Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Romai Timofejevienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei S. S. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu ir termino priimti palikimui atnaujinimo, tretieji asmenys N. S. ir Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Kristina Šilkienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus N. S. dėl mirusiosios turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą kreipėsi S. S.. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniai išduotas (Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2022 m. liepos 12 d. raštas). Nustatyta, jog 2022 m. kovo 3 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Kristina Šilkienė išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1414, kuriuo liudijo, kad N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įpėdinė: dukra S. S., paveldėtas turtas: (duomenys neskelbtini) esantys: gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys UN (duomenys neskelbtini), viralinė UN (duomenys neskelbtini), daržinė UN (duomenys neskelbtini), tvartas UN (duomenys neskelbtini), sandėlis UN (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai UN (duomenys neskelbtini); taip pat 20941/51244 dalis 5,1244 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini); nuomos teisė į 1 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad visas paveldėtas nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės registruotos nekilnojamojo turto registre S. S. vardu nuo 2022 m. kovo 4 d. Gyventojų registro duomenimis, N. S. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirusi ištuokoje, ištuoka (duomenys neskelbtini); mirusiosios vaikai S. S. (turi tris nepilanečius vaikus, nesusituokusi) ir N. S. (nesusituokęs, vaikų neturi). Iš VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro 2022 m. vasario 18 d. rašto matyti, kad N. S. šiame centre paslaugos teiktos nuo 2001 m. birželio 28 d. iki 2015 m. liepos 1 d., iš vaikystės nustatytas (duomenys neskelbtini); keletą kartų atliktas intelektinis tyrimas, paskutinį kartą 2015 m. liepos 1 d. Nustatytas 25 proc. Darbingumo lygis ir specialus nuolatinės priežiūros poreikis; N. S. savęs apsitarnavimas apsunkintas, jis nekalba, tik leidžia pavienius garsus, nepažįsta raidžių, nerašo ir neskaičiuoja, klausimų ir paliepimų dažniausiai nesupranta. 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad veidas su apsigimimo požymiais, nekalba, leidžia pavienius garsus, savęs apsitarnavimas sutrikęs, nepažįsta raidžių, nerašo, neskaičiuoja, klausimų ir paliepimų dažniausiai nesupranta, jų nevykdo. 2015 m. liepos 1 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad N. S. prasmingam kontaktui neprieinamas dėl neišlavėjusios kalbos (visiškai nekalba, skleidžia tik pavienius garsus), akių kontakto nepalaiko, akys nudelbtos žemyn, galva nuleista, prasižiojęs. Epizodiškai kartojasi stereotipiniai judesiai (lingavimas, plojimas). Interesai siauri, susiję tik su minimaliais išgyvenimo poreikiais. Savarankiškumo įgūdžiai menki. Emocijos nebrandžios, skurdžios. Asmenybė primityvi. Tiriamojo intelektinių gebėjimų standartizuotomis metodikomis įvertinti neįmanoma, tačiau remiantis stebėjimo, pokalbio su mama bei anamnezės duomenimis, galima kelti prielaidą, jog jo (duomenys neskelbtini), t. y. intelektiniai gebėjimai yra 20 - 34 balų intervale. Jam būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus nurodyta: (duomenys neskelbtini), tvirtinama, kad nėra elgesio pakitimų arba jie minimalūs, visiškai nesavarankiškas, namuose beveik nieko nepadaro: sėdi linguoja, grimasuoja, vengia akių kontakto, klausiant tik palinguoja, bet nesupranta ko yra klausiamas. Pastabose nurodyta „Protiškai atsilikęs nuo vaikystės, dgn. (duomenys neskelbtini), prasmingam kontaktui neprieinamas, akių kontakto nepalaiko, savarankiškumo įgūdžiai menki, asmenybė primityvi, kasdienėje ir platesnėje socialinėje aplinkoje būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra, pasveikimo nenumatoma, specialioji nuolatinė priežiūra (pagalba) skiriama neterminuotai. Darbingumo lygis 25 proc. nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, nes neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui. Nuo 2015 m. birželio 3 d. N. S. neterminuotai nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams atliko N. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą ir 2022 m. vasario 23 d. surašė išvadą Nr. 3 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad N. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt), - ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, šeimos santykių sritis, socialinių paslaugų sritis, gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas sritis.

7. Paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1, 2 d.). Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina jo teisė priimti palikimą.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mirusioji N. S. turėjo du pirmos eilės įpėdinius: dukrą S. S. ir sūnų N. S.. Per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo kreipėsi tik S. S. (CK 5.50 str. 2 d.), kurios vardu ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusios N. S. nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš bylos duomenų, N. S. neįgalus, jo darbingumas tik 25 proc., jis nesiorientuoja socialinėje aplinkoje, negali ginti savo teisių ir interesų (nekalba tik leidžia pavienius garsus, neskaito ir nerašo, neskaičiuoja, jam užduodamų klausimų nesuvokia, aplinkoje nesiorientuoja – (duomenys neskelbtini)), nustatytas (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo metu, t.y. 2022 m. kovo 3 d., neveiksnių asmenų registro duomenimis, jis dar nebuvo pripažintas neveiksniu, neturėjo jam paskirto globėjo, o pats savarankiškai apginti savo turtinių teisių dėl paveldėjimo neturėjo objektyvių galimybių. S. S. ieškiniui neprieštaravo, tokią paveldėjimo santykių eigą motyvuoja teisiniu neišprusimu ir nepatirtimi.

9. Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.). Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

10. Nagrinėjamu atveju, N. S. neturėdamas objektyvios galimybės suvokti, kad yra savo mirusios mamos turto dalies paveldėtojas, neturėjo ir realios galimybės išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Apie pažeistą N. S. teisę paveldėti sužinoję Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai pareiškė ieškinį gindami viešąjį interesą. Terminas pareikšti ieškinį nepraleistas, N. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas S. S. išduotas 2022 m. kovo 3 d., ieškinys pareikštas 2022 m. liepos 26 d.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kur nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu <…>. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, dėl palikimo dalies priklausančios trečiajam asmeniui N. S. paveldėjimo. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po palikėjos mirties buvo du pirmos eilės įpėdiniai, jos vaikai, kurių vienas dėl jam nustatytos psichinės sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini), negalėjo įgyvendinti savo teisių. Kadangi N. S. palikimo priėmimo metu dar nebuvo pripažintas neveiksniu, tai jam ir nebuvo nustatyta globa, nebuvo asmens, kuris būtų galėjęs pasirūpinti N. S. teisėtų interesų užtikrinimu.

13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis bei Konstitucijos 29 straipsnis pripažįsta, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į jo sveikatą ir kitas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015)

14. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad N. S. kaip N. S. pirmos eilės įpėdinio teisėti interesai buvo pažeisti, jis neišreiškė savo valios dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. S. S., kaip pirmos eilės įpėdinė, viena priimdama savo mirusios motinos N. S. palikimą pažeidė savo brolio teisėtus interesus ir teisę į palikimą. 2022 m. kovo 3 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Kristinos Šilkienės, notarino registro Nr. 1414, išduotas pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl ½ dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyto nekilnojamojo turto paveldėjimo, paliekant galioti paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijime nurodytą S. S. teisės į 1/2 dalį paveldimo turto.

15. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinęs, kad priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

17. Ieškovė ginanti viešąjį interesą nurodė, kad N. S. terminą priimti palikimui numatytą CK 5.50 straipsnyje praleido dėl savo psichinės ligos, nes jis negalėjo suvokti jokių palikimo priėmimo aplinkybių ir savarankiškai įgyvendinti paveldėjimo teisės. N. S. dėl savo psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti turtinių santykių srityje – paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Paveldėjimo metu jis nebuvo pripažintas neveiksniu, neturėjo jam paskirto globėjo, kuris būtų galėjęs ir privalėjęs užtikrinti savo globotinio turtinius interesus – užtikrinti N. S. turtinių teisių įgyvendinimą. Šalys neprieštaravo, kad terminas priimti palikimą būtų atnaujintas. Terminas priimti palikimui atnaujintinas.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinejamoje byloje ieškovė pagal CPK 83 staripsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio atleista. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-03352 atsakovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus advokato, advokato padėjėjo ir antstolio išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas, iš atsakovės priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, t.y. 50,00 Eur (visa mokėtina žyminio mokesčio suma už neturtinį reikalavimą 100 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 8 d.; 82 str.)). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, iš atsakovės priteistina 118,33 Eur (visa išlaidų suma 236,67 Eur pagal 2022 m. spalio 10 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. APD-2022-10541) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Trečiajam asmeniui vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. Nr. (8.4 Mr)KOR-C-2022-04329 suteikta antrinė teisinė pagalba, pagal 2022 m. spalio 7 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. APD-2022-10477 patirtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą N. S. yra 176,67 Eur, iš atsakovės priteistina 50 proc. patirtų išlaidų, t.y. 88,33 Eur. Iš viso už S. S. ir N. S. suteiuktą antrinę teisinę pagalbą iš S. S. priteistina 206,66 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,20 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 284 str. 1 d., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2022 m. kovo 3 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Kristinos Šilkienės, išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1414, negaliojančiu dalyje dėl ½ dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyto nekilnojamojo turto paveldėjimo, paliekant galioti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytą S. S. teisės į ½ dalį paveldimo turto.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 0 ct) žyminio mokesčio, įmokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą — 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 206,66 Eur (du šimtus šešis eurus 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą — 188659752, įmokos kodą — 5630, mokėjimo paskirtį — įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.