Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 08.45 val. Kaune, Raudondvario plentu, kryptimi nuo Vakarinio aplinkkelio link miesto centro, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį ,,VW New Beetle“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus tuo, kad keisdama važiavimo kryptį, tai yra persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė iš kairės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį važiuojantį automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio ,,Toyota Yaris“ vairuotojui M. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalį (b. l. 1).

Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Raudondvario pl. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Duomenims rinkti panaudotas bepilotis orlaivis DJI Mavic 2 PRO. Sumodeliuota eismo įvykio vietos schema, sudarytos fotolentelės. Įvykio vietoje niekas nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 15-27, 54-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2141/2024 (02) nustatyta, jog M. V. konstatuotas dešinio šlaunikaulio lūžimas, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Dešinio šlaunikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 100-102).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjmo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi ši nusikalstama veika yra materialiosios sudėties, o jos dispozicija konstruojama kaip blanketinė, kadangi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė šį jam inkriminuotą nusikaltimą, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius bei subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kurie apibrėžiami baudžiamajame įstatyme, tačiau taip pat ir tai, kad asmuo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles.

Šiuo atveju K. S. pareikštame kaltinime nurodoma, kad savo veiksmais, vairuodama kelių transporto priemonę, ji pažeidė KET 101 punkto reikalavimą, kuriame numatyta pareiga kelių transporto priemonės vairuotojams prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Ši imperatyvi pareiga K. S., kaip asmeniui, vairuojančiai transporto priemonę ir turinčiai galiojantį vairuotojo pažymėjimą, neabejotinai turėjo būti žinoma, tačiau, jos tinkamai neįvykdžiusi, kaltinamoji sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas M. V.. Nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2141/2024 (02), kuria nustatyta, jog M. V. konstatuotas dešinio šlaunikaulio lūžimas, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Dešinio šlaunikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji K. S. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. 8.45 val. važiavo į darbą ir rikiuodamasis, nepamatė šone esančio automobilio, kuris buvo papuolęs į tą zoną, kur jo nematė. Ji važiavo į Kauno pusę, liko karjeras, suko į dešinę, po tiltu pravažiavusi rikiavosi į antrą juostą, kadangi Raudondvario pl. Buvo jos darbas, jai reikėjo persirikiuoti, nes iš tos juostos būtų sukusi į kairę pusę į savo darbą. Toyota Yaris važiavo 2 juosta, jis buvo aklojoje zonoje. Su priekiniu ratu kliudė kitą automobilį, nes jos ratas sprogo. Į to automobilio galinį šoną atsitrenkė, tas automobiliukas mažas, trenkėsi į kito automobilio šoną dešinės pusės. Jos greitis nebuvo didelis. Jos automobilis šiek tiek susvyravo, atrodė, kad smūgio nebuvo, atrodė tik tarsi būtų prisilietusi, bet pamatė Toyota Yaris sukantis prieš ją ir trenkiantis į stulpą. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kito, o ne šioje byloje analizuojamo įvykio metu. Šią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo M. V. parodymai, kuriuos duodamas jis paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. vairavo automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Apie 08.30 val. atvyko su automobiliu į tunelinę automobilių plovyklą, esančią Kaune, Raudondvario pl. pabaigoje ties nuvažiavimu link kelio A5. Nusiplovęs automobilį išvažiavo iš plovyklos ir įvažiavo į Raudondvario pl. Automobilyje važiavo vienas. Pradžioje įvažiavo į greitėjimo juostą ir pilnai sustojo, nes toje juostoje buvo sustojusių daugiau transporto priemonių. Įsitikinęs, kad gali įvažiuoti į pirmąją eismo juostą, įvažiavo ir toliau važiavo kryptimi link miesto centro pusės. Persirikiavo į antrą eismo juostą dar važiuodamas po viaduku. Matė, kad iš dešinės, pirmoje eismo juostoje važiuoja automobilis susilygiagretinęs su pastaruoju automobiliu, tai yra, kai važiavo jau antra eismo juosta, pažvelgė į vairuotoją. Matė, kad už automobilio vairo sėdi moteris, tačiau ji nebuvo pažįstama. Žvelgė toliau į priekį. Aiškiai matė, kad artėja prie vietos, kur reikėjo pasukti į kairę – atvykti į darbo vietą. Vairuojamo automobilio važiavimo greitis galėjo būti iki 50 km/h. Staiga, visiškai netikėtai, pajuto stiprų smūgį į savo vairuojamą automobilį. Pirma mintis buvo, jog su automobiliu būtų užvažiavęs ant minos kokios. Po smūgio vairuojamas automobilis tiesiog pakrypo ant šono ir pradėjo slysti. Po akimirkos priekine automobilio dalimi atsitrenkė į stulpą. Automobilio salone suveikė apsauginių oro pagalvių sistema. Sąmonės praradęs nebuvo. Matė, kad dešinė koja sužeista, ji buvo persikreipusi. Po akimirkos prie automobilio vairuotojo durelių pribėgo ir jas pravėrė nepažįstami žmonės. Atvykus į įvykio vietą medikams paguldytas į jų automobilį ir nuvežtas į Kauno klinikas. Gydymo įstaigoje atlikta kojos operacija. Analogiškas įvykio aplinkybes apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ir liudytoja S. P., kuri paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 08.30 val. Kaune, Raudondvario plente vairavo įmonei, kurioje dirba, priklausantį automobilį ,,Toyota Corolla“, žymėtą įmonės logotipu. Automobilyje važiavo viena. Buvo šviesus paros laikas, nelijo, kelio važiuojamoji dalis buvo sausa, matomumas geras. Važiavo pradžioje keliu A5, o paskui įvažiavo į Raudondvario pl. ir važiavo kryptimi link miesto centro pusės. Aiškiai matė, kad ta pačio eismo juosta, nuo jos automobilio priekyje atitolus apie 20-30 metrų, važiavo kitas automobilis juodos spalvos - ,,vabalas“. Matė, kaip juodas automobilis rikiuojasi į gretutinę antrąją eismo juostą. Tikrai negali pasakyti, ar atliekant persirikiavimo manevrą degė kairio posūkio žibintas, ar ne. Aiškiai matė, kad tuo momentu antra eismo juosta važiavo raudonas automobilis, kuris buvo beveik susilygiagretinęs su juodu automobiliu. Juodas automobilis tiesiog ,,kišo“ raudonos spalvos automobiliui. Tarp juodos ir raudonos spalvos automobilių įvyko susidūrimas. Po kontakto tarp transporto priemonių raudonos spalvos automobilis pradėjo suktis ir atsitrenkė į stulpą. Visiškai yra tikra, kad eismo įvykį sukėlė juodos spalvos automobilio vairuotojos neatsargūs veiksmai, atliekant persirikiavimo manevrą. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina ir 2024 m. rugsėjo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos Ingridos Zaleckaitės tarnybinis pranešimas.

Liudytoja patvirtino, kad eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio danga sausa, taigi kaltinamoji turėjo visas objektyvias galimybes tinkamai įvykdyti KET 101 punkto reikalavimus, tai yra persirikiuodama į kitą eismo juostą, įsitikinti ar eismo juostoje į kurią rikiuojasi nėra kitos transporto priemonės, o to nepadariusi ji pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog K. S. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 08.45 val. Kaune, Raudondvario plentu, kryptimi nuo Vakarinio aplinkkelio link miesto centro, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį ,,VW New Beetle“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad keisdama važiavimo kryptį, tai yra persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė iš kairės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį važiuojantį automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio ,,Toyota Yaris“ vairuotojui M. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, kuri tinkamai ir pagrįstai kvalifikuota kaip BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamoji K. S., padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, veikdama nusikalstamai nerūpestingai, kadangi ji, turėjo ir galėjo įvertinti bei numatyti, kad važiuojant judria gatve, kai eismas intensyvus, persirikiuojant į kitą eismo juostą joje gali būti kitų eismo dalyvių ir jos manevro rezultate gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tokioje situacijoje privalėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, tačiau, neįsitikinusi, ar manevruoti esant tokioms aplinkybėms, yra saugu, tokio savo veikimo padarinių nenumatė, taigi elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji anksčiau neteista, penkerių metų laikotarpyje tris kartus bausta administracine tvarka, baudas yra susimokėjusi, negydyta dėl priklausomybės ligų, psichiatrinėje įskaitoje neįrašyta, yra dirbanti. Kaltinamoji nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėto veikimo, jos gailestį atspindi ir tai, kad ji pati susisiekė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, o šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis. Kaltinamoji yra ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus, todėl spręstina, jog jos socialiniai ryšiai yra stiprūs, kas neabejotina turės įtakos jos tolimesniam, vien teisėtam elgesiui. BK 55 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, analizuojamu atveju teismas sprendžia, kad būtent skiriant bausmę, nesusijusią su kaltinamosios laisvės ribojimu, bus pasiekti bausmės tikslai.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šiuo atveju, kaltinamajai skirtina bausmė – bauda. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji yra dirbantis, taigi legalias pajamas gaunantis asmuo, todėl, teismo vertinimu, paskyrus jai baudos bausmę, pagrįstai sprendžiama, kad ji bus tinkamai įvykdyta bei BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nustačius artimą minimaliam BK 47 straipsnyje numatytam už neatsargų nusikaltimą galimam jos dydžiui.

Kadangi kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jai suteikta specialiąja teise vairuoti transporto priemones, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad anksčiau ji nebuvo teistas ar baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių būtų kilęs eismo įvykis, sužaloti kiti asmenys, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – netikslinga.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jai kardomosios priemonės nepaskirtos, neskiriamos ir priimant nuosprendį.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 21 MGL, tai yra 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 ct), dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. sumažintą bausmę – 14 MGL, tai yra 700 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct), dydžio baudą.

Išaiškinti K. S., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87) tarnautojui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.