- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1151-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- E. B.
- Skolininkas
- E. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jūratė Gaidytė Lavrinovič Procesinio sprendimo kategorija 75.7.; 75.8.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 18 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Ingos Karalienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, skolininkas E. R., suinteresuoti asmenys V. R., antstolė Inga Karalienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė nustatyti skolininko E. R. turto dalį, esančią bendrojoje su sutuoktine V. R. areštuotoje banko sąskaitoje. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-219-553/2007 iš skolininko E. R. pareiškėjo naudai yra priteista 35 624,30 Lt. Vykdant priverstinį išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-219-553/2007, išduotą 2007-08-06, antstolė Inga Karalienė areštavo skolininko sutuoktinės V. R. sąskaitą AB „Parex“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančius 11 011,95 Lt. Pareiškėjas prašė nustatyti, jog skolininkui priklauso ½ nurodytų lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-04-06 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007-08-06 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-219-535/2007 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. R. išieškotojo E. B. naudai. 2007-12-13 antstolė Inga Karalienė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, šis patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui. 2007-12-13 antstolė išsiuntė pasiūlymą siūlydama skolininkui, V. R. ir E. B. per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Skolininkas ir V. R. į teismą dėl turto dalies nustatymo nesikreipė. 2009-12-22 antstolė išsiuntė siūlymą pareiškėjui dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko E. R. turto dalį, esančią bendroje su sutuoktine V. R. , areštuotoje „Parex“ banko sąskaitoje (11 011,95 Lt). Teismas nurodė, kad sutinkamai su CPK 667 str. 1 d. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš šio turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus 1 metams po išieškojimo iš šio turto nutraukimo dienos. Teismas motyvavo, kad suinteresuotas asmuo V. R. nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo. Kreditorius E. B. pasirinko savo prievolės įvykdymo reikalauti tik iš skolininko E. R., kuris jam buvo skolingas 35 624,30 Lt. Prievolės solidarumo ir bendrosios santuokinio turto prezumpcijos klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Tuo tarpu, bendroji santuokinio turto prezumpcija (CK3.92 str. 3 d.) nėra privilegija kreditoriui, kurią ex officio taiko teismas, ginant vienos prievolės šalies – kreditoriaus interesus, nepaisant proceso dispozityvumo bei lygiateisiškumo principų. Teismas sprendė, kad nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, negalėtų būti nukreiptas išieškojimas į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ar kito sutuoktinio asmeninį turtą. Laikė, jog antstolės Inga Karalienės 2009-12-22 siūlymas E. B. nustatyti skolininko E. R. turto dalį, esančią bendrojoje su sutuoktine V. R. areštuotoje „Parex“ banko sąskaitoje 11 011,95Lt sumai yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Antstolė Inga Karalienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-04-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines vykdomosios bylos aplinkybes, susijusias su pasiūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo įteikimu proceso dalyviams. Nutartyje nurodoma, jog 2007-12-13 antstolė išsiuntė pasiūlymą skolininkui, V. R. ir E. B., siūlydama skolininkui ir jo sutuoktiniui per 1 mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Apeliantė pažymi, kad 2007-12-13 siūlymas Nr. 0139/07/03087 buvo adresuotas tik skolininkui ir jo sutuoktinei. Taip pat atkreiptinas dėmesys į pasiūlymo turinį, kuriame aiškiai nurodoma, jog siūlymas adresuotas skolininkui bei jo sutuoktinei, tai konstatuota ir teismo nutartyje. Išieškotojui šis siūlymas buvo išsiųstas tik žiniai. V. R., gavusi šį siūlymą, 2007-12-21 atvyko į antstolių kontorą ir parašė prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis ir nuo 2008-01-30 iki 2009-07-29, kiekvieną mėnesį, pati dengė skolą dalimis. Kadangi skola buvo mokama geruoju, t.y. kas mėnesį buvo daromi pavedimai, taikyti priverstinio vykdymo priemones pagal CPK 667 str. 1 d. nebuvo tikslinga. 2009-11-19 gavus V. R. atsisakymą vykdyti prievolę geruoju bei grąžinti areštuotas lėšas, 2009-12-22 vadovaujantis CPK 666 str., 667 str. normomis buvo priimtas procesinis sprendimas tęsti sprendimo vykdymą priverstine tvarka, skolos išieškojimą nukreipiant į skolininkui priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje. Taikant minėtą priemonę 2009-12-22 išieškotojui E. B. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Siūlymas 2009-12-22 buvo įteiktas išieškotojui pasirašytinai, nustatant vieno mėnesio terminą. Išieškotojas į teismą kreipėsi per antstolio nustatytą terminą. Minėto straipsnio normos palieka antstoliui teisę pačiam spręsti, kuriame vykdymo proceso etape taikyti šią vykdymo priemonę bei atsižvelgiant į konkrečios vykdomosios bylos aplinkybes nustatyti kreipimosi į teismą terminą. Kitus nutarties motyvus, susijusius su siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo pagrįstumu, teismas grindžia CK 3.92 str. 3 d. nuostatomis, išaiškindamas, kad nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, išieškojimas negalėtų būti nukreiptas į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Toks teismo nutarties motyvas nepagrįstas, kadangi sprendimo vykdymo procese skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas į V. R. turtą. Sprendimo vykdymo eigoje, vadovaujantis CPK 666, 667 str. nuostatomis buvo tik areštuotas bendroje jungtinėje nuosavybėje esantis turtas ir pradėta skolininkui tenkančios turto dalies jame nustatymo procedūra. Šiai procedūrai atlikti būtina areštuoti bendrą turtą ir pasiūlyti proceso dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Apeliantė pažymi, jog skolininko sutuoktinė V. R. elgiasi nesąžiningai. Priverstinio vykdymo priemonės proceso eigoje buvo derinamos su visais proceso dalyviais. Skundų dėl procesinių veiksmų, tuo tarpu ir sąskaitos arešto, į teismą paduota nebuvo. Skolininko sutuoktinės prašymas panaikinti areštą lėšoms, patvirtina sutuoktinių ketinimus išvengti prievolės įvykdymo.
Atsiliepimas
Skolininkas E. R. ir suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė nepažeisdama įstatymo keliamų reikalavimų 2007-12-13 pateikė suinteresuotiems asmenims siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byloje nepateikta įrodymų ir nėra duomenų, apie tai, kad minėtas siūlymas būtų neįteiktas E. R., V. R. ar E. B. Kadangi įstatymas nenumato galimybės nustatyti papildomo kreipimosi šiuo klausimu į teismą termino, antstolės 2009-12-22 siūlymas išieškotojui pakartotinai per vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, laikytinas nepagrįstu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (LAT 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005), tačiau šiuo atveju antstolė vykdymo procese ginčitinu 2007-12-13 dienos patvarkymu Nr. 0139/07/03087 areštavo V. R. lėšas ir nurodė ją kaip skolininkę pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu 2007-08-06 išduotą vykdomąjį raštą. Tokiais veiksmais, t.y. pakeičiant teisingumo aktą - teismo sprendimą antstolio patvarkymu (CPK 613, 756 str.), antstolė nepagrįstai atliko vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento (CPK. 586 str.). Be to, areštuotos lėšos turėjo būti paliktos V. R. asmeninėje sąskaitoje, o ne pervestos į antstolės sąskaitą. Kadangi dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis, kuris privalo veikti pagal CPK 667 str. nustatytus reikalavimus, to nepadarius, konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, daro išvadą, kad nutartis naikintina dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, nutartimi neatsakyta į pagrindinius bylos teisinius ir faktinius aspektus, t.y. LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Išieškotojui prašant nustatyti skolininko turto dalį bendroje su sutuoktine V. R. sąskaitoje, teismas turėjo padaryti išvadą, ar 2007-12-13 patvarkymu ( b.l.10 ) areštuotos lėšos, esančios V. R. sąskaitoje, yra bendras jos turtas su sutuoktiniu skolininku E. R. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas suinteresuoto asmens V. R. atsiliepime į išieškotojo pareiškimą nurodytų argumentų, nepadarė išvados dėl esminės bylos aplinkybės, ar V. R. areštuotoje sąskaitoje sukauptos lėšos yra jos asmeninis, ar bendras sutuoktinių turtas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje negali būti nustatoma dėl to, kad nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, negalėtų būti nukreiptas išieškojimas į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ar kito sutuoktinio asmeninį turtą. Iš to seka, kad teismas, aiškina LR CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog antstolis, areštavęs turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis ir jo dalis nenustatyta, pasiūlo išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo tik tuo atveju, jei bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės dalyvis dalyvavo teismo procese, kuriame buvo priteistas iš skolininko turtas. Toks šios teisės normos aiškinimas yra nepagrįstas, nes antstolis, siūlydamas nustatyti skolininko dalį, nesiekia priteistos sumos išieškojimo iš asmens, kuris nebuvo įtrauktas į teismo procesą, o kaip tik siekia, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš tos turto dalies, kuri skolininkui nepriklauso. Teismo nutartis naikintina ne tik dėl motyvų nebuvimo nutartyje, bet ir dėl reikiamos procesinės teisės normos, t.y. – CPK 667 str. 1 d., netaikymo ( LR CPK 329 str. 1 d. ).
Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nutartis yra be motyvų, grąžina išieškotojo prašymą naujam nagrinėjimui LR CPK 327 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Tai, kad į prašymą nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje skolininko sutuoktinė - suinteresuotas asmuo byloje V. R. apeliaciniame skunde atsikirto tuo, jog areštuotoje jos sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo sukauptos dalinai iki santuokos su skolininku E. R., dalis pinigų grąžinta iš mokesčių inspekcijos kaip mokesčių permoka (b.l.50), skolininkas savo darbo užmokestį naudojo įsiskolinimams, turėtiems iki santuokos padengti, leidžia daryti išvadą, kad ši bylos esminė aplinkybė turi būti nustatyta siūlant V. R. pateikti papildomus šio paaiškinimo įrodymus, t.y. sąskaitos išrašą, duomenis apie tai, kieno nuosavybėje yra akcijos, už kurias, kaip nurodo V. R., skolininkas mokėjo įvairias pinigų sumas laikotarpyje nuo 2005-09-09 iki 2005-12-02.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir išieškotojo E. B. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo.