Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-13 · Byla Nr. PK-237-850/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
PK-237-850/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Kaltinamasis
G. G.
Advokatai
Stanislava Jorudienė, Piotras Orlovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-237-850/2011Teisminio proceso Nr.1-46-3-00023-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.; (S) 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; 2.9.1.
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 13 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant Irenai Žumajevienei,

dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui R. Š., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

kaltinamajam G. G., jo gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., gimęs Tauragės rajone, a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, gyvenantis Tauragės rajone, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2011 m. rugpjūčio 15 d. apie 17 val., Pužų k., Skaudvilės sen., Tauragės r., A. S. sodyboje, pavėsinėje, būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais keturis kartus R. Š. į galvą, po to sugriebęs už kaklo įsodino į automobilį, dėl ko jam padarė poodines kraujosruvas už dešinės ausies tragelio, kairės ausies tragelyje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis G. G. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 16 val. dviračiu nuvyko pas mamą pasveikinti jos su gimtadieniu. Buvo svečių. Vėliau išvažiavo brolis D. S. ir sesuo A. S.. L. R. Š., R. I., E. S. ir P. A.. Kieme pavėsinėje prie stalo susikivirčijo su R. Š. ir seserimi E. S.. Ginčijosi dėl mamos blogos priežiūros ir kad G. Š. sakė, jog jų sodyba neprižiūrėta. Kai R. Š. atsistojo, suprato, kad jis nori jam suduoti. Pagalvojo nelaukti kol gaus, ir trenkė pirmas R. Š. kumščiu į kairę ausį, jis dėl to truputį „atsijungė“. E. S. nubėgo su dukra kviesti policiją, o R. I. kiek palaukusi, nubėgo raminti E. S., kad nekviestų policijos. Po to G. Š. nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo nieko nesakęs. Pakalnėje jį sustabdė policija. Abu policininkai, E. S. ir R. Š. sugrįžo į kiemą. Pareigūnai jį ir R. Š. išsivežė į nuovadą. G. Š. surašė protokolą už girtumą. Su G. Š. paspaudė vienas kitam rankas, pareiškimų, paaiškinimų niekas nerašė. R. Š. policija išsivežė, o jis išėjo pėsčias. Alkoholinių gėrimų nevartojo, o R. Š. buvo girtas. R. Š. nemėgsta, nes jis lindo į mamos ir sesers E. S. gyvenimą, parveždavo degtinės, išveždavo iš namų seserį, dėl to mama liko be priežiūros, atsidūrė ligoninėje ir jai nupjovė koją. Vandens ant R. Š. nepylė, nežino kodėl jis buvo šlapias. Prie pareigūnų R. Š. nesudavė. R. Š. neatsiprašė, nes žino, kad jis pats yra kaltas.

N. R. Š. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. buvo pakviestas į balių. Atvežė A. S. gėlių, šampano. Kieme buvo S, G sesuo, vyras iš Tauragės vardu P. Viskas vyko apie 11 val. Pavėsinėje baliavojo, gėrė alkoholį. Žinojo, kad mašinos nevairuos, nes P žadėjo jį kartu paimti kai jo atvažiuos parsivežti. Apie 14 val. atvažiavo G. G. brolis D. Paskui atvažiavo dviračiu G. G., jis buvo „paėmęs“. Vėliau atvyko R. I.. Visi pavėsinėje šventė. Po to išvažiavo D ir G sesuo. Liko pavėsinėje G. G., E. S., R. I. ir P. A.. Tada G. G. pradėjo kabinėtis prie jo, sakė ko čia važinėjies, ar nori mano gimtinę užimti. G. G. atsakė, kad jo verandos kampas griūva, o jo dviaukštis Skaudvilėje stovi. G. G. prie visų žmonių prie stalo pakilęs sudavė jam į veidą keturis kartus, jis neteko sąmonės ir nieko daugiau neprisimena. Vėliau R. I. pasakė, kad jo galva buvo nusvirusi ant jos, šaukė ji, kad žmogų užmušė. G. G. pylė ant jo vandens. Po antro kibiro šiek tiek atsigavo. G. G. jį sugriebė ir smaugdamas įgrūdo į mašiną, liepė dingti, o tai užmuš. Bijodamas išvažiavo iš kiemo ir galvojo laukti už krūmų kol kas atvažiuos paimti. Tada atvažiavo policija. Paklausė ar girtas. Atsakė, kad yra išgėręs. Liepė sėsti į mašiną ir važiuoti. Kai įvažiavo į kiemą G. G. dar sudavė jam į barzdą. Šalia buvo policininkas. Tada akys vėl užtemo ir nieko neatsimena. Atsibudo naktį namuose. Į namus parvežė policija ir mašiną parvarė. Skaudėjo galvą, buvo bloga. Vėliau su E. S. ir kaimyne Jakubauskiene važiavo į policiją rašyti pareiškimą, kurio policija nepriėmė. Apie 6 val. išvažiavo į darbą Jurbarke kolonėlėje, kur dirba užpylėju. Pasidarė bloga, svaigo galva, kreipėsi į gydytoją, darė galvos nuotrauką. Dabar visą laiką skauda galvą. Per tą įvykį neteko darbo, mašinos, kurią paėmė policiją, sugedo telefonas dėl užpilto vandens, pablogėjo sveikata ir dar sumažės pensija. Įvykio metu G. G. buvo blaivesnis už jį. Pareigūnai turėjo matyti, kad jis šlapias. Neatsimena, kad tą vakarą policininkų akyse būtų paspaudę su G. G. vienas kitam rankas. Prašo priteisti iš kaltinamojo 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, iki šiol jaučia galvos skausmus, buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje.

Liudytoja E. S. parodė, kad G. G. yra brolis, o R. Š. draugas. 2011 m. rugpjūčio 15 d. švenčiant mamos gimtadienį G. G. pasakė R. Š., kad nori užvaldyti jo tėviškę. Jam R. Š. atsakė, kad tavo tėviškės nereikia, turi savo trobą dviejų aukštų, o jo trobos baigia nuvirsti kampas. G. G., sėdėjęs kitoje stalo pusėje, pripuolė prie R. Š. ir sėdintį pradėjo daužyti kumščiais. Sudavė apie penkis smūgius. Išsigandusi bėgo, R. Š. gelbėjo R. I., laikė jam galvą, gaivino, sakė tu žmogų užmušei. G. G. pasiėmė kibirą ir ant R. Š. užpylė du kibirus vandens. Kai R. Š. atsigavo, G. G. jį už sprando įgrūdo į automobilį. Skambino G. G. žmonai, kai neatsiliepė paskambino į policiją, prašė atvažiuoti, nes sumušė žmogų. Išėjo laukti policijos. R. I. taip pat pabėgo. Policijos laukė apie pusvalandį. Policija ją su dukra įsisodino į automobilį ir važiavo keliuku. Tada pamatė atvažiuojantį R. Š.. Kieme vienas policininkas kalbėjo telefonu, kitas klausė G. G. kas įvyko. Tada pripuolęs G. G. trenkė R. Š. į smakrą. Po to abu išsivežė į nuovadą. Brolis yra agresyvus ir mamą mušdavo, jis įvykio metu buvo girtas. R. Š. iš karto po sumušimo matėsi sužalojimai, guzas galvoje, smaugimo trys žymės, mėlyni paausiai. Policininkai nieko neklausė jų, tik pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. R. Š. atsisakė. Po dviejų dienų norėjo parašyti nuovadoje pareiškimą, bet nepriėmė, todėl važiavo į Tauragę.

L. R. I. parodė, kad šventė A. S. gimtadienį. Kai išvažiavo pavakary D su A, tada G. G. pradėjo kibti prie R. Š. sakydamas, negalvok, kad mūsų trobas užgyvensi, negalvok vadovauti. G. G. apibėgo stalą kraštu ir sudavė 4-5 smūgius R. Š.. Jo galva nusviro. G. G. pasakė „žmogų užmušei“. Jis nubėgo prie šulinio pasiėmė du kibirus vandens ir užpylė ant R. Š.. Pati išsigando ir bėgo pagalbos. Kai atsisuko matė, kad G. G. griebė už kaklo ir tempė R. Š. prie mašinos. G. G. į šventę atvažiavo pagiringas ir su visais vaišinosi alkoholiniais gėrimais.

Liudytoja A. G. parodė, kad G. G. yra jos vyras. Iš namų būdamas blaivas išvyko apie puse keturių, prieš keturias. Vakarykščiai buvo gėręs, nes buvo pas mamą. Grįžo apie pusę septynių. Sakė susipyko su seserimi, G. Š. prieš jį kilo, jis gynėsi ir užmetė per ausį.

Liudytoja A. M. parodė, kad G. G. yra brolis. Jis atvyko blaivus. Kol buvo, matė kaip išgėrė 1-2 stikliukus. Kas vyko toliau nematė, nes išvyko.

Liudytojas D. S. parodė, kad išvažiavo iš mamos gimtadienio su žmona ir vaikais apie 3 val. Buvo atvykęs brolis G. G. dviračiu. Jis buvo blaivus. Ar vartojo alkoholį, nematė. Konflikto nematė.

L. V. S parodė, kad gavo iškvietimą dėl konflikto Pužų kaime. Prie kelio sutiko moterį, ji parodė sodybą kur vyksta konfliktas. Pradėjo važiuoti link to ūkio, iš priekio parvažiavo Audi markės automobilis. Automobilį sustabdė. Jį vairavęs R. Š. buvo neblaivus. Sakė vyko konfliktas su G. G., dabar važiuoja namo. Nuvyko į kiemą aiškintis aplinkybių. Ten vienas ant kito šūkavo, nelabai ką ėjo suprasti. Nusivežė juos į nuovadą. Parvarė automobilį iki nuovados. R. Š. pasiūlė taikytis, vienas kitam dėl konflikto paspaudė rankas, surašė protokolą ir mašiną parvarė atgal į kiemą. Ant R. Š. sužalojimų nematė, rūbų šlapių nepastebėjo, jis buvo suprakaitavęs. Greitąją pagalbą R. Š. iškviesti siūlė kolega R. T., kai jį susistabdė, bet jis atsisakė. Ar sudavė G. G. jiems būnant kieme, nepastebėjo. G. G. neatrodė išgėręs. Pareiškimo niekas nerašė.

L. R. T. parodė, kad gavo iškvietimą apie konfliktą pas A. S., Pužų kaime. Vykdami sustabdė automobilį, nustatė R. Š. girtumą. Mašiną palikę vyko į kiemą, kur rado G. G.. Pagrindinius kaltininkus R. Š. ir G. G. parsivežė į nuovadą. R. Š. sakė, kad jį sumušė G. G.. Po to paspaudė vienas kitam ranką, pareiškimą atsisakė rašyti. Jie susitaikė, todėl su kitais žmonėmis aplinkybių nesiaiškino. Vizualiai nesimatė R. Š. sumušimo žymių, taip pat kad jo drabužiai būtų šlapi. Nematė, kad G. G. būtų sudavęs R. Š..

Iš specialisto išvados (b.l. 5) matyti, kad R. Š. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvas už dešinės ausies tragelio, kairės ausies tragelyje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, tai yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

G. G. kaltu prisipažįsta iš dalies, t.y. kad nukentėjusiajam sudavė vieną kartą. Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Nukentėjusysis R. Š., liudytojos E. S. ir R. I. parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam į veidą sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius. Tai patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad sužalojimai R. Š. padaryti ne mažiau kaip keturių jėgų poveikyje, jie galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Nors kaltinamasis neigia sugriebęs R. Š. už kaklo ir jėga nutempęs į mašiną, tai paneigia tiek specialisto nustatytų sužalojimų lokalizacija: poodinės kraujosruvos už dešinės ausies, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, tiek ir nukentėjusiojo bei liudytojų E. S. ir R. I. parodymai, kurie visi nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis jėga, paėmęs už kaklo, nutempė R. Š. į automobilį. Aptartų įrodymų visetas įrodo, kad kaltinamasis G. G. sužalojo nukentėjusįjį R. Š., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 44), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 47), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 60). Jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, ką patvirtino nukentėjusysis bei liudytojai E. S., R. I., A. M., teismas neturi pagrindo teigti, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant kaltinamojo elgesį matyti, kad kaltinamojo priešiškumas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo susiformavęs jau seniau, girtumo laipsnis negalėjo būti didelis, nes liudytojams policijos pareigūnams V. S. ir R. T. neatrodė, kad G. G. būtų buvęs neblaivus, jie netikrino, ar jis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. G. G. skirtina su laisvės atėmimu nenusijusi bausmė (BK 55 str.). Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti G. G. paskiriant laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis R. Š. pareiškė 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 3). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. Š. nukentėjo nuo G. G. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam buvo sužalotas veidas. Nukentėjusiajai po sumušimo skaudėjo sužalotas vietas, jis buvo priverstas kreiptis į medikus pagal gyvenamąją vietovę, įtariant rimtus sveikatos sutrikimus, nukentėjusysis buvo nukreiptas į gydymo įstaigą Tauragėje, kur jam buvo atliekami tyrimai, jis konsultuotas įvairių sričių specialistų (b.l. 26-31), teigia, kad ir šiuo metu jaučia galvos skausmus. Kaltinamasis R. Š. smūgius sudavė į jautriausią kūno vietą – galvą, smūgiai buvo stiprūs, nes nuo jų, kaip teigia pats kaltinamasis, R. Š. buvo „atsijungęs“, t.y. praradęs sąmonę, dėl ko pats kaltinamasis ant jo užpylė porą kibirų vandens. Nuketėjusysis buvo sumuštas kitų žmonių akivaizdoje, taigi be patirto fizinio skausmo patyrė ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Pažymėtina, kad G. G. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, o pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Kaltinamasis dirba įmonės vadovu, taigi negalima teigti, kad jo finansinė padėtis bloga. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad R. Š. padarytas sužalojimas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo nustatyta, kad dėl sužalojimų būtų buvęs sutrikdytas jo darbingumas. Nustatytų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam priteistina 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Nukentėjusysis R. Š. byloje buvo atstovaujamas advokato, jam už paslaugas sumokėjo 3630 Lt (b.l. 9), prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiojo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 6 p.), tačiau įvertinęs aplinkybę, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose vietovėje, kur yra ir advokato buveinė, vienas teismo posėdis truko 0³⁵ val., kitas 3³⁰ val., sprendžia šias proceso išlaidas esant nepagrįstai didelėmis, todėl jas mažina iki 2000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 6 d., teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Priteisti iš G. G. nukentėjusiajam R. Š. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt proceso išlaidų.

Likusioje dalyje R. Š. ieškinį atmesti.

Kardomosios priemonės kaltinamajam G. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mockaitis