- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-8526-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00479-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., T. A., A. A., S. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, I. R., T. A., A. A., S. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jo tėvas J. A. iš karto po žmonos S. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas tvarkyti ir valdyti jos paliktą turtą. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvai S. ir J. A. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, ūkio paskirties pastatus, šioje sodyboje abu gyveno iki pat savo mirties. (duomenys neskelbtini) mirus S. A., J. A. liko gyventi sutuoktinių santuokos metu įsigytame šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas buvo registruotas J. A. vardu, jis buvo įsitikinęs, kad jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti jam nereikia, todėl dėl mirusios sutuoktinės palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė. M. S. A. jos visi vaikai jau buvo pilnamečiai, kartu su tėvais negyveno, pretenzijų į motinos palikimą nei vienas įstatymo nustatyta tvarka nereiškė. Po sutuoktinės mirties J. A. atiteko ne tik visas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausęs turtas, bet ir mirusios sutuoktinės asmeniniai daiktai. Pretenzijų dėl S. A. palikimo niekas iki šiol nėra pareiškęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. R. nurodė, kad ji su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad po jos motinos S. A. mirties visą tėvų bendrai užgyventą turtą ir motinos asmeninius daiktus perėmė jos tėvas J. A., kuris liko gyventi tėvams priklausančiame name, ji pretenzijų į motinos palikimą nereiškia, prašo brolio V. A. pareiškimą patenkinti.
Suinteresuoti asmenys T. A., A. A., S. A. su pareiškimu sutiko, patvirtino, kad V. A. pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, prašė pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į S. A. turtines teises ir turtą, likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. A. palikimo perėjimą valstybei, dėl pareiškėjo V. A. pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos S. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjo V. A. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl S. A. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VšĮ Kelmės ligoninės, (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, matyti, kad S. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su J. A.. Iš pažymų apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas matyti, kad abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini), abiejų gyvenamoji vieta čia buvo deklaruota iki jų mirties, S. A. – iki (duomenys neskelbtini), J. A. – iki (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centinio banko išrašo matyti, kad gyvendami santuokoje S. A. ir J. A. statybos būdu įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos S. A. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad S. A. ir J. A. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal S. A. palikimo atsiradimo metu (2017 m. gegužės 22 d.) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. J. A. – mirusios S. A. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš pareiškėjo V. A., suinteresuotų asmenų I. R., T. A., A. A., S. A. paaškinimų, įrašų viešuose registruose matyti, kad po S. A. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad sutuoktinis J. A. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos S. A. palikimą, nėra.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad J. A. po savo sutuoktinės S. A. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdamas, savo nuožiūra tvarkydamas, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją S. A. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – vaikai V. A., I. R., T. A., A. A., S. A. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po S. A. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis J. A..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 18,62 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš V. A. valstybei 18,62 Eur (aštuoniolika eurų 62 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.