- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1026-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- UAB ,,Matoma“
- Trečiasis asmuo
- S. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei N. G.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo kuriuo atmestas iekovės N. G. ieškinys atsakovui UAB ,,Matoma“ dėl sumokėto avanso grąžinimo pagal vartojimo rangos sutartį, tretysis asmuo S. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. G. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB „Masoma“ priteisti 50 000 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. sausio 25 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 2007-01-25/1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą pastatyti rąstinį namą, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Remiantis sutarties 2.2 punktu, ieškovė sumokėjo atsakovui 50 000 Lt avansą. Pagal sutarties 4.1.1. punktą ieškovė buvo įpareigota pateikti namo projektą, kurį, anot atsakovo atstovo patikinimu, turėjo greitai ir operatyviai atlikti su atsakovu bendradarbiaujanti projektų rengimo įmonė UAB „Audimeksas“. Atsakovas projektų nerengia, nors reklamuoja, kad stato rąstinius namus, dėl ko ieškovė prieš kreipdamasi į atsakovo bendrovę, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas atlieka visus su rąstinių namų statyba susijusius darbus. Po sutarties pasirašymo ieškovė kreipėsi į UAB „Audimeksas“, kuri įsipareigojo parengti namo projektą, jį suderinti su savivaldybės institucijomis, gauti statybos leidimą ir atlikti kitus darbus, tačiau bendrovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Sutartis su atsakovo rekomenduota bendrove buvo nutraukta. Ieškovė paprašė atsakovo grąžinti jos sumokėtą 50000 Lt avansą, tačiau jis grąžintas nebuvo. Atsakovas iki sutarties pasirašymo tinkamai nepranešė ieškovei, kad norint įvykdyti užsakymą, pati ieškovė turės atlikti daugybę papildomų veiksmų. Atsakovas neatliko jokių darbų, todėl iš sumokėto avanso jam nepriklausė jokia suma. Be to, tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punktas pažeidė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, bei vartotojo teises ir interesus, neatitiko sąžiningumo kriterijų, todėl prašė jį pripažinti negaliojančiu.
Ieškovės nuomone tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriems taikytinos Civilinio kodekso 6.672 – 6.680 straipsnių nuostatos, ginančios silpnesnės šalies – vartotojo – interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Masoma“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad sutarties pasirašymo metu gana sparčiai brango darbų bei medienos kaina, todėl ieškovė sutartį norėjo pasirašyti neturėdama leidimo statybai ir statinio projekto. Darbus ieškovė ketino atlikti 2007 metų vasarą. Namo statybai ieškovė pageidavo naudoti iš Rusijos Federacijos šiaurinės dalies atvežtą medieną, nupjautą žiemos periodo metu, ir medienai pirkti ieškovė sumokėjo 50000 Lt avansą. Mediena buvo nupirkta, tačiau darbai nepradėti laukiant ieškovės nurodytu laikotarpiu pateikiamo projekto. Dėl projekto parengimo ieškovė kreipėsi į UAB „Audimeksas“, kurie padarė namo projektą. Projektas buvo persiųstas partneriams Rusijoje medienos išpjovimui pagal sutartyje numatytą medienos apipjovimo būdą. Kadangi ieškovė delsė atlikti darbus, jai buvo buvo siūloma pakeisti sutarties kainą ir sutartinius įsipareigojimus vykdyti pakeistomis sąlygomis, o jai nesutikus sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė 2008 m. sausio 21 d. taip pat pranešė atsakovui, jog sutartis nutraukiama. Ieškovės užsakymu išpjautos medienos naudojimas yra ribotas, kadangi toks medienos pjovimo būdas yra gana retai pasitaikantis, todėl nesutiko grąžinti sumokėto 50 000 Lt avanso. Atsakovas nesutiko, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes sutartis buvo sudaryta dėl statybos darbų atlikimo, todėl tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 str.). Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu pripažinti negaliojančiu sutarties 6.2 punktą, nes ieškovė atsakovo vienašališko atsisakymo toliau vykdyti sutartį atveju galėtų reikalauti ne tik jos sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo, tačiau ir apmokėjimo už kitus pagrįstus nuostolius.
Tretysis asmuo S. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
Nurodė, kad 2007 m. sausio 26 d. pasirašė už ieškovę sutartį Nr.2007-01-25/1, nes ieškovė buvo išvykusi iš Lietuvos. Tretysis asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis, lietuviškai kalba silpnai ir teisinės lietuvių kalbos nesupranta, todėl pasirašydamas sutartį jos teksto nesuprato. Jo įsitikinimu, sutarties 6.2 punkto sąlyga dėl avanso negrąžinimo vienašališko sutarties nutraukimo atveju nebuvo minima. Nurodė, kad sutarties 6.2 punkte įtvirtinta sąlyga yra siurprizinė, papildyta paties atsakovo prieš pateikiant pasirašyti sutarties tekstą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš ieškovės atsakovo naudai priteista 8626,12 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti; Į valstybės biudžetą priteista 68,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; Sprendimui įsiteisėjus, panaikintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovo UAB „Masoma“, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar piniginių lėšų areštas 50000 Lt sumai.
Teismas pažymėjo, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Iš šalių paaiškinimų nustatęs, kad ieškovė sutarties sąlygas žinojo ir buvo jas aptarusi atsakovu, pati
aktyviai domėjosi kokios sumos nutraukus sutartį lieka kaip kompensacija ir už ką jos mokamos, teismas padarė išvadą, jog sutarties 6.2 punktas buvo detaliausiai išnagrinėtas iš visos sutarties punktų, o kitos sutarties sąlygos aptartos individualiai ir ieškovė su sutarties sąlygomis sutiko. Teismo vertinimu, tokiu atveju netaikoma nei Direktyva 93/13EEB (Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis), nei Civilinio kodekso 6.188 straipsnis, todėl teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas pripažinti Sutarties 6.2 punktą nesąžiningu ir todėl negaliojančiu nepagrįstas (CK 6.188 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas nenustatė, kad sutarties 6.2 punktas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Teismo vertinimu, šis punktas išreikštas aiškiai ir suprantamai normalių gebėjimų asmeniui. Be to, pagal Sutarties 6.3 punktą vykdytojas, vienašališkai nutraukęs sutartį, įsipareigojo sumokėti užsakovui kompensaciją už jo patirtus nuostolius, todėl reikalavimo atlyginti vykdytojo patirtus nuostolius, teismas neturėjo pagrindo pripažinti pažeidžiančiu šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Teismas trečiojo asmens S. V. argumentus dėl sutarties 6.2 punkte išdėstytų sąlygų, pripažino neįrodytais. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nepateikė atsakovui namo projekto, tarptautinio mokėjimo pavedimą, atsakovo turimą tipinį namo projektą, parengtą 2006-2007 metais, kurį ieškovė derino su UAB „Audimeksas“, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nupirko medieną ieškovei už jos pervestą avansą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), o atsakovo turimas projektas pakankamas, norint preliminariai užsakyti medieną ir ją nupirkti.Teismas sprendė, kad medienos pirkimas dar neturint galutinio projekto už ieškovės pervestą avansą, norint išvengti nuostolių, neprieštaravo gerai valiai ir atitiko šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Teismas nustatė, kad rąstinio namo sienų surinkimo darbai iki stogo, instaliacijos išvedžiojimas, turėjo būti atliekami iš atsakovo (vykdytojo) medžiagos ir jo priemonėmis, todėl sprendė, kad atsakovui už ieškovės pervestus 50 000 Lt nupirkus dalį medienos, o ieškovei nutraukus sutartį jai kilo pareiga apmokėti už medieną ir atlyginti rangovo patirtus nuostolius, nes civilinių teisinių santykių reguliavimas grindžiamas proporcingumo principu, o vartotojo teisių gynimo būdas turi būti proporcingas prievolių pažeidimo mastui(CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas nustatė, kad mediena sugedo, kitiems tikslams ji panaudota nebuvo, todėl konstatavo, jog pagrindo grąžinti sumokėtą avansą nebuvo ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė N. G. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas pripažinęs jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp ginčo šalių sudaryta sutartis atitiko tikrąją šalių valią ir nepažeidė interesų pusiausvyros. Teismas neįvertino, jog sutartis sudaryta nekvalifikuotai, joje gausu prieštaravimų, netikslumų bei gramatinių klaidų, sutartyje vartojamos sąvokos neapibrėžtos, todėl tikroji šalių valia negalėjo būti atspindėta. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atsakovo turimus brėžinius pripažino statinio projektu, nes statinio projektas, kaip nurodyta Statybos techniniame reglamente Nr. 1.05.06:2005 suprantamas kaip reglamente nurodytų dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statyti statinio sprendiniai pagal projekto dalis, skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti visuma. Teismas nustatęs, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rengos teisiniai santykiai, nepagrįstai netaikė ieškovės atžvilgiu Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje ir 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties aiškinimo taisyklių. Be to, sutartį pasirašė S. V. silpnai mokantis lietuvių kalbą, todėl tiek ieškovės teisinių žinių trūkumas tiek trečiojo asmens lietuvių kalbos nežinojimas lėmė tai, kad sutarties sąlygos ir jų nesilaikymo pasekmės nebuvo tinkamai atskleistos ieškovei, o atsakovas ikisutartiniuose ir vėlesniuose sutartiniuose santykiuose nebuvo pakankamai sąžiningas ir nesiekė sutarties sąlygų sutvarkyti. Ieškovės nuomone sutarties 6.2 ir 6.3 punktai nesąžiningi ir neužtikrina šalių lygybės, nes ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovas jau turi užsitikrinęs kompensaciją už patirtus nuostolius, tuo tarpu atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį ieškovė tik ateityje įgija reikalavimo teisę, įrodinėdama visas būtinąsias civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Atsakovas neįrodė, jog sudarant sutartį tarp šalių vyko derybos nes sutartis buvo pasirašyta tokia kokią pateikė atsakovas. Šalys skirtingai suprato ir aiškino sąvoką ,,Darbų vykdymo pradžia“. Ieškovė nurodyta sąlygą suprato kaip atsakovo pareigą pastatyti namą ieškovei pateikus namo projektą. Ir pareiga atlyginti atsakovo nuostolius jai būtų tekusi tik atsakovui pradėjus darbus pagal pateiktą projektą, todėl sutarties salygoms esant neaiškioms ir dviprasmiškoms jos turėtų būti aiškinamos vartotojos - ieškovės naudai ir teismo negalėjo būti pripažintos kaip sąžiningos ir nepažeidžiančios šalių pusiausvyros. Teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje pateiktos medienos deklaracijos įrodė, jog tarp atsakovo ir medienos pardavėjo Rusijos Federacijoje nusistovėję verslo santykiai, todėl byloje esantį K. P. M. raštą apie medienos pirkimą, teismas turėjo vertinti kritiškai. Be to, rašte nenurodoma, kad mediena buvo išpjauta ieškovei, taip pat nenurodyta, jog 2007 m. sausio 31 d. sumokėta suma (litais 109 000 Lt) buvo skirta ieškovės medienos pirkimui. Ieškovės nuomone, rašte nurodyti teiginiai yra abstraktūs ir neįrodo atsakovo patirtų nuostolių. Atsakovas neįrodė, jog ieškovė jam perdavė namo projektą, pagal kurį jis turėjo pirkti medieną ir statyti ieškovei namą, todėl teismo išvada, jog atsakovas turėjo eilę tipinių namo projektų nepagrįsta, nes tai nereiškia, jog ieškovei tipiniai namo projektai tiko. Atsakovas neturėdamas ieškovės pateikto projekto medieną pirko savo rizika, todėl ieškovė neturi pagrindo būti atsakinga už atsakovo patirtus nuostolius ir sumokėtas 50 000 Lt avansas jai turi būti grąžintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priteisdamas atsakovo naudai 8626,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, nesivadovavo Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ ir nepagrįstai priteisė per dideles atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Masoma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė sutarties sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, jog sutarties nuostatos buvo aptartos detaliai ir 6.2 punkto prasmė jai atskleista tinkamai, todėl skunde ieškovė nepagrįstai remiasi Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatomis. Ieškovės argumentai jog sutarties sąlygos jai nebuvo atskleistos prieštarauja jos ir trečiojo asmens teiginiams pirmos instancijos teisme. Nepagrįstas argumentas, jog ieškovei nebuvo aiški darbų pradžia, nes sutartyje aiškiai nustatyta, kad darbų pradžia, ieškovės atliktas avansinis mokėjimas. Medienos kiekiui apskaičiuoti atsakovui pakako į bylą pateikto projekto, nes jame buvo pakankamai duomenų bei sprendinių kokia apimtimi vykdyti užsakymą. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sutarties 6.2 punktas yra nesąžininga sutarties sąlyga ir pažeidžia šalių pusiausvyrą, nes ši nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas 2007 m. sausio 31 d. pirkęs medieną ir įvežęs į Lietuvos Respublikos teritoriją ją pardavė tretiesiems asmenims. Teismas priimdamas sprendimą padarė rašymo apsirikimą ir nepagrįstai priteisė 8626,12 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovo patirtos išlaidos sudarė 3000 Lt, todėl pagrindo sumažinti atsakovo realias išlaidas nėra.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimtas nesivadovaujant sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), netinkamai aiškinant ir taikant vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.672-6.680 str.), todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmos instancijos teismo išvada sutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką sprendžiant ginčus kylančius iš vartojimo rangos teisinių santykių konstatavo, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis ūkio tvarkymo principas. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vienašalis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Kaip jau nurodyta, ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių, kadangi užsakovė yra fizinis asmuo, jos užsakyta atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti jos šeimos buitinius poreikius. Rangovas yra juridinis asmuo, kurio verslas namų iš medžio statyba (CK 6.672 str. 1 d.).
Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Taigi, ginčo šalių pasirašyta sutartis Nr. 2007-01-25/1 yra konsesualinė, dvišalė, atlygintinė. Ieškovės ieškinio dalykas – sumokėto 50 000 Lt avanso išreikalavimas iš atsakovo, kadangi vartojimo rangos sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsakovas neįvykdė ir neperdavė ieškovei sutarties 1.1 punkte apibrėžto daiko.
Pagal sutarties 2.2 punktą ieškovė, ginčo šalims pasirašius sutartį (b.l 7, T1) sumokėjo 50 000 Lt avansą (b.l. 10) medienos nupirkimui.
Iš atsakovo į bylą pateiktos 2005 m. lapkričio 1 d. sutarties, sudarytos UAB ,,Masoma“ ir Rusijos Federacijos piliečio K. P. M. (b.l. 131) matyti, kad pagal šią sutartį atsakovas įgijo teisę iš pardavėjo pirkti spygliuočių pjautinę medieną, spygliuočių rastus, tinkamus pjautinės medienos formavimui bei surinktas konstrukcijas, pagal nomenklatūrą ir sutinkamai su priedo Nr. 1 specifikacija prie sutarties (p.1). Sutarties 3 punkte nustatyta, kad medieną atsiima pirkėjas, t.y. UAB ,,Masoma“.
Esant nurodytai aplinkybei bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.675 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas privalėjo įvykdyti vartojimo rangos sutartį iš savo medžiagos – medienos.
Atsakovas medieną pirko pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iki vartojimo rangos sutarties su ieškove sudarymo (CK 4.47 str. 1 p.), todėl įgijo į medieną nuosavybės teisę (CK 4.37 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad medienos kokybės praradimas nėra ieškovės kaltė ir atsakovo nuostolių sieti su ieškovės statybos leidimo neišdavimu negalima.
Atsakovas neįrodė (CPK 178 str.), kad buvo nustatyta tvarka pakeistas sutarties 3.1 punktas ir tuo pagrindu atsakovas įgijo prievolę pirkti statybines medžiagas.
Atsakovo veiksmai nuperkant medieną, o vėliau – atsakovo neveikimas rodo, kad atsakovas nesilaikė verslo subjektui būdingų rūpestingumo bei apdairumo standartų, jo sutikimu pirkimo -pardavimo sandorio šalis atliko statybinės medžiagos gamybą be suderinto su ieškove projekto, todėl konstatuotina, kad atsakovas veikė savavališkai, savo nuožiūra ir rizika.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir sutinkamai su Civilinio kodekso 6.673 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ieškovės prievolės sumokėti jam mokestį už atliktą darbą, nes atsakovas paruošiamuosius darbus vykdė savo rizika.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes dėl kurių jau pasisakė, sprendžia, kad Vartojimo rangos sutarties 6.2 punkto sąlyga yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu (CK 6.193 str. 4 d., 6.188 str. 2 d. 4 p., 5 p., 10 p., 12 p., 15 p.), todėl ieškovės N. G. ir atsakovo UAB ,,Masoma“ 2007 m. gruodžio 26 d. sudarytos sutarties Nr. 2007-01-25/1 6.2 punktas niekinis (CK 1.78 str.) ir nesukuria ginčo šalims jokių teisinių pasekmių ir pareigų.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93,98,88 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakovui tenka visos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Ieškovės N. G. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą ir ieškovės N. G. ieškinį patenkinti.
Priteisti iš UAB ,,Masoma“ įmonės kodas 100001879811, ieškovės N. G. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 50 000 Lt sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-02-13) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 Lt žyminio mokesčio bei 6 593,84 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš UAB ,,Masoma“ į.k. 100001879811 valstybės naudai 11,30 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.