Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-16 · Administracinė byla Nr. eI2-12097-809/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-16
Bylos Nr.
eI2-12097-809/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03208-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12097-809/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03208-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B (S. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-06-18 sprendimą Nr. 24S148458 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025-12-06 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamento duomenimis, UAB „Hoptransa“ (toliau – ir Bendrovė) įsipareigojo sudaryti su pareiškėju darbo sutartį pagal tarpininkavimo rašto duomenis ir mokėti 1 386 Eur atlyginimą, tačiau darbo sutarties su pareiškėju nesudarė ir jokio atlyginimo nemokėjo, ko pasėkoje pareiškėjas buvo priverstas ieškotis kito darbo, tačiau nežinodamas įstatymų nesuprato, kad dėl įmonės kaltės taip pažeidė įstatymą. Pareiškėjas jau turi susiradęs kitą darbdavį, tačiau dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo negali pakeisti darbdavio.

Pareiškėjo manymu, dėl susiklosčiusios situacijos yra atsakingas UAB „Hoptransa“, kadangi nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas negavo jokios informacijos, kurį pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai, siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį. Nurodo, kad pareiškėjas nesuprasdamas lietuvių kalbos nesugebėjo suprasti kaip veikia įstatymas ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ ir kokius veiksmus atliko ar neatliko Bendrovė.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos, priimant ginčijamą sprendimą, aiškintis aplinkybes dėl nesudarytos darbo sutarties ir nemokamo darbo užmokesčio. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl Įstatymo imperatyvių nuostatų nesilaikymo, kas suteikė Migracijos departamentui pareigą priimti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjo argumentai dėl šeimos privataus gyvenimo ir judėjimo laisvės atmestini kaip nepagrįsti. Ginčijamame sprendime pareiškėjui nėra uždrausta atvykti ar lankytis Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, be to, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 1 386 Eur. Tačiau, pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuoja, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos Departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo argumentus, jog Migracijos departamentas neįvertino visų aplinkybių, vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertinęs priėjo pagrįstos išvados, kad jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Pabrėžia, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas susietas su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2024-06-13 pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Analekta“ pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2024-06-18 sprendimo Nr. 24S148458 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023-11-30 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2023-12-06 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760315000, galiojantis iki 2025-12-06, asmeniui įteiktas 2024-01-22.

Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė (2024-

05-20 gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2405-PRNŠ-4183, kad užsienietis neatitiko keliamų reikalavimų). Departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą, nustatė, kad jokiose kitose įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba, tačiau nuo 2024-05-20 vykdo individualią veiklą. Taip pat nustatė, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 386 Eur.

Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas priėmė išvadą, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-06-18 sprendimą Nr. 24S148458 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu <...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 str. 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA).

Byloje nėra ginčo, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės nebuvo sudaryta. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas aktualiu laikotarpiu (leidimo laikinai gyventi išdavimo metu) neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių darbo pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kas, atitinkamai, taip pat reiškia, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindas, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, 5 punkte, pagal kurį atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat egzistuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas, kai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu su užsieniečiu nesudaroma darbo sutartis.

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, detaliai įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktų pagrindais.

Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą ginčija tuo aspektu, kad pareiškėjas nemokėdamas lietuvių kalbos galimai galėjo nesuprasti, kaip veikia įstatymas ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ ir kokius veiksmus atliko ar neatliko Bendrovė. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad dėl jam kilusių pasėkmių atsakinga būtent Bendrovė.

Pažymėtina, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nuo leidimo gyventi išdavimo iki 2024-05-20 (gautas pranešimas iš Bendrovės) nesudarius darbo sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, kaip šiuo atveju pusę metų nesudarant darbo sutarties su Bendrove ir pareiškėjui supratus, kad jis neatitinka jam išduoto leidimo laikinai gyventi sąlygų, siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pastarasis galėjo (ir turėjo pareigą) nedelsiant kreiptis į Departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę ir finansinę padėtį. Departamentas iki 2024-05-20 apie tai informuotas nebuvo.

Pareiškėjui leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas – ketinimas dirbti Lietuvos bendrovėje, todėl ne darbdavys, kaip teigia pareiškėjas, o pats leidimo turėtojas yra atsakingas už šio pagrindo teisėtumą. Kaip jau pirmiau minėta, nors pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu galimai nežinojo, ar negalėjo žinoti, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis, tačiau teisės aktais reglamentuoti pirmiau minėti būtinieji reikalavimai nebuvo išpildyti nuo 2023-12-06 iki 2024-05-20 (pareiškėjas jau vykdė individualią veiklą), kas reikštų, jog pats pareiškėjas prisiėmė atsakomybę dėl galimai kilsiančių pasekmių, o šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi Sprendimo neteisėtumą pagrindžiantys argumentai, taip pat ir dėl gero administravimo principo nepaisymo, vertintini nepagrįstais ir tik kaip gynybinė pozicija.

Pabrėžtina, kad Departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vienam Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas priešingai neįrodė. Taip pat byloje nepaneigta faktinė aplinkybė dėl darbo sutarties su Bendrove, aktualiu laikotarpiu, nesudarymo (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė