Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-806-508-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
1A-806-508-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Emilija Akelienė, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
V. A.
Nukentėjusysis
R. A.
Advokatai
Singrida Samoškienė

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-806-508/10;

Teisėjas R. Krušinys Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, nuteistajam V. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. (2008-05-29 R. A. sužalojimas) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 140 str. 1 d. (2009-10-17 R. A. sužalojimas) – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 140 str. 1 d. (2010-02-01 R. A. sužalojimas) – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Iš V. A. nukentėjusiajai R. A. priteista 3000 litų neturtinei žalai ir 941,11 litų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008-05-29, apie 19 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia spyrė nukentėjusiajai R. A. į dešinį šoną, nutempė nuo lovos ir tampė po kambarį, padarydamas jai dešinės pažasties plote 9x5cm. nubrozdinimą, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. A. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-10-17, apie 11val 45 min., savo namuose(duomenys neskelbtini) kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia smaugė rankomis nukentėjusiąją R. A., pasmakrėje padarydamas 0,5x0,2cm dydžio nubrozdinimą ir 3x2cm kraujosruvą kairės mentės krašto apatinėje dalyje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, V. A. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-02-01, apie 10-11val., savo namuose (duomenys neskelbtini) kilus tarpusavio konfliktui, tyčia pargriovė nukentėjusiąją R. A. ant žemės, kojomis apžergė jos kūną ir, plaštakomis suėmęs kaklą, stipriai smaugė, dėl ko kaklo kairėje pusėje, galvos sukamojo raumens projekcijoje padarė 5x4cm dydžio kraujosruvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendį, priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ir civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad R. A. po skyrybų siekia iškeldinti jį iš buto ir pastoviai provokuoja jį, sudarydama konfliktines situacijas. Fizinio smurto prieš R. A. nevartojo, bet neturi liudytojų, kurie galėtų tai patvirtinti. Pripažinti jį kaltu pagal LR BK 140 str. l d. nepakanka specialisto išvadų, pačios R. A. ir nuo jos ekonomiškai priklausančių dukrų, paliudijimo. Dukros E. ir E. gyvena kartu su motina, ji jas išlaiko, todėl jos negali prieštarauti motinos valiai ir liudija prieš jį. Akivaizdu, jog R. A. parodymai yra prieštaringi, yra prieštaravimų tarp R. A. ir dukrų parodymų. Nesutampa R. A. ir dukros E. parodymai dėl mobilaus telefono, teismo medicinos specialisto išvada ir R. A. parodymai dėl spyrio, dėl sužalojimo padarymo laiko. Esant tokiems prieštaringiems parodymams negalima daryti išvadą, jog jo kaltė įrodyta. Apeliantas nurodo abejojantis R. A. psichine būsena, nes ji yra gydyta Marijampolės ligoninės psichoneurologiniame skyriuje, dažnai lankosi pas neurologą A. J., tačiau teismas jo advokatės prašymą, išreikalauti R. A. asmens kortelę, atmetė.

Skunde nurodyta, kad be realaus teisinio pagrindo iš jo priteista 3000 litų R. A. neturtinei žalai atlyginti, nes aš pagal šiuo metu esamą jo turtinę padėtį, neturi jokios galimybės teismo sprendimą vykdyti. Jis dirba UAB „Statybos ritmas“, kas mėnesį jam vidutiniškai išmokama 384 litai. Turi tik dalį gyvenamojo būsto. Turto, kurį galėtų parduoti ir įvykdyti teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą, neturi. Esant tokioms pajamoms, pripažintina, kad priteista 3000 litų neturtinė žala neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, R. A. sužalojimus, jei teismas ir pripažintų, jog jie buvo padaryti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją advokatę, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V. A. nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 1 d. ir išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, laikantis įstatymų, reglamentuojančių neturtinės žalos priteisimą, normų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Pripažindamas V. A. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios R. A. ir liudytojų E. A. bei E. A. parodymais, specialisto išvadomis, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.

Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji R. A. parodė, kad 2008- 05-29, apie 19 val., namo grįžęs V. A. sukėlė konfliktą dėl jos mobilaus ryšio telefono, jį norėjo iš jos atimti, dėl ko nutempė nuo lovos ir tampė po kambarį stipriai suspaudęs už rankos. Vieną kartą spyrė į dešinį šoną, padarydamas dešinės pažasties plote 9x5cm nubrozdinimą, po ko sudaužė mobilaus ryšio telefoną. Šį įvykį matė dukra E. 2009-10-17, apie 11val. 45 min., namo grįžęs V. A. sukėlė konfliktą dėl to, kad nerado savo fotoaparato. Pastarasis sugriebė rankomis už kaklo ir pradėjo ją smaugti, išgirdusios triukšmą, į virtuvė atbėgo abi dukros E. bei E. ir neleido tėvui toliau naudoti smurto prieš ją. Dėl to pasmakrėje jai buvo padarytas 0,5x0,2cm dydžio nubrozdinimas ir kairės mentės krašto apatinėje dalyje 3x2cm dydžio kraujosruva. Tada V. A. peiliu pagrasino jas visas papjauti. 2010-02-01, apie 10-11 val., tarpusavio konflikto metu, V. A. tyčia pargriovė ją ant žemės, kojomis apžergė jos kūną ir, plaštakomis suėmęs kaklą, stipriai smaugė, dėl ko kaklo kairėje pusėje, galvos sukamojo raumens projekcijoje padarė 5x4cm dydžio kraujosruvą.

Nukentėjusiosios R. A. parodymus teisme patvirtino liudytojos E. A. bei E. A.. Liudytoja E. A. nurodė, jog mama ir sesuo pasakojo, kad tėvas 2009-05-29 naudojo smurtą prieš mamą, t.y. išmetė iš lovos, tampė po kambarį, po ko sudaužė mobilaus ryšio telefoną. Matė ant mamos šono mėlynę. 2009-10-17 buvo namie ir pati matė, kaip, kilus konfliktui tarp tėvų, virtuvėje tėvas buvo sugriebęs mamai už kaklo ir smaugė. Jos su seserimi skyrė mamą nuo tėvo, o šis, paėmęs peilį, grasino jas visas papjauti, dėl ko mama skambino policijai.

Liudytoja E. A. patvirtino mačiusi, kaip 2009-05-29, vakare, mama gulėjo kambaryje ant grindų, o tėvas jai buvo sugriebęs už rankos ir bandė atimti mobilaus ryšio telefoną. Suprato, kad tarp jų buvo konfliktas, nes tėvas buvo įpykęs, ištraukė telefoną iš mamos rankų ir sudaužė į grindis. Mama skundėsi, kad ją tėvas išmetė iš lovos, jog skauda riešą, nugarą. 2009-10-17 su seserimi Egle išgirdo virtuvėje konfliktą tarp mamos ir tėvo. Atėjusios į virtuvę, abi pamatė, jog tėvas buvo sugriebęs mamai už kaklo ir smaugė. Suprato, jog konfliktas įvyko dėl tėvo fotoaparato. Po to, paėmęs peilį į rankas, visas grasino papjauti. Jos užstojo mamą, po šio įvykio mama skambino į policiją.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog nukentėjusiosios ir jo dukrų E. bei E. parodymai yra prieštaringi, kad pastarosios teisme davė parodymus naudingus R. A., kadangi yra jos išlaikomos ir nuo jos priklausomos. Teismas šiuos apelianto skundo argumentus atmeta, kadangi nukentėjusiosios R. A. bei liudytojų parodymai iš esmės sutampa, jos tapačiai nurodo įvykių aplinkybes, be to, jų parodymus patvirtina ir objektyvūs įrodymai – teismo medicinos specialistų išvados. Išvadoje Nr. G 559/08(09) nurodoma, jog R. A. konstatuotas odos nubrozdinimas žemiau dešinės pažasties (9x5cm plote) ir galėjo būti padarytas galimai 2008-05- 29, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 3.) Išvadoje Nr. G 893/09(09) nurodyta, jog R. A. konstatuota pasmakrės kairėje pusėje 0,5x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimas, padengtas gelsvai rusvu šašu. Kairės mentės vidinio krašto apatinėje dalyje neryški 3x2 cm dydžio melsvai violetinė kraujosruva, galėjo būti padaryta galimai 2009-10-17. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4). Išvadoje Nr. G 77/10(09) nurodoma, jog R. A. konstatuota kraujosruva kakle, 5x4 cm dydžio, galėjo būti padaryta galimai 2010-02-01. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 5).

Nukentėjusiosios R. A. nurodytą sužalojimų laiką savo išvadose patvirtino teismo medicinos specialistai, konstatuodami, kad kūno sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti 2008-05-29, 2009-10-17 ir 2010-02-01. Konstatuotos kūno sužalojimų vietos ir jų pobūdis taip pat atitinka nukentėjusiosios R. A. nurodytas sužalojimų aplinkybes. Nukentėjusioji teigė, jog 2008-05-29 V. A. spyrė jai į dešinį šoną, nutempė nuo lovos ir tampė ją po kambarį. Teismo medicinos specialistas konstatavo odos nubrozdinimą žemiau dešinės pažasties 9x5cm plote, kas atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. R. A. teigimu, 2009-10-17 V. A. sugriebė rankomis už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Teismo medicinos specialistas konstatavo pasmakrės kairėje pusėje 0,5x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimą, kas atitinka nukentėjusiosios ir įvykį mačiusių liudytojų nurodytas aplinkybes. R. A. nurodė, kad 2010-02-01 nuteistasis pargriovė ją ant žemės, kojomis apžergė jos kūną ir, plaštakomis suėmęs kaklą, stipriai ją smaugė. Teismo medicinos specialistas konstatavo R. A., 5x4 cm dydžio kraujosruvą kakle, kas taip pat atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina tai, kad smurto vartojimas prieš R. A. buvo ne vienkartinio pobūdžio, nustatyta, kad V. A. smurtavo prieš nukentėjusiąją tris kartus, be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji dėl smurto ne kartą kreipėsi į policiją. 2008-08-06, 2008-07-29 ir 2009-10-06 nukentėjusiajai pranešta, kad V. A. buvo iškviestas į Marijampolės policijos komisariato Miesto policijos nuovadą, su juo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis ir V. A. įspėtas dėl netinkamo elgesio (b.l. 8, 9 11). Byloje yra ir kitų duomenų, neigiamai charakterizuojančių V. A.: teisiamojo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas V. P. patvirtino, kad dėl žiauraus elgesio su dukra, V. A. buvo laikinai apribota tėvo valdžia.

Šis byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visetas patvirtina V. A. kaltę smurtavus prieš R. A.. Tokie V. A. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., nes jis spirdamas koja, tampydamas ją po kambarį, ir smaugdamas padarė jai kūno sužalojimus, pasireiškusius nežymiais sveikatos sutrikdymais. V. A. suvokė, kad smurtaudamas prieš R. A., gali ją sužaloti ir to siekė.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė abejojantis dėl nukentėjusiosios psichikos, nes ši gydėsi Marijampolės ligoninės psichoneurologiniame skyriuje, tačiau pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo, apeliacinės instancijos teismas taip pat neabejoja nukentėjusiosios parodymų objektyvumu, kadangi be R. A. parodymų V. A. kaltę patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai.

Nuteistasis V. A. nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, atsižvelgiant į dabartinę jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų, priteisdamas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. A., vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, neturtinė žala priteista motyvuotai ir jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Šalies argumentai

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji R. A. pareiškė civilinį ieškinį 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nurodydama, kad dėl neteisėto V. A. elgesio ji patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl grėsmės susidoroti su ja fiziškai (b.l. 1-2). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš V. A. priteisė 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje nurodyta, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgta į tai, kad V. A. prieš nukentėjusiąją vartojo smurtą ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo padaryti nereikšmingi sužalojimai (nubrozdinimai, kraujosruvos), jie jokių sunkių pasekmių ar liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nesukėlė. R. A. patvirtino, jog pas nervų gydytoją gydėsi dėl ilgo skyrybų proceso, gėrė raminamuosius, nes išgyveno patirtą smurtą ir psichologinį spaudimą bei stresą. Už kiekvieną veiką priteisiama po 1000 litų neturtinės žalos, nes nukentėjusiosios pareikštas ieškinys 20000 litų sumai aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, kaltinamojo turtinei padėčiai bei formuojamai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl 3000 litų neturtinės žalos priteisimo, kas neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiajai, patyrusiai skriaudą dėl V. A. nusikalstamų veiksmų sužalojant jos sveikatą. Neturtinė žala priteista motyvuotai, nenukrypstant nuo teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apeliaciniame skunde nurodytą V. A. turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas jau vertino, į ją atsižvelgė sumažindamas nukentėjusiosios R. A. prašomą sumą iki 3000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina, kad V. A. padaryti nusikaltimai yra tyčinės nusikalstamos veikos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti V. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutar i a:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė