Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys J. J., E. P., J. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. ir prašė: 1) pripažinti ieškovės N. J. su I. K. ir jo sutuoktine J. K. 2009-02-04 sudarytą buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. JS-621), kurios pagrindu ieškovė perdavė nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą suklydimo įtakoje, negaliojančia bei taikyti restituciją; 2) pripažinti 2016-02-18 išduotą atsakovui V. M. Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4-451, dalyje dėl paveldėjimo teisės į dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančiu.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo V. M. vardu registruotą ir valdomą dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali perleisti turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-02 nutartimi nutarė ieškovės N. J. ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti šio turto vertę.Teismas vertino, kad ieškovės N. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais. Teismas sprendė, kad sudarius minėto buto (ar jo dalies) perleidimo sandorį (-ius), būsimo teismo sprendimo įvykdymas pagal ieškovės N. J. ieškiniu reiškiamus reikalavimus būtų apsunkintas, o ieškovei N. J. galimai tektų inicijuoti naują bylą dėl šio objekto, todėl yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį ir klausimą išspręsi iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, todėl nebuvo pagrindo teismui tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanoma. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas gali ar ketina parduoti ar kitaip perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, ar kitaip suvaržyti teises į jį.Pareikštas reikalavimas nėra didelės sumos.Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai stipriai suvaržo atsakovo teises ir yra neproporcingos, atsižvelgiant į tikslą, dėl kurio taikytos. CPK 145 straipsnis numato ir kitokias laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, tarp kurių yra numatytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Ieškovė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nenagrinėja ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o tik nustato, ar ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ieškovė pagrindė savo ieškinio tikėtiną pagrįstumą, ką patvirtina ieškinio reikalavimai.Atsakovas savo 2017-03-14 prašyme dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nurodė, kad ketina ginčo butą įkeisti ir paimti paskolą. Tokiu atveju neabejotinai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.Tarp įstatyme nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų nėra išskirta ieškinio reikalavimo išreikšto pinigais kriterijaus, todėl atsakovo argumentas, kad ieškinio suma yra nedidelė yra nepagrįstas ir teisiškai neturintis reikšmės.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir stipriai suvaržo atsakovo teises, nes atsakovui nėra uždrausta šį turtą valdyti ir juo naudotis pačiam gyvenant ar jį išnuomojant.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-03-02 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areštą.Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-10 nutartimi ieškovės N. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, J. J., E. P. ir J. N.) paliko nenagrinėtu (CPK 179 str. 3 d.). Teismas taip pat panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės N. J. reikalavimams užtikrinti pritaikytą areštą atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti šio turto vertę. Nutartis įsiteisėjo 2017-05-18. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad neliko faktinio ir teisinio pagrindo svarstyti atskirojo skundo argumentų dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, nes neliko objekto. Nagrinėjamuoju atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Apeliacinis procesas negali būti savitikslis, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo, nutraukti.