Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-27 · Byla Nr. ATP-299-290/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-27
Bylos Nr.
ATP-299-290/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. ATP-299-290/2012Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00004-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4., 79.1.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės energetikos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės energetikos inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis inžinierius – inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. V. už tai, kad 2011 m. spalio 28 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis neįvykdė teisėtų VEI 2011-01-21 nurodyme Nr. 18.3-17-22 bei VEI 2011-08-22 nurodyme Nr. 18.3-17-134 nustatytų reikalavimų, todėl jis kaltinamas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99⁴ str.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. nutarimu pareiškėjo J. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 99⁴ str., sudėties. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. prasme J. V. nėra pareigūnas, todėl nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, o nesant subjekto nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teismas formaliai vertino są­voką „pareigūnas“, neįsigilino į J. V. DNSB užimamas pareigas, į pažeidimo padarymo aplinkybes ir esmę, į veiklos, kurios vykdymo pažeidimus užfiksavo VEI, reglamentavimą, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad pažeidėjas negali atsakyti pagal jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla ištirta nevisapusiškai, todėl ji turi būti iš naujo nagrinėjama teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. nuostatas nebuvo pareigūnas ir todėl negalėjo būti Lietuvos Respublikos ATPK 99⁴ str. numatyto pažeidimo subjektu.

Pagal šį straipsnį atsako tas, kas neįleidžia ar kitaip kliudo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas ir kitus ūkio subjektus bei kitu būdu nevykdo šių pareigūnų teisėtų reikalavimų. Iš normos dispozicijos aišku, kad atsakomybė pagal šį straipsnį gali kilti tik asmeniui, kuris turi tam tikras pareigas, susijusias su tikrinama įstaiga, organizacija ar kitu ūkio subjektu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. pareigūnais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitu nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gy­ventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. Taigi, pareigūnais laikytini asmenys: 1) kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas; 2) kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar or­ganizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu; 3) kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organi­zacijose pagal įgaliojimą. Iš šių įstatymo nuostatų aišku, kad pareigūno statusą asmuo įgyja tuomet, kai yra paskiriamas to juridinio asmens atstovu tam tikrų funkcijų atlikimui.

Pagal teismų praktiką nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, tai pažymėjo ir apeliantas savo skunde, tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už ku­riuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asme­nys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių - tvarkymo ar administracinių — ūkinių pareigų vykdymą, todėl darytina išva­da, kad juridinio asmens atstovai nurodyto pobūdžio bylose turi specialaus subjekto - pareigūno (ATPK 14 str.) teisinį statusą. (Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006).

J. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurody­tu laikotarpiu ėjo DNSB „Vaivorykštė“ pirmininko pareigas, buvo įgaliotas atlikti visus veiksmus, susijusius su Namo bendrųjų patalpų administravimo funkcijomis, atstovauti ben­drijos interesus ir panašiai, todėl pagal Lietuvos Respublikos ATPK 14 straipsnį jis laikytinas pareigūnu, privalančiu prisiimti atsakomybę už ūkio subjekto, kurio ūkinę veiklą jis organizuoja ir yra už ją atsakingas, padarytus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad J. V. privalėjo pašalinti nurodymuose užfiksuotus pažeidimus, nes jis yra įgaliotas atlikti visus veiksmus, susijusius su Namo bendrųjų patalpų administravimo funkcijomis, atstovauti ben­drijos interesus ir pan.

Pažymėtina, kad norint Lietuvos Respublikos ATPK 99⁴ str. numatytą subjektą patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nurodyti pagrindą, dėl ko jis turi atsakyti pagal nurodytą straipsnį, t.y. svarbu yra įrodyti, kad jis, kaip pareigūnas, privalėjo atlikti tam tikras funkcijas, kurių nevykdymas ir užtraukia atsakomybę. Priešingu atveju, neapibrėžus šių funkcijų, nebus aišku, ar pagal minėtą normą asmuo privalėjo vykdyti funkcijas, už kurių nevykdymą atsiranda atsakomybė. Kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo J. V. buvo grindžiama tik Valstybinės energetikos inspektoriaus jam, kaip DNSB „Vaivorykštė“ pirmininkui, surašytais nurodymais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. V. faktiškai buvo DNSB „Vaivorykštė“ pirmininku, nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių tam tikrus įpareigojimus: jo įgaliojimą atstovauti ūkio subjektą, organizuoti bendrijos veiklą ir kitas pareigas. Nesant jo pareigybinių instrukcijų, nėra aišku, ar J. V. privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos ATPK 99⁴ str. numatytus veiksmus ir ar už jų nevykdymą gali būti atsakingas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą bylos teiseną nutraukti, nesant pažeidimo sudėties, netyrė bylos įrodymų ir nerinko naujų, kurie patvirtintų ar paneigtų J. V. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl byla visapusiškam, pilnutiniam ir objektyviam visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimui bei įvertinimui, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis