Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-288/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
1-43-288/2021
Teisminio proceso Nr.
01-1-37654-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
L. G.
Nukentėjusysis
Š. B., D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-43-288/2021Teisminio proceso Nr. 01-1-37654-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.9.5; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei, D. L.,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,kaltinamajam L. G., jo gynėjai advokatei S. K.,nukentėjusiajam Š. B., jo atstovei advokatei E. R.,nukentėjusiajam D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) sporto klubo veiklos organizavimo 1 kurse, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

I .Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

L. G. 2018 m. liepos 20 d., apie 22 val., autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) tyčia dešiniu kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė D. M. į veidą, taip padarė nukentėjusiam D. M. muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas abiejose lūpose, odos nubrozdinimą smakre, tuo sukėlė D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Taip pat 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 03.30 val., viešoje vietoje – klube (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, šokių salėje tyčia paėmęs už rankų tampė, stumdė nukentėjusį Š. B., po to, nukentėjusiajam Š. B. nuėjus iki klubo rūbinės ne mažiau kaip 3 kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam Š. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, dešinėje rankoje, nosies kaulų lūžimu, dešinės rankos I piršto sumušimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis L. G. kaltu dalinai prisipažino dėl nukentėjusiojo D. M. epizodo. Nurodė, kad gindamas brolį sulaužė nukentėjusiajam nosį.

Dėl Š. B. epizodo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Rugsėjo 1 d. buvo klube, bet nukentėjusiojo netampė ir nestumdė. Jokių sužalojimų jam nepadarė, jam netrenkė, viešosios rimties nesutrikdė. Tą vakarą klube salėje tiek žmonių, tiek iš darbuotojų pasipylė riksmai, keiksmažodžiai, kad dūžta stiklinės, žmonės eina per stiklus. Kadangi tame klube dažnai lankydavosi nutarė padėti darbuotojams. Nukentėjusiajam iš pradžių pasakė, kad ką čia jis daro ir nuvedė prie rūbinės. Atėjo apsauga ir pasiėmė nukentėjusįjį. Kas buvo toliau jis nematė. Nukentėjusysis trenkė jam į veidą, sužalojimų nepadarė. Nežino ar kas tai matė. Nežino, kodėl apsaugos darbuotojai nėjo raminti nukentėjusiojo, gal negirdėjo, nes grojo garsiai muzika. Paėmęs Š. B. už rankovės vedė iki rūbinės. Prie rūbinės įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo pasiuntė vienas kitą ir nukentėjusysis jam sudavė. Visą šį įvykį matė apsauga, atėjo ir išvedė Š. B.. Nukentėjusiajam jis nesudavė. Pats į policiją nesikreipė, sužalojimai jam nebuvo padaryti, tik iš nosies bėgo kraujas. Mano, kad liudytojai sako netiesą, jie yra nukentėjusiojo draugai, galėjo susitarę meluoti. Atsimena kaip viskas buvo. Savo kaltės nepripažįsta. Dėl liudytojo A. R. parodymų nieko negali pasakyti, žino tik tiek, kad nukentėjusiajam jis nesudavė. Nukentėjusysis salėje sudaužė stiklinę, baro darbuotojai jam nurodė nukentėjusįjį. Atlikdamas pilietinę pareigą išvedė iš salės nukentėjusįjį. Neblaivus buvo nukentėjusysis, o pats tą vakarą negėrė.

Nors kaltinamasis L. G. dėl nukentėjusiojo Š. B. epizodo kaltu neprisipažino, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusio Š. B., liudytojų K. N., A. R., L. K. parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs Š. B. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo. 2019 m. rugpjūčio 31 d. naktį su draugais buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Šoko, linksminosi ir pajuto, kad jį kažkas tempia. Nusitempė į kampą ir gavo smūgį į veidą. Sudavė jam į nosį. Besiginant įplyšo piršto raiščiai. Taip suprato, kad jis apsaugos darbuotojas. Nesuprato už ką buvo sumuštas, šventė savo gimtadienį, buvo išgėręs, pajuto, kad stovi ant šukių, bet jokios stiklinės nedaužė, jokio gėrimo prie baro nepirko. Pirmą kartą su tuo susidūrė, kad buvo sumuštas. Kai jį mušė, jo draugai atėjo paskui, vienas draugas bandė atitraukti ir pats gavo smūgį į krūtinę. Apsauginiai greitosios nekvietė sakydami, kad pats prisidirbo. Būdamas pas tyrėją iš 20 pateiktų nuotraukų atpažino kaltinamąjį. Visas įvykis prasidėjo šokių aikštelėje. Viešoji tvarka buvo sutrikdyta, jį tempė iš salės, salėje buvo daug lankytojų, smūgį gavo prie rūbinės, po smūgio sudavimo vos užlipo laiptais. Grįžęs paryčiui į namus pastebėjo, kad nosis kreiva ir išvažiavo į ligoninę. Iš ligoninės policija gavo pranešimą ir tą patį rytą atvažiavo. Papildomai nuėjęs pas gydytoją buvo nustatyti raiščių plyšimas. Šis sužalojimas labai jį paveikė psichologiškai, negalėjo lankyti paskaitų, gulėjo ligoninėje, pusantro mėnesio negalėjo rašyti, todėl tik po pusantro mėnesio galėjo atsiskaitinėti, nekentėjo mokslai. Reiškia – 4 000 eurų sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas K. N. parodė, jog yra nuketėjusiojo Š. draugas. Rugsėjo 1 d. buvo (duomenys neskelbtini) bare. Buvo išgėręs koktelius ir su merginomis šoko. Šokio metu sudužo stiklinė. Kažkas atėjo valyti ir pamatė kaip išveda Š.. Š. matė stovinį prie laiptų, kol buvo nusisukęs paimti striukę, atsisukęs pamatė daužomą Š.. Mano, kad apsauginis Šarūną daužė. Iš aprangos atpažįsta kaltinamąjį. Konfliktas įvyko šokių salėje. Šarūną ištempė iš šokio aikštelės. Matė kaip kaltinamasis laikė nukentėjusįjį ir smūgiavo jam į tiesiai į galvą. Nukentėjusysis nelabai priešinosi.

Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. su L. K. ir Š. B. šventė Š. gimtadienį. Apie 03.00 val. kartu su draugais nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Prieš nueinant į minėtą klubą buvo išgėręs pora kokteilių, bet buvo pakankamai blaivus ir viską tiksliai atsimena. Jiems atėjus į klubą visi trys nuėjo į rūkyklą, joje pabuvo apie 10 minučių ir nuėjo į šokių salę, kur šoko ir linksminosi praėjus apie 10 minučių pastebėjo kaip vienas iš klubo apsauginių priėjo prie jo draugo Š. B. ir rankomis sugriebęs Š. už rankų pradėjo jį tempti iš šokių salės. Minėtas apsauginis Š. išsivedė iš šokių salės ir sustojo prie rūbinės, tada išgirdo, kaip jo draugas Š. B. klausė minėto apsauginio už ką jis jį tampo ir bando išvesti iš klubo, bet minėtas apsauginis savo veiksmų nepaaiškino, bet pasakė ,,Einam į lauką išsiaiškinsim“, tuo metu nuėjo į rūbinę pasiimti savo striukės, jam atsisukus į Š. pamatė, kad minėtas klubo apsauginis rankomis sudavė nemažiau kaip trejus smūgius Š. į veidą, tuo metu Š. buvo išspaustas į kampą šalia išėjimo, negali nurodyti ar Š. sudavė atgal minėtam apsauginiui, nes nematė, matė jog Š. rankomis dengėsi galvą. Tada jis priėjo prie Š. ir minėto apsauginio ir pabandė juos išskirti, bet apsauginis jį nustūmė, iškart po to prie jų priėjo kiti apsauginiai ir juos išskyrė. Tada nuėjo pasiimti striukės, ją pasiėmęs išėjo į lauką kur jo laukė Š., ant jo veido pastebėjo kraujo, kuris bėgo jam iš nosies. Tada išsikvietė taksį ir išvažiavo namo. Apsauginis smurtavęs prieš Š. B. buvo žemas apie 1,75 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, trumpų juodų plaukų. Daugiau reikšmingos informacijos pateikti neturi (2 t., b. l. 49-52).

Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas nurodė, jog duoti parodymai teisingi. Š. skundėsi, kad ranka jam išsukta, matėsi ištinusi ranka ir nosis.

Liudytojas D. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie geri pažįstami. Kaltinamasis bare nedirbo, jis yra tik baro lankytojas. Tą dieną dirbo salės gale, kai jam kolegos pasakė, kad įvyko kažkoks sąmyšis. Kai išėjo į lauką jau visi buvo išsiskirstę. Jis nieko nematė. Tik kolegos pasakojo, kad įvyko kažkokios grumtynės. Dažnai pas juos būna tokių atvejų, todėl įvykio nesureikšmino. Jam kolegos įvardino, kad tarp klientų tą vakarą įvyko konfliktas. Tą vakarą L. G. matė bare.

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta kaip klubo lankytoją. Įvykio dieną jis dirbo kartu su E. Š.. Nukentėjęs pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas. Mano, jog kaltinamasis buvo išgėręs. Jo nosis buvo kruvina, atnešė jam servetėlių. Policijos nekvietė, nes nukentėjusysis neprašė kviesti policijos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 03.00 val. jis, kaip klubo administratorius, dirbo (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta vaikiną vardu L., jo pavardės jis nežino. Joks vaikinas, vardu L. pas juos klube (duomenys neskelbtini) nedirba. L. R. lankosi klube (duomenys neskelbtini), matė, kad jis buvo atėjęs į klubą ir 2019 m. rugsėjo 1 d. Jis visą laiką, kai dirba minėtame klube, dirba prie įėjimo į klubą durų. Į klubo patalpas ir šokių sales jis neina. 2019 m. rugsėjo 1 d. klube (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas kažkoks vaikinas. Šio vaikino asmens duomenų jis nežino, jo tikrai neįsidėmėjo, jo nepažįsta. Kas jį sumušė ir dėl ko sumušė, jis nežino. Pamena, kad kai stovėjo prie klubo įėjimo laiptų apačioje, įvyko kažkoks konfliktas. Nusileido laiptais pasižiūrėti, kas ten vyko. Pamatė, kaip jo minėtas L. žodžiais konfliktavo su kažkokiu vaikinu. Matė, kad šiam vaikinui iš nosies bėgo kraujas. Jis paėmė vaikiną už rankos ir palydėjo laiptais į viršų, į lauką. L. taip pat kartu išėjo į lauką. Vaikinas sustojo už durų, jam bėgo kraujas iš nosies, jam davė servetėlę kraujui nusivalyti. Pamena, jog iš klubo išėjo ir šio vaikino draugai. Kiek draugų buvo, jis neatsimena. Jie dar pasakė, kad kažkas klube sumušė jų draugą. Kiek pabuvę šie vaikinai kažkur išvažiavo. Kas sumušė šį vaikiną jis tikrai nežino nematė, į klubo patalpas ir šokių sales jis nusileidęs nebuvo (2 t., b. l. 98-101).

Perskaičius šiuos parodymus liudytojas nurodė, jog prie laiptų buvo trys ar keturi žmonės, tarp jų buvo L. ir nukentėjusysis. Servetėles nukentėjusiajam išnešė į lauką. Konflikto nematė, sambrūzdį girdėjo. Išgirdęs konfliktą ir būdamas administratoriumi, nusileido pasižiūrėti.

Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba klube (duomenys neskelbtini) rūbinėje. Kaltinamąjį pažįsta kaip savo kolegą, jis ten dirbo apsauginiu. Įvykio metu žmonių bare buvo, tame bare būna dažnai muštynės.

Liudytoja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2018 m. pabaigos iki 2019 m. spalio mėnesio, tikslios datos ji neatsimena, ji dirbo klube (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini). Klube ji dirbo rūbininke. Atsimena, kad ji klube dirbo 2019 m. rugsėjo 1 d., nes tą dieną klube vyko vaikų balius. Klubas organizuoja rugsėjo pirmosios proga pasilinksminimą jaunimui, po to tą dieną į klubą buvo įleidžiami ir vyresni žmonės. Dirbdama rūbininke ji didžiąją laiko dalį praleisdavo rūbinėje, aptarnaudavo klientus, bendraudavo su į klubą atėjusiais žmonėmis. Būdavo ir tokių momentų, kai ji iš rūbinės pasitraukdavo. Jai dirbant klube žino, kad klube kaip klubo administratorius dirbo ir L. G.. Jis klube dirbti pradėjo dar prieš jai įsidarbinant šiame klube. Koks buvo jo darbo grafikas ji nežino. Klubo administratorių – apsaugos darbuotojų darbo grafiko ji nematydavo. Žino, kad jis iš darbo išėjo, t.y. klube nebedirbo dar prieš jai išeinant iš darbo, t.y. jis iš darbo išėjo dar iki 2019 m. spalio mėnesio. Kiek laiko jis pradirbo klube ji asmeniškai nežino. Ar jis buvo oficialiai įdarbintas, ji taip pat nežino. Ar L. G. klube (duomenys neskelbtini) dirbo 2019 m. rugsėjo 1 d., ji neatsimena, to pasakyti negali. Ji pati dirbdama prie rūbinės niekada nematė, kad L. dirbdamas klube būtų prie rūbinės su kuo nors konfliktavęs, o tuo labiau kažką mušęs. Jeigu taip ir buvo, gal tiesiog ji tuo momentu buvo kažkur išėjusi, gal nebuvo savo darbo vietoje. Nieko nežino ir negali papasakoti apie 2019 m. rugsėjo 1 d. klube (duomenys neskelbtini) sumuštą žmogų (2 t., b. l. 117-120).

Perskaičius šiuos parodymus, liudytoja E. Š. nurodė, jog paties įvykio nematė.

Liudytojas E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba treneriu (duomenys neskelbtini) klube. Kaltinamasis ateidavo pasportuoti. Klube dirbdavo prie įėjimo, įleisdavo žmones. L. G. su juo kartu klube nedirbo. Neatsimena ar rugsėjo 1 d. jis dirbo.

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis 2019 m. keletą mėnesių dirbo administratoriumi apsaugos darbuotoju klube (duomenys neskelbtini). Ne visada dirbdavo pagal sudarytą darbo grafiką. Būdavo, kad susikeisdavo, todėl ar jis klube dirbo 2019 m. rugsėjo 1 d., kaip nurodyta darbo grafike, jis nepasakys, neatsimena. Kai dirbdavo klube, daugiausiai jis stovėdavo prie įėjimo į klubą, tikrindavo į klubą ateinančius žmones. Taip pat nori pasakyti, kad jis pažįsta asmenį vardu L. G.. Jį žino apie metus laiko. Su juo jis susipažino sporto salėje, kurioje jis dirbo ir vedė treniruotes. Nežino, ar L. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) klube, apie tai su juo jis nesikalbėjo. Jis pats dirbdamas klube keletą kartų yra matęs L. G. ateinantį į klubą su draugais pasilinksminti, tačiau kiek atsimena, jis, jei ir ateidavo į klubą pasilinksminti, tačiau ilgai neužsibūdavo. Ar L. G. klube buvo 2019 m. rugsėjo 1 d. jis nežino. Neatsimena jokio įvykio, kad tarp L. ir kokio klubo kliento būtų kilęs koks konfliktas klube, o tuo labiau, kad L. kažką būtų sumušęs. Apie tai jis pats nieko negirdėjo, o ir pats dirbdamas klube jokio konflikto tarp Luko ir kito kokio baro kliento nematė. L. labai ramus, solidus žmogus. 2019 m. rugsėjo 1 d. ir nebirbti, gal dėl to apie tokį įvykį nieko nežino. Šiaip klube (duomenys neskelbtini) dažnai kyla įvairių konfliktų, muštynių, kurias, kai dirbdavo, tekdavo malšinti, išskirstyti konfliktuojančius asmenis (2 t., b. l. 103-106).

Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, nes kartu sportavo.

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, jog yra nukentėjusiojo draugas, kaltinamojo nepažįsta. Su nukentėjusiuoju šventė jo gimtadienį. Nuvyko į klubą, užsisakė kokteilius ir gal po 20 minučių pamatė, kaip apsauginis Š. ištempė. Daužė Š. į galvą. Buvo apsirengęs kaip apsauginis, kolegos apsauginiai buvo kartu su kaltinamuoju. Pagalvojo, kad kaltinamasis yra apsauginis. Š. nieko blogo nepadarė. Tas vyrukas, kuris mušė Š. buvo stambokas, pasportavęs. Š. ramiai, padoriai elgėsi. Nežino dėl kurios priežasties prie Š. priėjo apsauginis, tik girdėjo, kaip pasakė, einam į lauką. Abejoja ar apsauginis Š. pažinojo, ištempė Š. į lauką, jis nesuprato už ką ir kodėl. Apsauginis jį sumušė. Gal kokius tris smūgius sudavė, smūgiai buvo nutaikyti į galvą. Matė kaip iš nosies bėgo kraujas. Apsauginį galėtų atpažinti, tai kaltinamasis. Š. išsivedė iki rūbinės. Nukentėjęs gynėsi nuo smūgių, stovėjo pakėlęs rankas virš galvos. Nubėgo atitraukti kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo ir tuomet jį pastūmė į šoną. Atėjo kiti apsauginiai iš lauko ir išskyrė kaltinamąjį su nukentėjusiuoju. Nuketėjusįjį palydėjo iki viršaus, kaltinamasis liko apačioje. Po įvykio važiavo namo. Kaltinamasis bendravo su apsauginiais ir apsirengęs buvo taip pat vienodai. Tą vakarą policijos nekvietė. Š. kaltinamajam jokių smūgių nesudavė.

Informacijoje apie įvykį ROIK 0119000468319 nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. 06.58 val. gautas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos telefoninis pranešimas, kad į Traumų punktą kreipėsi Š. B., kuris medikams paaiškino, kad sužalojimą patyrė 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 03.00 val. Adresu (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas nepažįstamų. Pirminė diagnoze: nosies lūžis, dešinės plaštakos pirmo piršto raiščių plyšimas (2 t., b. l. 6).

2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškimas iš Š. B. paimtas 2019 m. rugsėjo 2 d. 11.21 val. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 03.15 val. būdamas neblaivus su draugais K. N., L. K., nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), kur pabuvus apie 20 minučių, salėje, be jokios priežasties, jį pradėjo stumdyti, už rankų suėmęs tampyti klubo apsaugos darbuotojas. Jam nuėjus iki klube esančios rūbinės, apsaugos darbuotojas nuo jo neatstojo toliau, siūlė jam eiti į lauką išsiaiškinti. Jis nesuprato dėl ko buvo prašomas eiti į lauką, buvo apstulbęs, kaip nekompetentingai elgiasi klubo darbuotojas, ir jam priešinosi. Tuomet apsaugos darbuotojas jiems besigrumiant smogė jam nežino kiek kartų į veidą, ir po to, atsimena tik kai jau buvo lauke, jam kraujavo iš nosies, juto skausmą dešinės rankos rieše. Apsaugos darbuotojo su kuriuo konfliktavo nebematė, priėjo prie kito apsaugos darbuotojo buvusio lauke, paklausė už ką buvo sumuštas, atsakė, pats, kaltas, prisišikai. Tuomet, lydimas minėtų draugų išėjo ir klubo, nepažįstami žmonės gatvėje padėjo sustabdyti kraują bėgantį iš nosies, ir taksi automobiliu grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose, ledu šaldė nosį ir paprašė tėvų, kad jį nuvežtų, į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjęs gydytojas K. S. diagnozavo jam nosikaulio lūžį, bei dešinės rankos riešo ir plaštakos sąnarių patempimą. 2019 m. rugsėjo 5 d. operuotas dėl nosikaulio lūžio. Operacijos metu atstatinėjamas nosies kaulas. Apsaugos darbuotojas sumušęs jį, apie 170 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tačiau sportuojantis, tamsių galvos plaukų, daugiau požymių neįsidėmėjo. Atpažintų jį sužalojusį asmenį. Konfliktą su apsaugos darbuotoju ir kuomet buvo smūgiuota į veidą matė abu draugai, kurie galėtų paliudyti apie įvykio aplinkybes. Jo žiniomis, įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis ( 2 t., b. l. 7-13).

2019 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matome 2-jų aukštų pastatų. Prieš šį pastatą matoma lauke terasa, kurioje matomos sukrautos kėdes ir lauko stalčius. Kairėje ant sienos šalia įėjimo durų matoma vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į įėjimą. Įėjimo durys užrakintos. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nieko nepaimta. Sudaryta foto lentelė (2 t., b.l.20-23).

2019 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Š. B. atpažino nuotraukoje Nr. 3 (L. G.), esantį asmenį, kuris 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 03.30 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), jį apstumdė ir smogė į veidą, taip jį sužalodamas. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, plaukų linijos, veido formos (2 t., b. l. 89-93).

2019 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje Nr. G2369/2019 (02) nurodyta, kad poodinės kraujosrūvos kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, dešinėje rankoje, nosies kaulų lūžimas, dešinės rankos I piršto sumušimas Š. B. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019 m. rugsėjo 1 d. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 37).

2020 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37654-19 nukentėjusiojo Š. B. pateiktos trys nuotraukos. Apžiūrima pirmoji pateikta nuotrauka. Pirmosios nuotraukos centre matome nukentėjusįjį Š. B., kuris yra trumpai kirptais plaukais, su barzdele, vilki mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Matome, kad jis abejomis rankomis laiko suėmęs kelias popierines servetėles, kurias yra priglaudęs, prispaudęs prie nosies. Jo kairiosios rankos pirštai matome yra kruvini. Jis stovi kairiu šonu į jį fotografuojantį asmenį. Matome, kad jis stovi prie klubo, kavinės ar baro, nes fone matyti lauko staliukai, suskleisti lauko skėčiai. Apžiūrint antrąją Š. B. pateiktą nuotrauką matyti, kad jos centre, kaip ir pirmojoje nuotraukoje, yra nukentėjusysis Š. B.. Jis, kaip ir anksčiau aprašytoje nuotraukoje, matome prispaudęs popierines servetėles prie nosies, valosi kraują. Jis stovi kairiu šonu į jį fotografuojantį asmenį. Matome, kad jo kairiosios rankos pirštai yra kruvini. Apžiūrint trečiąją Š. B. pateiktą nuotrauką matyti, kad yra nufotografuota Š. B. krūtinė, pilvas, sulenkta dešinė ranka ir dešinėje rankoje laikoma popierinė servetėlė. Ant marškinėlių matyti įvairiai išsidėsčiusios skirtingos formos septynios didesnės kraujo dėmės. (2 t., b. l. 133-135).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto pirmo epizodo dėl D. M. sužalojimo kaltę pripažįsta, nusikalstama veika įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo D. M. parodymais, liudytojų E. M., K. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 2018 m. liepos 24 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2214/2018(02), kurioje D. M. konstatuota muštinė žaizda nosyje, nosies kaulų lūžimas, kraujosruvos abiejose lūpose, odos nubrozdinimas smakre. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 19). 2018 m. spalio 10 d. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš atsakovo L. G. 71,89 eurų žalą už D. M. gydymą (1 t., b. l. 28-29). 2018 m. liepos 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nukentėjęs D. M. užtikrintai atpažįsta asmenį, užfiksuotą foto nuotraukoje Nr. 5, L. G. (1 t., b. l. 35-37).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. G. autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia dešiniu kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė D. M. į veidą, taip padarė nukentėjusiam D. M. muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas abiejose lūpose, odos nubrozdinimą smakre, tuo sukėlė D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Nukentėjęs civilinio ieškinio nereiškia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Nors kaltinamasis L. G. kaltu dėl Š. B. epizodo kaltu neprisipažino, tačiau nukentėjusysis Š. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė apie smūgių sudavimą jam į galvą. Tai patvirtina ir liudytojai K. N., kad salėje kur šoko ir linksminosi, pastebėjo kaip vienas iš klubo apsauginių priėjo prie jo draugo Š. B. ir rankomis sugriebęs Š. už rankų pradėjo jį tempti iš šokių salės. Minėtas apsauginis Š. išsivedė iš šokių salės ir sustojo prie rūbinės, tada išgirdo, kaip jo draugas Š. B. klausė minėto apsauginio už ką jis jį tampo ir bando išvesti iš klubo, bet minėtas apsauginis savo veiksmų nepaaiškino, bet pasakė ,,Einam į lauką išsiaiškinsim“, tuo metu nuėjo į rūbinę pasiimti savo striukės, jam atsisukus į Š. pamatė, kad minėtas klubo apsauginis rankomis sudavė nemažiau kaip trejus smūgius Š. į veidą. Liudytojas A. R. nurodė, kad įvykio dieną jis dirbo kartu su E. Š.. Nukentėjęs pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas. Mano, jog nukentėjęs buvo išgėręs. Jo nosis buvo kruvina, atnešė jam servetėlių. Liudytojas L. K. parodė, kad su nukentėjusiuoju šventė jo gimtadienį. Nuvyko į klubą, užsisakė kokteilius ir gal po 20 minučių pamatė, kaip apsauginis Š. ištempė. Daužė Š. į galvą. Buvo apsirengęs kaip apsauginis, kolegos apsauginiai buvo kartu su kaltinamuoju. Nukentėjęs gynėsi nuo smūgių, stovėjo pakėlęs rankas virš galvos. Nubėgo atitraukti kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo ir tuomet jį pastūmė į šoną. Atėjo kiti apsauginiai iš lauko ir išskyrė kaltinamąjį su nukentėjusiuoju. Š. kaltinamajam jokių smūgių nesudavė bei byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad poodinės kraujosrūvos kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, dešinėje rankoje, nosies kaulų lūžimas, dešinės rankos I piršto sumušimas Š. B. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019 m. rugsėjo 1 d. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 37). Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, naktiniame bare. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas padarytas naktiniame bare, rugsėjo 1 dieną, viešoje vietoje, kurioje lankosi daug žmonių, todėl sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į anksčiau išanalizuotas aplinkybes kaltinamojo L. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. veikos), 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje (dėl Š. B. veikos) požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Kaltinamasis L. G. padarė tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (1 t., b. l. 68), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 184-188). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (2 t., b. l. 193), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 195).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į tai, kad bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies (dvi veikos) sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais.

V.Dėl civilinių ieškinių5.1 Dėl nukentėjusiojo Š. B. civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis Š. B. pareiškė civilinį ieškinį 4 000 eurų sumai kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 56-60).

Neturtinė žala susideda iš tai, kad kaltinamasis pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens neliečiamybės teises, pažemino, kaip žmogų, sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų, patirtos baimės, fizinės ir psichinės prievartos, skausmo patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Buvo dvasiškai sukrėstas ir dėl neteisingai pradėto baudžiamojo proceso jo atžvilgiu.

Kaltinamasis L. G. padarė neturtinės žalos, kuri iki šiol neatlyginta.

Kaltinamasis L. G. su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusiojo Š. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusysis Š. B. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė žalą. Mano, kad dėl jam padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytų veiksmų yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo Š. B..

Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamojo L. G. veiksmais nukentėjusiam Š. B. padarytą neturtinę žalą vertina – 2 000 (dviem tūkstančiais eurų).

5.2. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys

2020 m. sausio 21 d. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš atsakovo L. G. – 378,69 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusio Š. B. gydymą (2 t., b. l. 138-142).

Už nukentėjusiajam Š. B. suteiktas gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis L. G. elgdamasis tyčia įžūliai, panaudodamas smurtą, sužalojo Š. B., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl kaltinamasis yra atsakingas už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir iš L. G. priteistina – 378,69 Eur turtinė žala (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais nesutinka.

VI. Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti – 589,32 eurų už nukentėjusiajam Š. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (3 t. b. l. 116-120).

Kadangi šioje byloje nukentėjusiam Š. B. advokato reikėjo savo teisėms tinkamai realizuoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl iš L. G. priteistinos – 589,32 eurų už dalyvavimą šioje byloje, pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.

Kaltinamajam L. G. ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-35159-2018-7 bei 1-01-1-37654-2019-0) paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 82-83, 2 t. b. l. 174-176), pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – atspausdintos nuotraukos 3 vnt. (2 t., b. l. 128-132), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. veikos), 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje (dėl Š. B. veikos) ir nuteisti jį:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. veikos) – laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl Š. B. veikos) – laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (dėl Š. B.) – laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kadangi dvi veikos padarytos idealios sutapties būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus apimties būdu paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo metu paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą – 2 (dvejiems) metams, visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Kaltinamajam L. G. ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-35159-2018-7 bei 1-01-1-37654-2019-0) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo Š. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš L. G. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. G. – 378,69 eurų (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 69 euro centus), Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Priteisti iš L. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriui 589,32 eurų teismo išlaidas už advokatų pagalbą ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – atspausdintas nuotraukas 3 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė