Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) parapijos patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvartos reikmenų) vienam ar keliams asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jeigu perduodant laikomasi CK 5.31 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti numatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

Testatorius L. V. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškimas patvirtinti asmeninį testamentą teisme gautas (duomenys neskelbtini), taigi vienerių metų terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį, asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas Č. B.. Nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o konkrečiai – (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testatorius surašė asmeninį testamentą, kuriuo butą klebonijoje, adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai – (duomenys neskelbtini) parapijai. Asmeniniu testamentu testatorius išsprendė ir kitus su palikimu bei kilnojamuoju turtu susijusius klausimus: pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje, skyrė savo laidotuvėms bei religinėms apeigoms atlikti; transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko savo sūnėnui T. L.; kitus kilnojamuosius daiktus (pianiną, buities reikmenis, muzikos instrumentus, knygas, liturginius reikmenis ir kitus kilnojamuosius daiktus) palikėjas išreiškė valią palikti suinteresuotam asmeniui kunigui J. G., savo seserims, broliams bei parapijai.

Palikėjo L. V. ranka bei spausdinimo mašinėle surašytame asmeniniame testamente yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia – po mirties visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, palikėjas paliko pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui J. G., savo artimiesiems giminaičiams. Testamentas pasirašytas bei nurodyta jo sudarymo vieta: (duomenys neskelbtini) bažnyčia, kur testamento sudarymo metu buvo nuolatinė pareiškėjo gyvenamoji (jo dvasinės tarnystės) vieta.

Asmeninis testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. Šio sandorio aiškinimui yra taikomos CK 6.193 straipsnio taisyklės.

Vertinant testatoriaus faktinį veiksnumą testamento sudarymo metu, nenustatyta, kad testamento sudarymo metu L. V. psichinė sveikatos būklė buvo pašlijusi, todėl laikytina, kad mirusysis testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Byloje nėra duomenų, jog būtų priimtas palikimas po testatoriaus mirties dėl asmeniniame testamente nurodyto turto. Nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog po palikėjo mirties į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Be to, kaip patikslintame pareiškime yra pažymėjusi pati pareiškėja, paskutinius gyvenimo metus testatorius gyveno specialiuose socialinės globos namuose ir po testamento surašymo (duomenys neskelbtini) visą savo kilnojamąjį turtą buvo išdalinęs savo artimiesiems, kurių tikslūs duomenys (asmens kodai, gimimo datos, gyvenamosios vietos, mobiliojo ryšio telefono numeriai, elektroninio pašto adresai bei kiti kontaktiniai ir rekvizitiniai duomenys) nežinomi, todėl jokio asmeniniame testamente išvardinto turto nėra išlikę išskyrus galimas, tačiau neapibrėžto dydžio bei apimties santaupas kredito įstaigose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašomas tvirtinti asmeninis testamentas vertintinas kaip atitinkantis CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas ir palikėjo L. V. (duomenys neskelbtini) sudarytas asmeninis testamentas tvirtintinas (CK 5.30 -5.31 straipsniai).

CK 5.53 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo pagal turto apyrašą teisines normas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris padeda paveldėtojui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Paveldimo turto apyrašas ne tik padeda apsisaugoti nuo netikėtų skolų naštos, bet ir apsaugo nuo galimo įpėdiniui priklausančių lėšų praradimo. Apyrašą sudarantis antstolis surenka išsamią informaciją apie skolininko turtą ir skolinius įsipareigojimus.

Pareiškėja prašo pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto apyrašą ir šį apyrašą pateikti paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui paveldėjimo teisės liudijimui surašyti. Kadangi civilinėje byloje nėra duomenų apie palikėjo turėtas pinigines lėšas, kreditorinius įsipareigojimus bei esamas testatoriaus finansines prievoles bei įvertinus aplinkybę, jog gali paaiškėti, kad tokių kreditorinių įsiskolinimų palikėjas turėjo, yra teisinis bei faktinis pagrindas pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto apyrašą ir šį apyrašą pateikti paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui paveldėjimo teisės liudijimui surašyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais , 582 straipsniu, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti (duomenys neskelbtini) L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sudarytą ir pasirašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis turtą palieka (duomenys neskelbtini) parapijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavedant pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto apyrašą ir šį apyrašą pateikti paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui paveldėjimo teisės liudijimui surašyti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.