Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2S-496-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2S-496-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12424-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
A. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-496-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12424-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė A. K. 2011-08-10 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 17-35) atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo. Prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) . 2011-11-23 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą M. K. gyventi skyrium bei nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir E. gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų motina, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Paaiškino, kad atsakovas nuolat ir sąmoningai naudoja psichologinį smurtą tiek ieškovės, tiek jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, žemina ieškovę vaikų akivaizdoje. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašoma skirti taikinimo procedūra, yra pasiryžusi išsinuomoti butą, jeigu teismas netenkintų prašymo dėl atsakovo įpareigojimo skyrium.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-11-05 nutartimi (b.l. 49-50) tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą M. K. gyventi skyrium; nustatė nepilnamečių vaikų, D. ir E. gyvenamąją vietą su ieškove A. K.. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovės nurodomi motyvai sudaro pagrindą ieškovės prašymo patenkinimui.

III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas M. K. atskiruoju skundu (b.l. 1-4) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-05 nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl jo įpareigojimo gyventi skyrium bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove netenkinti, skirti atsakovui ir ieškovei šešių mėnesių terminą susitaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie atsakovo prieš ją naudojamą psichologinį ar kitokį smurtą. Savo pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė elektroniniais laiškais šalių sūnui, kurie buvo rašyti dar iki ieškinio pateikimo teismui. Skundžiama teismo nutartis yra neįvykdoma dėl objektyvių priežasčių, kadangi atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto ar giminaičių, kurie galėtų priimti gyventi. Atsakovas yra bedarbis, todėl neturi lėšų įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą. Atsakovas pabrėžia, kad niekada nenaudojo jokio smurto prieš ieškovę. Skundžiama teismo nutartimi yra pažeidžiami šalių vaikų interesai, nes jiems bus iš esmės užkirsta matytis su tėvu. Tik atmetus atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir užkirtus kelią atsakovui su ieškove susitaikyti galima būtų spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso metu.

Atsiliepimas

Ieškovė A. K. atsiliepimu (b. l. 11-16) prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad vykstant teisminiam skyrybų procesui šalių gyvenimas bendrai yra neįmanomas. Atsakovas žemina ieškovę vaikų akivaizdoje įvairiausiais psichologiniais būdais, siekdamas sumenkinti jos autoritetą. Tą patvirtina į bylą pateiktas garso įrašas, elektroniniai laiškai. Šalys jau daugiau kaip metus negyvena santuokinio gyvenimo, todėl atsakovo tvirtinimas, kad jis nori išsaugoti šeimą yra mažų mažiausiai akiplėšiškas. Atsakovas net ir įpareigotas 2011-09-06 teismo nutartimi teikti vaikams išlaikymą, to nedaro. Todėl akivaizdu, kad gyvenimas kartu atsakovui yra naudingas finansiškai, nes yra gyvenama būtent ieškovės sąskaita. Atsakovo pozicija dėl jo materialinės padėties yra prieštaringa, nes vienais atvejais jis teigia, kad visada mokėjo paskolą bankui bei komunalinius būsto mokesčius, kitu atveju teigia, kad yra bedarbis dėl ko negali sau išsinuomoti kito būsto. Į bylą pateikti verslo liudijimai patvirtina, kad atsakovas turi galimybę dirbti. Be to, atsakovas gali apsigyventi pas savo tėvus. Šalių atskyrimas viena nuo kitos šiuo atveju būtų naudingas abiems pusėms, kadangi būtų išvengta didesnių konfliktų, o atsakovui siekiant įgyvendinti savo norą išsaugoti šeimą nėra būtinas fizinis gyvenimas kartu, kuris iki šiol tik trukdė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs materialiųjų reikalavimų pobūdį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimais bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.

Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti šiuo metu daromos ir galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, turi būti vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės - grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, viena šių priemonių - įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium tuo atveju, kai nuolatinės konfliktinės situacijos kelia grėsmę vaikų psichologinei bei emocinei būsenai (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.).

Nustatyta, kad ieškovė siekia nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškinyje nurodė (b.l. 17-35), kad tolimesnis santuokinis gyvenimas yra nebeįmanomas dėl to, kad atsakovas buvo jai nelojalus, gyveno su kita moterimi, nesirūpino šeima. Ieškovė prašo, iki bus galutinai išspręstas šalių ginčas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo parengiamajame teismo posėdyje, išklausė abiejų šalių argumentų dėl tokių prevencinių priemonių taikymo, dėl jų būtinumo konkrečioje situacijoje. Tokį sprendimą priimdamas, teismas vertino visą bylos medžiagą ir kiekvieno sutuoktinio elgesį šeimoje, o savo išvadą dėl laikinųjų priemonių būtinumo teismas motyvavo tuo, jog gyvenimas kartu su atsakovu gali pažeisti prioritetiškai svarbius ieškovės vaikų interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, išklausęs 2011-11-03 parengiamojo teismo posėdžio protokolo įrašą, sprendžia, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra pakankamai konfliktiški. Ieškovė teigia, jog atsakovas naudoja psichologinį smurtą, kaltina ieškovę dėl šeimos iširimo, dėl tokio psichologinio spaudimo šeimoje jaučiama įtampa. Atsakovas neigia naudojęs prieš ieškovę bet kokį smurtą ir nurodė, jog aplinkybių dėl psichologinio smurto naudojimo ieškovė neįrodė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės (taip pat ir aplinkybės, kuriomis grindžiama atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo – neištikimybė, psichologinis smurtas) gali būti nustatyta tik išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, teismui įvertinus joje esančių įrodymų visetą ir konstatavus, jog tam tikros aplinkybės yra nustatytos ar nenustatytos (neįrodytos). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka. Todėl tokioje situacijoje, kai yra duomenų apie galimai vartotą psichologinį smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove nepilnamečių vaikų akivaizdoje, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis (b.l. 57-58), šalims nuosavybes teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 74,22 kv.m., gyvenamasis plotas – 34,53 kv.m., o bute yra tik 2 kambariai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-09-06 išvadoje, būsto vertinimo ataskaitoje nustatyta, jog viename iš šio buto kambarių gyvena šalių vaikai – D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 39-40). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog konfliktiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių sutuoktinių gyvenimas tokio dydžio bute, kuriame nėra galimybės kiekvienam iš jų turėti privačią erdvę (atskirą kambarį), sudarytų blogą psichologinę atmosferą, neabejotinai kenktų vaikų poilsio ir mokymosi režimui, t.y. būtų pažeisti prioritetiškai svarbūs nepilnamečių vaikų interesus, jų teisės į saugią ir ramią aplinką, kurios šalių ištuokos procesas neturėtų įtakoti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog įrodymų, pagrindžiančių, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, dėl ko būtų pagrindas ją pripažinti neproporcinga siekiamiems tikslams, apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas nurodo, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių objektyviai negali būti įvykdoma - jis neturi finansinių galimybių išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą, nes yra bedarbis, taip pat nėra pagrindo byloje nedalyvaujančius asmenis – apelianto tėvus įpareigoti priimti gyventi savo pilnametį sūnų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Viena vertus, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nevertindamas jo galimybių turėti kitą gyvenamąją patalpą, t.y. tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikis nėra besąlygiškai siejamas su kito sutuoktinio realiomis perspektyvomis gyventi skyrium. Kita vertus, apeliantas yra sveikas ir darbingas asmuo. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje pateikta informacija (b.l. 59) matyti, jog apeliantas vis tik susirado darbą – nuo 2012-03-02 dirba įmonėje(duomenys neskelbtini), kas suponuoja ir pajamų iš darbinės veiklos gavimą. Nors apeliantas nurodo, kad jog nederėtų jo tėvų apsunkinti pareiga priimti gyventi pilnametį sūnų, galimybės apsigyventi pas savo tėvus apeliantas iš esmės nepaneigė. Taigi laikinąją apsaugos priemonę - pareigojimą gyventi skyrium apeliantas realiai įgyvendinti gali.

Atskiruoju skundu apeliantas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti 6 mėnesių terminą, skirtą šalims susitaikyti. Svarstyti iš esmės tokio apelianto prašymo apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taigi byloje vertintinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje pagrįstumas ir teisėtumas (CPK 320 str., 338 str.). Siekti, kad ginčas būtų išspręstas taikiai, yra teismo pareiga. Tačiau pastabėtina ir tai, jog terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu bendrai negyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat, kai abu sutuoktiniai reikalauja bylą nagrinėti iš esmes (CK 3.54 str. 4 d., CPK 384 str. 3 d. ). Minėtos aplinkybės, įvertinus faktinius bylos duomenys, nustatomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi sutuoktinių susitaikymo priemonių naudojimas yra išimtinai teismo, nagrinėjančio šeimos bylą, prerogatyva, šiuo atveju tai Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas (CPK 384 str. 3 d., CK 3.54 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 56), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. nuostatas, teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šiuo atveju pašto išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė