- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-59-300-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00842-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nukentėjusysis
- A. B., A. R.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. B. atstovės pagal įstatymą A. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, L. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atidirbti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš L. J.: 564,02 Lt (penki šimtai šešiasdešimt keturi litai 2 ct) už A. R., A. B. ir A. M. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (Europos a. 1, Vilnius, įm. kodas 191351679, ats. sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB , banko kodas 73000); nukentėjusiai A. R. 1210 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (kodas 125709291) 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusioms A. R. ir A. B. dėl jų civilinių ieškinių po 3000 Lt neturtinės žalos kiekvienai atlyginimo ir 334,83 Lt turtinės žalos atlyginimo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d., apie 3 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas O. B. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 525“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę ir nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiai kelių transporto priemonei – automobiliui „Ford Transit“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam G. L., sudarydamas kliūtį jo eismui ir grėsmę eismo saugumui ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Ford Transit“ vairuotojui G. L. padarytas sužalojimas – kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šio automobilio keleivei A. R. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės kairėje pusėje su aplinkine kraujosruva, pereinančia į kairės akies apatinį voką, poodinės kraujosruvos – dešinėje alkūnėje pereinanti į dilbį ir abiejose blauzdose, ir taip padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, ir šio automobilio keleivei A. B. padaryti sužalojimai – galvos ir nosies sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 158 punktų reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. B. atstovė pagal įstatymą A. R. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį ir priteisti civilinei ieškovei A. R. iš AB „L.“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 3 000 Lt neturtinės žalos ir 334,83 Lt turtinės žalos atlyginimo, o, jei šios sumos viršytų teisės aktų nustatytas sumas, kurias atlygina AB „L.“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, likusią sumos dalį – iš nuteistojo ir civilinio atsakovo L. J.; priteisti civilinei ieškovei A. B. iš AB „L.“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o tuo atveju, jei šios sumos viršytų teisės aktų nustatytas sumas, kurias atlygina AB „L.“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, likusią sumos dalį – iš nuteistojo ir civilinio atsakovo L. J..
Skunde nurodo, kad ji ir jos dukra, nepilnametė A. B., kelionių agentūros „G.“ automobiliu „Ford Transit“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo agentūros darbuotojas G. L., 2013-10-27 vyko į turistinę kelionę į (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliui, kuriame jos sėdėjo, įvyko avarija, po to A. R. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, ir ji pajuto didelį galvos, kaklo, dešinės rankos ir abiejų kojų skausmą. Jos dukrai A. B. buvo sumušta nosis, kakta, smakras. Teigia, kad jos dukra A. B. iki šiol jaučiasi blogai po jos patirto anksčiau minėto eismo įvykio. Remdamasi 2013 m. gegužės 18 d. išrašu iš medicininių dokumentų (gydytoja psichiatrė O. B.), nurodo, kad A. B. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Dokumente teigiama, kad 2012 m. spalio 27 d. mergaitė, palydima mamos, kreipėsi į privatų psichiatro kabinetą po patirto psichinio streso. Naktį iš spalio 26-os į spalio 27-ą, važiuodamos į ekskursiją, pateko į avariją. Mergaitė buvo sujaudinta, hiperaktyvi, skundėsi baime, nerimu, vidine įtampa, padažnėjusiu širdies plakimu, sunkiai galėjo susikaupti, suvokti aplinką. Skirti raminantys medikamentai. Po trijų dienų varginantys simptomai išnyko. Keletą mėnesių buvo stebimas latentinis periodas. Nuo 2013 metų kovo mėnesio mergaitės psichinė būsena vėl pradėjo blogėti – atsirado įkyrus, pasikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas prisiminimuose, sapnuose, košmaruose – mergaitė pradėjo vengti traumą primenančių veiksnių ir situacijų: padidėjo dirglumas, baimingumas; atsirado nemiga; išryškėjo klinikiniame vaizde depresinė simptomatika. Skirtas medikamentinis gydymas antidepresantais, taikyti Eriksoninės hipnozės seansai naudojant ,,keitimosi metafora“, ,,vidiniojo aš“ stiprinimo technika. Šiuo metu pacientė reguliariai lankosi psichiatro kabinete, gydymas tęsiamas. Mergaitės psichinė būsena dar nėra stabili, sutrikimo eiga yra banguojanti. Toliau, grįsdama savo apeliacinio skundo reikalavimą, apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuspręsta pripažinti nukentėjusioms A. R. ir A. B. dėl jų civilinių ieškinių teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad BPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jog tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantė įsitikinusi, jog konkrečiu atveju jokio išimtinio atvejo nebuvo, o civilinį ieškinį teismas galėjo apskaičiuoti tiksliai, o jei toks poreikis ir būtų atsiradęs, tai byla nebuvo užvilkinta ir teismas iškilusius klausimus galėjo išspręsti sekančiame teismo posėdyje. Dėl turtinės žalos dydžių nurodo, kad ji turtinę žalą vertina 334,83 Lt. Ši žala susidarė dėl neįvykusios kelionės draudimo išlaidų, vaistų, kelionių į gydymo įstaigas, kelionių į reabilitacijos vietas. Todėl prašo jai civilinei ieškovei A. R. priteisti šią turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos dydžių nurodo, kad eismo įvykio metu jai, ieškovei A. R., buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, ji patyrė didelį šoką dėl pačios avarijos ir jos metu jai padarytų kūno sužalojimų (sulaužytos nosies, smarkių sumušimų ir kraujosruvų). Ji iki šiol sukrėsta dėl įvykusių įvykių, o įvykių pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą. Taip pat nurodo, kad jos dukrai A. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (galvos ir nosies sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje), jos dukra dėl įvykusio eismo įvykio patyrė didelį šoką, kurio pasekmės tęsiasi iki šiol, ir ji jaučiasi blogai. Jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o nuo 2013 metų kovo mėnesio jos dukros psichinė būsena vėl pradėjo blogėti – atsirado įkyrus, pasikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas prisiminimuose, sapnuose, košmaruose: A. pradėjo vengti traumą primenančių veiksnių ir situacijų, padidėjo dirglumas, baimingumas; atsirado nemiga; išryškėjo klinikiniame vaizde depresinė simptomatika. Šiuo metu A. B. reguliariai lankosi psichiatro kabinete, gydymas tęsiamas, jos psichinė būsena dar nėra stabili. Todėl ji mano, kad jos dukrai A. B. padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 3 000 Lt suma. Be to, nurodo ir tai, kad vertinant patirtos neturtinės žalos pobūdį, atsižvelgtina į žalos padarymo aplinkybes ir kaltininko asmens pobūdį – kaltininkas iki šiol jos ir jos dukters neatsiprašė ir neatlygino jai nei turtinės, nei neturtinės žalos.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios A. B. atstovės pagal įstatymą A. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio, reglamentuojančio civilinio ieškinio išsprendimą, 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Išimtis iš šios taisyklės numatyta aptariamo straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad naudotis BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtine taisykle nagrinėjamoje byloje nebuvo jokios būtinybės, visi su civiliniu ieškiniu susiję klausimai galėjo ir turėjo būti išspręsti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai, neva pagrindžiantys tokį sprendimą, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiajai nepateikiant jos turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, o kitus pateikiant teismo posėdžio metu, teismas turėjo galimybę civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir apskaičiuoti dokumentais įrodytą turtinės žalos atlyginimą, o kitą ieškinio dalį atmesti, ir taip tinkamai realizuoti žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principą. Kitas apylinkės teismo argumentas, nulėmęs aptariamo išimtinio atvejo šioje byloje taikymą, kad žalos atlyginimą minėtoms nukentėjusiosioms administruoja draudikas, žala dar neišmokėta, todėl teismas negali įvertinti ir tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, taip pat visiškai nepagrįstas, kadangi civilinio ieškinio ir jo dydžio pagrįstumo klausimus sprendžia ne draudikas, o teismas (BPK 115 str.). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų, o civilinių ieškinių ir jų pagrįstumo klausimai pagal apeliacinį skundą spęstini šioje byloje.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. B. atstovė pagal įstatymą A. R. prašo priteisti jai iš AB „L.“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 3 000 Lt neturtinės žalos ir 334, 83 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. B. atstovė pagal įstatymą A. R. prašo priteisti civilinei ieškovei A. B. iš AB „L.“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro atlygintiną žalą administravęs draudikas „L.“, nelaukęs apeliacinės instancijos teismo sprendimo, išmokėjo nukentėjusiajai A. R. 3 000 Lt neturtinės ir 125, 51 Lt turtinės žalos atlygino, o nukentėjusiajai A. B. – 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (2 t., 96–99 b. l.). Po tokio sprendimo nukentėjusiųjų A. B. ir A. R. atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pakeitė apeliacinio skundo reikalavimą ir prašė priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tik nukentėjusiajai A. B.. Todėl byla toliau nagrinėjama tik dėl nukentėjusiajai A. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.
Akivaizdu, to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė vieną aukščiausių vertybių – nukentėjusiosios A. B. sveikatą. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
2012 m. spalio 27 d. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiosios A. R. dukrai – nukentėjusiajai A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė. Iš specialisto išvados Nr. G 1870/12(04) matyti, kad A. B. buvo padaryti tokie kūno sužalojimai: galvos ir nosies sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje – nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 59 b. l.). Akivaizdu, kad mažametė nukentėjusioji kentė skausmą, patyrė daug nepatogumų. Be to, byloje esantys duomenys – 2013 m. gegužės 18 d. išrašas iš medicininių dokumentų (1 t., 211 b. l.), patvirtina, kad mažametė nukentėjusioji A. B. iki šiol jaučia patirtų traumų pasekmes, vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją, jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, skirtas medikamentinis gydymas antidepresantais, siūloma taikyti Eriksoninės hipnozės seansus naudojant ,,keitimosi metafora“, ,,vidiniojo aš“ stiprinimo techniką, šiuo metu ji reguliariai lankosi psichiatro kabinete, gydymas tęsiamas, o mergaitės psichinė būsena dar nėra stabili, sutrikimo eiga yra banguojanti (1 t., 211 b. l.). Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad patirta dvasinė skriauda tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Būtent dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios A. B. atstovės pagal įstatymą A. R. reikalavimas priteisti jos dukrai A. B. dar 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (1 000 Lt jau atlygino draudikas) nėra per didelis, ir yra atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje situacijoje pirmenybė teiktina mažametės nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų ir traumų pobūdžiui, jų trukmei ir intensyvumui, pažeistos ir ne visada atkuriamos vertybės – asmens sveikatos reikšmingumui ir laipsniui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, be nukentėjusiajai A. B. jau išmokėto 1 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, jai dar priteistinas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusiųjų atstovas advokatas M. Bakanas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, kuris šiuo sprendimu tenkintinas iš dalies, o iš atstovo pateikto kvito (LAT Nr. 752613), matyti, kad nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 484 Lt išlaidų advokato darbo apmokėjimui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiosios išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos ir todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosioms A. R. ir A. B. dėl jų civilinių ieškinių po 3 000 Lt neturtinės žalos kiekvienai atlyginimo ir 334, 83 Lt turtinės žalos atlyginimo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš nuteistojo L. J. 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) nukentėjusiajai A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) už suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.