- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- T-1621-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43654-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 61-74 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kauno tardymo izoliatoriuje 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 61-74, įvertinusi nuteistojo A. M. socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, stebimus pokyčius nusikalstamo elgesio rizikos srityje, komisijos rekomendacijų vykdymą bei atsižvelgusi į nuteistojo gyvenimo sąlygas grįžus iš pataisos įstaigos, palaikomus socialinius ryšius su artimaisiais, teigiamą nuostatą į darbą bei turimą darbdavio sutikimą įdarbinti sugrįžus iš įkalinimo įstaigos, gebėjimus tvarkyti pinigines lėšas, savanorišką dalyvavimą intervencinėse priemonėse, apsisprendimą atsisakyti alkoholio vartojimo, šiuo metu teigiamai vertinamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, turimus ateities tikslus, padarė išvadą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Komisija) siekdama, kad nuteistojo integracija į visuomenę būtų efektyvi ir kryptinga, nutarė taikyti nuteistajam A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (atlikus 4 metus 11 mėnesių 9 dienas laisvės atėmimo, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2021 m. rugpjūčio 25 d.) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
A. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d.
Ankščiau neteistas.
Atsiliepimas
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. S. atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti. Atsiliepime nurodyta, jog nuteistasis bausmę atlieka ne už vieno nusikaltimo padarymą, tame tarpe ir už labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio, nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sudaro pagrindą griežčiau ir atsakingiau vertinti nuteistojo elgesį, pažangą, galimybes nenusikalsti ateityje. Nuteistasis neturi įgijęs profesijos, nevedęs, būdamas laisvėje yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, už ką eilę kartų baustas administracine tvarka, jam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis yra linkęs menkinti savo atsakomybę, nedirbo, neturi pajamų šaltinio, jo socialiniai ryšiai – minimalūs, turėdamas stiprių ir aktualių problemų dėl alkoholio vartojimo, jis, nors ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, tačiau nebaigė dalyvauti Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, skatintas tik vieną kartą. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, galintys apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę bei didinantys pakartotinio nusikalstamumo riziką. Vertinant visumą pateiktų duomenų, nors ir stebimas teigiamas nuteistojo nuostatų pokytis, tačiau aptarti duomenys vis dar nesudaro pakankamo pagrindo tikėti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, jo nuostata į darbą teigiama, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, A. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. M. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka (2020 m. liepos 15 d.). Nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo vieną kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išlieka nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija; asocialios grupės įtaka; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos jauname amžiuje; nuostatų problemos; mąstymo ir elgesio problemos, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Teismas įvertina ir tai, kad A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas. Nuteistasis, kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas, savo atsakomybę yra linkęs sumenkinti, dėl savo nusikalstamo elgesio kaltina aukas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nuteistasis taip pat anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, kuriuos įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, todėl egzistuoja rizika, jog jei nuteistasis negebės nutraukti alkoholio vartojimo ir įsisavinti vykdomų priemonių rezultatus, tai didins žalos riziką ir alkoholio vartojimas ateityje gali būti aktyvuojantis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistojo praeityje keblių situacijų aspektų neapsvarstymas sietinas su pasekmių neįvertinimu ir jų ignoravimu, veikiant pagal savo norą ir vidinį patyrimą, ar su apsvaigimo alkoholiu poveikiu. Nuteistasis dažniausiai elgdavosi neapgalvotai, ignoruodavo galimas pasekmes, orientuodavosi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikės perspektyvos, žalos sau bei kitiems asmenimis. Nors šiuo metu nuteistasis įvardina ateities planus, siekį išlikti blaiviu, vis tik jo ateities planavimas nėra išsamus ir užtikrintas, jo mokymasis per savo patirtis ir intervencijų metu įgytas įžvalgas yra nespartus. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. M. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 61-74.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 61-74 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.