- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-508-514/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2014 m. gegužės 24 d., 0.45 val., Plungėje, Dariaus ir Girėno bei Lentpjūvės gatvių sankryžoje, būdama vidutiniškai girta (girtumas 2,39 promilės), vairavo Z. V. vardu registruotą automobilį Rover 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nepripažino. Paaiškino, kad 2014-05-23 vakare kartu su vyru ir giminaičiais sode vakarojo, išgėrė alaus. Norėdami pratęsti pasibuvimą, susitarė susitikti sesers namuose. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., nutarė automobilį pastatyti degalinėje „Milda“, es. Dariaus ir Girėno g., Plungės m. Tuo tikslu kartu su sesers vyru V. Ž. automobiliu vyko į degalinę, kai ją sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdę policijos pareigūnai paklausė, ar yra gėrusi alkoholinių gėrimų, atsakius, kad gėrė alaus, alkotesterio matuokliu šalia tarnybinio automobilio patikrino girtumą, nustatė 0,42 promilės. Supratusi, kad patikrinimo procedūra baigta, A. V. grįžo į savo automobilį ir jame išgėrė buvusios degtinės. Kadangi tarp policijos pareigūnų ir kartu vykusio V. Ž. kilo konfliktas, abu buvo pristatyti į policijos komisariatą, kur jai dar kartą buvo patikrintas girtumas alkotesteriu. Alkotesteris užfiksavo didesnį girtumą nei pirmą kartą, su parodymais sutiko. Nenorėdama priešgyniauti, kartu su pareigūnais vyko į ligoninės priėmimo skyrių, kur vėl buvo tikrinamas girtumas. Mano, kad testo duomenys dėl girtumo policijos komisariate yra neteisingi, kadangi ji laukdama ne kartą buvo išėjusi iš patalpų ir rūkė. Pripažįsta, kad vairuodama automobilį buvo išgėrusi alaus, mano, kad pirmą kartą nustatytas jos girtumas (0,42 promilės) atitiko vairavimo metu buvusį girtumą. Reikalaujamą automobilio registracijos liudijimą patikrinimui pateikė, nes šis dokumentas visada saugomas automobilio dėtuvėje. Policijos pareigūnams įtarimą, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, galėjo sukelti jos vairavimo maniera, kadangi siekdama aplenkti važiuojamoje kelio dalyje buvusias duobes, automobilio ratais užvažiavo ant šaligatvio.
Motyvuojamoji dalis
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.
Liudyt. R. A. parodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. vakare kartu su kt. pareigūnu, tyrėju R. G. patruliavo Dariaus ir Girėno g. bei Lentpjūvės g. sankryžoje. Pastebėjo automobilį, kurio vairuotojo veiksmai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobiliu kelis kartus buvo užvažiuota ant šaligatvio. Tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos, švyturėliais automobilį sustabdė degalinės „Milda“ teritorijoje. Automobilį vairavusi moteris atrodė akivaizdžiai girta: sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Nesant galimybės patikrinti girtumo vietoje (neturėjo alkotesterio) vairuotoja ir kartu vykęs asmuo (V. Ž.) buvo pristatyti į policijos komisariatą, kur buvo nustatinėjamas vairuotojos girtumas. Pirminio patikrinimu metu prietaiso rodmenys buvo artimi leistinai normai. Kadangi vairuotojos būklė akivaizdžiai kėlė įtarimų, suabejojo rodmenų teisingumu ir atliko pakartotinį tyrimą. Pakartotinio tyrimo metu A. V. buvo nustatytas didesnis girtumas. Siekiant pašalinti visas abejones dėl girtumo nustatymo buvo kreiptasi į gydymo įstaigą.
Analogiškas įvykio aplinkybes liudyt. R. A. nurodė ir 2014-05-24 tarnybiniame pranešime, kuriame papildomai paaiškino, kad išlipusi iš automobilio vairuotoja svirduliavo, pakartotinai nustatant girtumą A. V. 01.08 val. alkotesteriu buvo užfiksuotas 2.39 promilių girtumas.
Liudyt. R. G. parodė analogiškai liudytojui R. A., papildė, jog sustabdžius automobilį, vairuotoja transporto priemonės registracijos liudijimo nepateikė. Vairuotojos girtumas buvo tikrinamas policijos komisariate. Patikrinimo alkotesteriu duomenys buvo skirtingi, todėl vairuotoja buvo pristatyta į medicinos įstaigą.
2014-05-24 tarnybiniame pranešime R. G. nurodė, kad vairuotoja nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, dėl ko buvo nustatinėjama kartu vykusio asmens tapatybė.
Policijos pareigūnas I. S. 2014-05-24 tarnybiniame pranešime nurodė, kad į policijos komisariatą buvo pristatyta A. V., kuriai alkotesteriu buvo nustatinėjamas girtumas. Kadangi A. V. buvo akivaizdžiai neblaivi, po pirmojo tikrinimo alkotesteriu buvo suabejota parodymų teisingumu, tuo pačiu alkotesteriu atliktas pakartotinis blaivumo testas, užfiksuotas 2,39 promilės girtumas. Dėl parodymų skirtingumo, A. V. buvo pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių, kur dar kartą buvo tikrinamas girtumas alkotesteriu ir paimtas kraujas. Alkoholiu matuokliu A. V. medicinos įstaigoje buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas.
Iš asmens blaivumo testų matyti, kad 2014-05-24 00.57.47 val. alkotesteriu Lion alcolmeter 500 Nr.19131 A. V. buvo nustatytas 0,42 promilės girtumas, o 2014-05-24 01.08.24 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,39 promilių girtumas, su alkotesterio užfiksuotais duomenimis apie girtumą A. V. sutiko, tikrinimo duomenis pasirašydama.
A. V. girtumas buvo tikrinamas ir medicinos įstaigoje, kurioje 2014-05-24 01.40 val. alkotesteriu užfiksuotas 2.31 girtumas, atlikus A. V. medicininę apžiūrą, nustatyta, kad yra neblaivi (VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės 2014-05-24 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas). Atlikus A. V. kraujo, paimto 2014-05-24 2 val., tyrimą, nustatyta, kad kraujuje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A-4754/14(01).
Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. V. 2014-05-24 2.10 val. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Iš patikros sertifikatų matyti, kad alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr.19131 atlikta patikra galioja iki 2014-09-05, taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu.
Byloje šiuo alkotesteriu A. V. blaivumo testas atliktas du kartus, pirmo patikrinimo metu 2014-05-24 00.57.47 fiksuotas 0,42 promilės girtumas, o 2014-05-24 01.08.24 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,39 promilių girtumas.
Liudyt. R. A., R. G. parodymais ir pareigūno I. S. tarnybiniame paaiškinime užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta, kad pakarotiinis blaivumo testas buvo atliktas suabejojus pirminiais tikrinimo rodmenimis, kadangi tikrinamoji A. V. buvo akivaizdžiai neblaivi.
Nors teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareigos pakarotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumą. Todėl, esant alkoholio matuoklio rodmenims, artimiems leistinai normai, galėjo būti atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas ir tik gavus panašų rezultatą sprendžiama apie vairuotojo būklę.
Be to, liudytojai teismo posėdžio metu parodė, kad apie galimą neblaivumą sprendė ne tik pagal alkotesterio rodmenis, bet ir iš A. V. kalbėsenos (kalbėjo nerišliai), elgsenos (gestikuliavo, svirduliavo) bei iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, vairavimo manieros.
A. V. teigimu jai 2,39 promilės girtumas nustatytas po to, kai ji po to, kai buvo patikrintas girtumas pirmą kartą, automobilyje išgėrė buvusios degtinės. Tačiau netikėti šia versija leidžia tai, jog teismo posėdžio metu liudytojai R. A. ir R. G. nurodė, kad sustabdymo metu vairuotojai girtumas nebuvo nustatinėjamas, nes ekipažas neturėjo alkotesterio. Tik sustabdžius automobilį iš vairuotojos sklido alkoholio kvapas, vairuotoja kalbėjo nerišliai. Pati A. V. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad išgėrė alaus, po to vairavo transporto priemonę į degalinę, pastatyti automobilį aikštelėje, dėl pažeidimo gailėjosi. Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. dėl 2014-05-24 padaryto pažeidimo buvo surašomas 2014-06-12, todėl neįtikėtina, jog A. V., žinodama, kad automobilio nevairavo neblaivi, (kaip nurodoma protokole girtumas 2.39 promilės), praėjus daugiau nei dviem savaitėms po įvykio, būtų pripažinusi pažeidimo faktą. Pretenzijų dėl girtumo nustatymo faktų A. V. neturėjo ir jos pakartotinio girtumo patikrinimo metu policijos komisariate, su alkotesterio rodmenimis sutiko, juos pasirašydama be jokių pastabų.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kad 2014-05-24 sustabdžius A. V., jautėsi alkoholio kvapas, požymiai, būdingi neblaivumo požymiams, teismo posėdžio metu patvirtino liudyt. R. A., R. G.. Šių pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Juolab, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jį apklausiančiam pareigūnui A. V. pripažino, kad vartojo alkoholį, pakartotinio tikrinimo metu nesakė pareigūnams apie galimai vartotą alkoholį po pirmosios patikros.
Liudyt. V. Ž. parodė, kad galimai A. V. galėjo išgerti degtinės tuo momentu kai šis buvo išlipęs iš automobilio ir konfliktavo su pareigūnais, tačiau tokie liudytojo samprotavimai paneigti pareigūnų parodymais apie tai, kad A. V. visą laiką buvo jų stebėjimo zonoje ir alkoholio nevartojo. A. V. iniciatyva apklausta liudytoja G. Ž. tik patvirtino faktą, kad iki A. V. automobiliu išvyko iš sodo vaišinamasi alumi, kad automobilyje buvo likęs degtinės butelis. Tačiau ši liudytoja kaip toliau klostėsi įvykiai degalinės teritorijoje nematė.
A. V. neblaivumas 2014-05-24 buvo patikrintas alkotesteriu medicinos įstaigoje, atliktas jos kraujo mėginio tyrimas, abiem atvejais buvo nustatytas girtumas artimas girtumui, nustatytam policijos komisariate pakartotinio tikrinimo metu, todėl surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumas, ir taip pažeidė KET 14 p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
A. V. nesutiko ir dėl jai pateikto kaltinimo, jog patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, nurodydama, kad transporto priemonės registracijos liudijimas buvo automobilio dėtuvėje.
Faktas, kad galimai transporto priemonės registracijos liudijimas buvo automobilio dėtuvėje, nereiškia, kad šį dokumentą A. V. pateikė patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui. Liudyt. R. G. ir teismo posėdžio metu, ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad minėta dokumentas patikrinimo metu nebuvo pateiktas. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad pareigūnas yra suinteresuotas melagingai apklabėti A. V., duoti jai nepalankius parodymus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais.
Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 16 punkte įtvirtinta pareiga vairuotojui su savimi turėti ir pareigūnų reikalavimu pateikti transporto priemonės registravimo dokumentus.
Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Surinkti įrodymai patvirtina A. V. padarytą teisės pažeidimą, kad patikrinimą atlikusiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registravimo dokumentų, taip pažeidė KET 16 p. reikalavimą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d.
Skiriant nuobaudą pažeidėjai, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.
Teismas pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto pažeidimo pobūdį, ją charakterizuojančius duomenis (praeityje yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus), nustatytą girtumo laipsnį (artimas sunkiam), skirtina sankcijoje numatyta vidutinio dydžio nuobauda.
Pažeidėja padarė du administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).
Bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomos skirti nuobaudos už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kaip atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. 33 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 20 Lt (dvidešimties litų) baudą;
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., nustatyti A. V. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d., A. V. laikoma netekusia specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6010.
Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (LR ATPK 314 str. 1 d.).