartus tyrimo metu, taip pat ir teismo posėdyje, nurodė skirtingus atstumus tarp automobilių iki kontakto.

Anot apeliantės, teismas nepagrįstai rėmėsi po įvykio kitos šalies mobiliojo ryšio telefonu padarytomis nuotraukomis, kadangi jos galėjo būti pakoreguotos „Photoshopu“ suinteresuotos pusės naudai. Be to, pažymi, jog šios nuotraukos tyrėjui buvo pateiktos neiškart po įvykio. Nurodo, kad fotonuotraukose užfiksuota, kad, būtent, nukentėjusysis nesilaikė saugaus atstumo ir net apeliantei staigiai sustojus, bandė ją aplenkti. Iš nuotraukų matyti, jog jos automobilio ratų protektorius idealiai sutampa su sniege paliktu jų pėdsaku, dėl ko paneigta kitos šalies versija, kad apeliantė judėjo atbula. Be to, nuotraukose užfiksuota, jog jos automobilio vairas ir priekiniai ratai yra pasukti kampu į kairę, tad judant neva atgal negalėjo susidaryti tiesi linija. Nubaustoji pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai, jog jis įsukinėjo į kiemą, neatitinka tikrovės, kadangi schemoje ir nuotraukose matosi, jog minėtas kiemas yra gerokai toliau, kitų namų aplinkui nėra.

Nurodo, kad tyrėjas G. B. bei pareigūnas D. K. aplaidžiai tyrė įvykio aplinkybes. Tiek tyrėjas, tiek pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą konstatavo, jog ant automobilio braukimo žymių nėra, įbraukimų nematė ir apeliantė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl nesuprantamų priežasčių 2014-01-24 ekspertizės akte nurodyta, jog būtent iš braukimo žymių krypties buvo nuspręsta, kad apeliantė judėjo atbula. Nurodo, kad lieka neaišku, kada, kaip ir kokiu būdu atsirado nurodytos braukimo žymės, kurių įvykio metu nebuvo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo automobilis užfiksuotas tokiu kampu, jog aiškiai matyti, kad jis bandė ją lenkti. Pažymi, kad įvykio metu matomumas buvo geras, tuo metu apeliantė galinėje sėdynėje vežė du mažamečius vaikus, buvo atidi, todėl nebūtų buvę logiška atbula važiuoti iš šalutinės į judrią gatvę.

Anot apeliantės, apylinkės teismas netyrė jos skunde nurodytų argumentų, byloje esančių įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jos kaltės, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

D. R. - O apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog D. R. - O padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Nors D. R. - O neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, nurodo, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl kito eismo įvykio dalyvio kaltės, tačiau apeliantės kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l4), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu (b.l.6), kuriame nurodytas aplinkybes jis patvirtino, apklaustas teismo posėdyje, T. Z. paaiškinimu (b.l.9) bei jo parodymais, duotais teismo posėdyje, liudytojo V. Š. teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 16), fotonuotraukomis (b.l.19,), ekspertizės aktu Nr. 11-3172 (13) (b. l.107 - 112) ir kita bylos medžiaga.

Šie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad apeliantė 2013 m. vasario 12 d., 8.08 val. Vilniuje, Žemynos g., vairuodama automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į gale sustojusį automobilį ir jį apgadino, tuo pažeidė KET 119 p. reikalavimą.

KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas, važiuodamas atbulas, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdyje nukentėjusysis T. Z. nurodė, kad Žemynos gatvėje jis vairavo automobilį „Seat Toledo“, važiavo paskui O. R.- O automobilį, suko į kiemą. Prie darželio ji sulėtino greitį, po to pajudėjo į priekį, pasuko link Žemynos 6-o namo ir sustabdė, įjungė atbulinę pavarą. Pamatęs įjungtas atbulines šviesas, pyptelėjo. Galvojo, kad ji sustos, tačiau automobilis toliau judėjo ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Jo manymu, „Jeep“ vairuotoja taip elgėsi dėl to, kad būtų galima pastatyti automobilį arčiau darželio, todėl norėjo apsisukti ir pastatyti automobilį toje aikštelėje. Pažymėjo, kad jo nuotraukose labai gerai matosi, kad jo automobilis nebuvo palindęs po bamperiu, bamperis buvo nežymiai apibrozdintas. Jei jis būtų važiavęs ir trenkęsis, tai sidabrinis lipdukas turėtų nubrozdinimus iš dešinės į kairę. Taip pat nuotraukose matosi automobilio „Jeep“ padangų protektoriaus žymės, kad važiuota atbulai. Visos nuotraukos buvo darytos iš karto po eismo įvykio, išskyrus nuotraukas, kur nufotografuotas protektorius, jos darytos gal 2 dienos po įvykio.

Priešingai nei nurodo apeliantė, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo parodymus pripažino patikimais, jais rėmėsi, priimdamas nutarimą. Byloje nėra duomenų, kad T. Z. anksčiau būtų pažinojęs D. R. – O ar siekė ją apkalbėti.

Tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas D. K. nurodė, kad gavo iškvietimą į eismo įvykį, kur buvo susidūrę du automobiliai. Išklausė abiejų vairuotojų paaiškinimų ir kadangi nei vienas vairuotojas nepripažino savo kaltės, buvo braižoma įvykio vietos schema, matuojama, kaip po eismo įvykio stovi išsidėstę automobiliai. Buvo nubraižytas eismo įvykio juodraštis, po kuriuo abu vairuotojai pasirašė. Nubraižius schemą, pasirašius abiems vairuotojams, buvo patraukti automobiliai, nes atvykus į įvykio vietą jie buvo susilietę. Po to vyko į Kelių policijos valdybą tolimesniam įvykio forminimui. Abiejų vairuotojų parodymai skyrėsi, “Jeep” vairuotoja teigė, kad ji stovėjo ir iš galo atvažiavęs automobilis į ją įvažiavo, kito automobilio vairuotojas paaiškino, jog jis, atvažiavęs iš galo, matė atbulai važiuojantį automobilį, signalizavo, bet „Jeep“ į jį įvažiavo.

Liudytojas V. Š., apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad kiek atsimena, Žemynos gatvėje ties įvažiavimu į kiemą buvo eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai „Jeep“ ir „Seat“. Automobilio „Seat“ vairuotojas paaiškino, kad jis įvažinėjo į tą kiemą ir priešais jį automobilis „Jeep“ sustojo, įjungė atbulinę eigą, pradėjo važiuoti, jis dar bandė įspėti garsiniu signalu, bet jis vis tiek judėjo ir atsitrenkė. Kito automobilio vairuotoja aiškino, kad sustojo praleisti priešpriešiais važiuojantį automobilį ir dėl to sustojo ir tuomet pajuto smūgį. Po įvykio automobilis “Jeep” stovėjo tiesiai, o „Seat“ šonu, ir pagal sugadinimus sprendė, kad automobilis „Jeep“ važiavo atbuline eiga.

Byloje esančioje eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilių stovėjimo vieta po eismo įvykio, susidūrimo vieta (b.l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: Jeep, GRAND CHEROKE, v.n. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis; SEAT TOLEDO, v.n. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas (b.l. 16).

Tyrėjo išvadoje nurodyta, kad būtent automobilis „Jeep Grand Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas kliudė už jo buvusį automobilį „Seat Toledo“. Ši išvada iš esmės paremta nukentėjusiojo T. Z. paaiškinimais ir ant automobilių rastais ir sulygintais apgadinimais. Be to, tiek policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, tiek liudytojai D. K. ir V. Š. duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad apie eismo įvykio mechanizmą jie sprendė iš automobilio apgadinimų, pagal kuriuos buvo matyti, kad automobilis „Seat“ įvykio metu stovėjo, o automobilis „Jeep“ pajudėjo atbulas.

Teismo posėdyje D. R. - O aiškino, kad nėra jos kaltės dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas jos bei kitam asmeniui priklausantis automobilis „Seat“. Įvykį tyrę policijos pareigūnai nebuvo objektyvūs ir klaidingai įvertino tuo metu susidariusią situaciją. Pažeidėja nurodė, kad vasario mėnesį, ryte, buvo šviesus paros metas, ji vežė vaikus į darželį ir tik įsukus iš pagrindinės Žemynos gatvės į šalutinę gatvę, kurioje buvo sniego provėžos, pamatė priešais kliūtį – atvažiuojantį automobilį džipą. Turėdama praleisti automobilį, ji staigiai stabdė, išgirdo kontakto garsą, o išgirdusi signalą, įjungė avarinį ir išlipo. Nukentėjusysis pasakė, kad ji važiavo atbula. Ji nevažiavo atbula, tik labai staigiai stabdė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo parodymų, patikrinti policijos pareigūnų išvadų dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo pagrįstumą, buvo paskirta autotechninė eismo įvykio ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-01-24 ekspertizės akte Nr. 11-3172 (13) duota išvada, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee", v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. R.-O, pradėdama važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko atsitrenkė į jai iš paskos sustojusį T. Z. automobilį „Seat Toledo", v. n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 107-112). Eismo įvykio eiga nustatyta pagal automobilio „Seat“ išorinių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją, pagal sugadinimo vietoje esančių braukimo trasų kryptis. Braukimo žymių lokalizacija ant automobilio „Seat Toledo“ paviršiaus patvirtino nukentėjusiojo nurodytą eismo įvykio mechanizmą, ir patvirtino policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje atkurtą ir konstatuotą eismo įvykio eigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė apeliantės iškeltą versiją, jog ji, vairuodama automobilį „Jeep“ nevažiavo atbula, kaip paneigtą ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir eismo įvykio schemoje užfiksuotais, eksperto išvadoje patvirtintais duomenimis.

Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi ne jos, o T. Z. pateiktomis įvykio fotonuotraukomis. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos su abiem eismo įvykio dalyviais, yra reikšmingesnės, atkuriant eismo įvykio kilimo mechanizmą. Pažymėtina, kad byla buvo pateikta ekspertams su visa medžiaga, t.y., su abiejų pusių pateiktomis nuotraukomis. Be to, ekspertai, atkurdami eismo įvykio mechanizmą, vertino ne tik nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas, bet ir draudimo bendrovės pateiktą medžiagą ir nuotraukas, eismo įvykio schemą, apgadinimų lokalizacija buvo tiriama iš draudimo bendrovės pateiktų nuotraukų.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir visapusiškai, išsamiai ištirtų faktinių duomenų, kuriuos apylinkės teismas pripažino D. R. - O kaltę patvirtinančiais įrodymais, pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. R. – O, važiuodama automobiliu atbuline eiga, buvo neatidi aplinkai, neįsitikino, jog tai bus saugu, ir atsitrenkė į kitą, gale stovėjusią transporto priemonę, t.y. šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Jeep Grand Cheroke“, v.n (duomenys neskelbtini) vairuotojos D. R. - O veiksmai/neveikimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl D. R. - O kaltės, padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad D. R. - Onaitienei už padarytą teisės pažeidimą Vilniaus apskrities VPK Kelių valdybos policijos pareigūno 2013-04-08 nutarimu nuobauda paskirta, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir nėra aiškiai per griežta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą ir D. R. - Onaitienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja Angelė Ikasalienė