- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-109-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28846-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- P. J.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams.
Tenkintas P. J. civilinis ieškinys ir iš nuteistojo A. B. priteista 70 Eur civilinio ieškovo P. J. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 09:30 val. iki 10:00 val., ties konteineriu, esančiu šalia Bažnyčios - Darbininkų gatvių sankirtos, Ukmergėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie Darbininkų gatve ėjusio P. J. ir nieko nesakęs bandė atsegti jam striukės užtrauktuką, o pastarajam priešinantis, A. B. tyčia dešine ranka pastūmė P. J. į krūtinės sritį ir jį pargriovė ant žemės, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, iš P. J. striukės vidinės kišenės ištraukė piniginę ir iš jos paėmė 70 Eur, padarydamas nukentėjusiajam P. J. 70 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis teigia, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, ji nėra teisinga. Apeliantas nurodo, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl jo labai gailisi, tačiau teismas neįvertino visų aplinkybių ir paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į jo teistumus. Toliau skunde nurodo, kad jis yra buvęs narkomanas, narkotikų nevartoja, bet jam taikoma metadono programa, kuri nereikalinga, todėl ketina jos atsisakyti. A. B. teigia, kad turi moterį, stengiasi keisti gyvenimo būdą, pažada pasitaisyti ir būti doru piliečiu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė svarstyti kausimą dėl švelnesnės bausmės skyrimo A. B. ar bausmės vykdymo atidėjimo, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
5. A. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę, prašo taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų.
Dėl bausmės
6. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nes už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
7. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
8. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nustatyta A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (girtumo laipsnis nenustatytas, tačiau kaltinamasis pats pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir blaivus nebūtų taip padaręs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (veiką padarė būdamas neblaivus, viešoje vietoje dienos metu, padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas prieš ženkliai vyresnio amžiaus asmenį, akivaizdžiai silpnesnį). Taip pat įvertino A. B. charakterizuojančias aplinkybes (teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje).
9. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. B. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas septyniolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 180 straipsnio 1 dalis). Beveik visos jam skirtos bausmės buvo susijusios su laisvės suvaržymu: pirmus tris kartus skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, po to – arešto bausmės arba terminuoti laisvės atėmimai (išskyrus paskirtą bausmę – laisvės apribojimą pagal 2016 m. sausio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą). Taip pat nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe daugiausia už Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Visa tai rodo, kad apeliantui būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o pirmesniais nuosprendžiais A. B. paskirtos švelnesnės bausmės (areštas, terminuoti laisvės atėmimai atidedant bausmės vykdymą) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė.
10. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. Ši bausmė, kurios terminas nustatytas mažesnis už vidurkį, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje (areštas), nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų. Teisėjų kolegijos manymu, labiau švelninti nuteistajam bausmę nėra pagrindo.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį
11. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai A. B. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).
13. Nustatyta, A. B. anksčiau teistas septyniolika kartų, daugiausia už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį A. B., jo atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis teigia, kad nori keisti gyvenimo būdą, nevartoja narkotikų, turi moterį, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis A. B. nusikalto ne spontaniškai, yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus. Nuteistasis dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo ne kartą baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs bent dalį padarytos žalos. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. B. taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
14. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
15. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. sausio 17 d. pateikė pažymą dėl 70.00 Eur išieškojimo iš nuteistojo A. B. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo A. B. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Aleksandr Palamarčuk. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo A. B., į tai, kad jis šiuo metu yra suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 70,00 Eur iš nuteistojo A. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.