- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- N-575-2495-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. liepos 27 d., surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 00.20 val. Klaipėdos mieste priėjęs prie policijos pareigūnų, būdamas neblaivus (0,77 promilės) išvadino juos necenzūriniais žodžiais.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skyrė jam 400 litų baudą. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei liudytojo, policijos pareigūno, parodymais. Parinkdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. Š. girtumą.
III.
A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jam paskirtą 400 litų nuobaudą. Apeliantas savo prašymą grindžia tuo, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės bei buvo netinkamai vertinami įrodymai (jis Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateikęs pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, bet jos buvo atmestos), o tai sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Apeliaciniame skunde A. Š. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl jį nepagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248 ir 284 straipsnius, kadangi buvo netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai.
ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau ir ABTĮ) įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-1711/2006, Nr. N63 – 4467/2009 ).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. Š. policijos pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais (administracinio teisės pažeidimo protokolas, b. l. 3, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, b. l. 5-6). Pažymėtina, kad liudytoju apklausiamas teismo posėdyje pareigūnas, kurio garbė buvo įžeista, nurodė, jog būtent šis asmuo (A. Š.) pavadino pareigūnus „vyrais, kurie mylisi vienas su kitu <...>“ (pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas, b. l. 27). Tokie teiginiai visuomenėje laikomi įžeidžiančiais asmens garbę ir orumą. Jokių įrodymų, leidžiančių abejoti pareigūno šališkumu, byloje nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais.
A. Š. nurodo, kad jis buvo pateikęs pastabas dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, tačiau teismo nutartimi jos buvo atmestos. Teisėjų kolegija sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, kuria buvo atmestos A. Š. pateiktos pastabos dėl teismo posėdžio protokolo, kadangi jo nurodyti protokolo trūkumai nėra esminiai, nedarantys įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
Nuobauda A. Š. paskirta sankcijos už ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimą ribose, tinkamai pritaikius ATPK 33 straipsnio nuostatas, todėl laikytina pagrįsta.
Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą nutarimą, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.