Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o G. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad A. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. V., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. V. ir G. V. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. V., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), daugiau vaikų sutuoktiniai neturėjo. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad G. V., būdama santuokoje su A. V., pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 9). Šis nekilnojamasis turtas buvo A. V. ir G. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Šiaulių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2020 m. liepos 28 d. liudijimo (b. l. 12) matyti, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nepriimtas. Iš Šiaulių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2020 m. liepos 28 d. liudijimo (b. l. 13) matyti, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė R. V.. Pareiškėjas R. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina G. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

5. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jis sutuoktinės palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kaip minėta, A. V. testamento nepaliko, jo sutuoktinė G. V. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi nekilnojamuoju daiktu ir jį valdė. Tai patvirtina į bylą pateikti kvitai už komunalinius mokesčius (b. l. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30). Vadinasi, G. V. turtu naudojosi, rūpinosi, jį prižiūrėjo, naudojosi namų apyvokos bei kitais bendrais daiktais, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo (b. l. 12). G. V. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo mama G. V. mirusio sutuoktinio A. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.